Vilnietis floristas Edgaras Vegys ir VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė primena: pagarba mirusiajam suderinama su pagarba aplinkai, kai „mažiau“ iš tiesų reiškia „daugiau“.
Kam viso to reikia?
Floristas E. Vegys pripažįsta: kapų puošybos naujovės Lietuvoje sunkiai skinasi kelią, o keleto dešimtmečių tradicijos neužleidžia savo pozicijų.
„Jeigu, įrengus kapavietę, buvo palikta vietos sodiniams, dažnu atveju toks žemės lopinėlis bus užsodintas paprasčiausiais chrizantemų ar viržių krūmais, na, o jeigu vietos sodinti nėra, kapas yra uždengtas granito plokšte ar užpiltas dekoratyvinę skalda, tokiu atveju ant kapo keliauja tos pačios chrizantemos, paliekant jas plastikiniuose vazonuose arba įvairiausios dirbtinių, džiovintų, retais atvejais – gyvų gėlių kompozicijos. Kita vertus, vis daugiau žmonių ieško įdomesnių kapavietės puošimo sprendimų, minimalistinių kompozicijų, kurios būtų stilingas akcentas bendroje kapo aplinkoje“, – pastebi floristas.
Svarstant, kaip, puošiant kapą, geriausiai pagerbti savo artimą mirusįjį, E. Vegys kviečia lankantį kapus asmenį užduoti sau klausimą: viso to reikia man, ar mirusiam? Ar puošiu kapą sau, mirusiajam, ar aplinkiniams, kurių žvilgsnis nevalingai nukryps į greta esančią svetimą kapavietę? „Vargu ar mes norėtume savo miegamajame prisistatyti dešimtis žvakių, visus kampus nukrauti chrizantemų vazonais ir visokiausių gėlių kompozicijomis, tai kodėl visa tai tempiame į kapus?“, – klausia floristas.
Kapų puošmenos užteršia aplinką
Pasak E. Vegio, vertėtų ne tik pagalvoti, ar didelis yra skirtumas tarp vienos ir kelių žvakių, bet ir prisiminti, kad į kapines mes greičiausiai keliaujame ne dėl pasipuikavimo puošmenų skaičiumi. Dėmesys mirusiajam – tai turi būti svarbiausia, o dėmesiui išreikšti užtenka ir vienos gėlės, ir vienos žvakės.
„Pasiduodami nusistovėjusioms, bet nelogiškoms tradicijoms, dažniausiai nepagalvojame, kad savo veiksmais ne tik nepadarome nieko labai naudinga, bet vis labiau užteršiame aplinką plastiko, stiklo, parafino ir visais kitais dalykais, kurie trumpai pabuvę ant mūsų artimųjų kapų vėliau atsiduria mišriųjų atliekų konteineriuose. Tad galvojant apie kapo dekoravimą derėtų pasitarti su šeima, gimine ir nuspręsti, kokią vieną kompoziciją ar augalą šiais metais nuvešime ant kapo. Tas pats pasakytina apie žvakes. Taip ne tik prisidėsime prie tvaresnės aplinkos ir sutaupysime, bet kartu nepaversime kapavietės į sąvartyną ar Joninių laužą panašiu margumynu“, – pastebi E. Vegys.
Kur dėti kapų puošybos atliekas?
PTO viešinimo ir marketingo specialistė E. Razbadauskaitė atkreipia dėmesį: kad ir kiek plastikiniai ar stikliniai kapų žvakių indeliai primintų pakuotes ar vertingą antrinę žaliavą, jie nėra pakuotės, greičiausiai tai – užterštos bei sunkiai perdirbamos ar netgi neperdirbamos atliekos. Jų vieta – mišriųjų komunalinių atliekų konteineris, o iš ten jos tikriausiai pateks į sąvartyną. Ši netvari perspektyva galėtų tapti paskata atsisakyti žvakių gausos, prie kurios daugelis esame įpratę.
Nebegražios, nebetinkamos dirbtinės gėlės, deja, irgi per mišriųjų komunalinių atliekų sistemą dažniausiai keliauja į sąvartynus, o ir ne visi plastikiniai vazonėliai gali tapti vertinga žaliava.
„Jeigu įsigijote gėlę su vazonėliu, krepšeliu ir persodinote ją į kitą vazoną, tuomet šis vazonėlis yra pakuotė ir jį reikėtų mesti į pakuočių atliekų konteinerius. Jeigu vazonėlyje gėlė auga per visą būvio ciklą – tuomet tai ne pakuotė ir tokią atlieką reikėtų mesti į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerį“, – aiškina PTO atstovė.
Kaip tvariausią kapų puošybos elementą, kuris, deja, yra trumpalaikis, E. Razbadauskaitė įvardija gyvas gėles. Nuvytusias jas reikėtų išmesti į žaliųjų atliekų konteinerius arba, jeigu yra galimybė – sukompostuoti.
