Kuršių nerijoje miško tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu 2013-2022 metams, paruoštu remiantis LR Vyriausybės patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu.
Įgyvendinat ES SF projektą „Gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas NATURA 2000 teritorijoje (I)“, Naglių gamtos rezervate numatyti specialieji gamtotvarkiniai kirtimai 58,4 hektarų plote – jų tikslas pašalinti į pilkąsias kopas plintančią sumedėjusią augaliją. Taip pat vyks medynų pertvarkymo kirtimai Juodkrantės girininkijoje 19,6 hektarų plote – bus iškertama kalninė pušis, šios kirtavietės bus atkuriamos paprastąja pušimi ir beržu. 2006 m. degvietėje Smiltynės miške 55,6 hektarų plote bus šalinami nepageidaujami medžiai formuojant atviras erdves.
„Skirtingai nei visoje Lietuvos teritorijoje, Kuršių nerijos miškingumą, kuris prieš keletą metų buvo net 74,6 procento, siekiame mažinti. Kopos ir atviri kraštovaizdžiai yra didžiausia Kuršių nerijos vertybė. Medžiais apaugę plotai kiekvienais metais po truputį mažinami, neleidžiama apaugti kopoms, pamario ir pajūrio palvėms, pievoms. Palaipsniui didinamas kraštovaizdžio mozaikiškumas, siekiama išlaikyti kuo mažiau pakitusias ir unikalias Kuršių nerijai būdingas buveines“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
„Kuršių nerijoje labai aktualu mažinti gaisrų tikimybę. Sumedėjusi kalninė pušis yra kaip parakas, menkiausia žiežirba gali padaryti bėdų. Tokia mediena nelabai tinkama net malkoms, nes daug sakų, ji yra labai kaitri, susidaro daug suodžių, vietiniai gyventojai jos kurui neperka. Todėl didelę dalį Kuršių nerijoje paruoštos medienos išvešime į žemyninę dalį, ji bus panaudota biokurui gaminti“, - pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.
Be minėtų darbų, Juodkrantės ir Nidos girininkijose numatyti retinimo kirtimai iš viso 3,2 hektarų plote ir pusės hektaro ploto jaunuolynų ugdymo darbai. Vasaros pradžioje Juodkrantės miškuose įsiplieskė verpiko vienuolio masinio dauginimosi židiniai ir per vasarą pažeidė apie 190 hektarų miško plotą. Dėl šios priežasties plynu sanitariniu miško kirtimu iškirstas 0,4 hektaro labiausiai pažeistų medžių plotas.
„Jei šis kenkėjas stipriai pažeidžia egles, jos praktiškai neturi šansų atsigauti. Todėl, vadovaujantis miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, kad neišplistų antriniai medžių kenkėjai, eglyną reikia iškirsti. Tai sumažins kenkėjų plitimo tikimybę kitą pavasarį“, - sako Tomas Zaleckis.
Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų. Šiuo metu vienas pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.
