Miške – devyni nameliai

Pionierių stovykla Juodkrantės miške, sklype, kurio adresas dabar yra Miško gatvė 11, įkurta 1974 metais. Nuo jos iki jūros yra maždaug pusantro kilometro.

Pionierių stovyklos mediniai namukai, kurių yra 17, ir kitas nekilnojamasis turtas priklausė tuometei valstybės žvejybos įmonei „Jūra“.

Kai ji bankrutavo, dalis namukų buvo atiduota buvusiems įmonės darbuotojams. Taip su jais atsiskaityta, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo pinigų atlyginimams ir buvo įsiskolinusi darbuotojams. Kita dalis turto buvo parduota iš varžytinių.

Ilgą laiką nameliai buvo nenaudojami, neprižiūrimi, nerekonstruojami, nes to neleido teisės aktai, todėl virto lentgalių krūva, o galiausiai liko tik statinių pamatai. Tačiau jie įregistruoti Registrų centre kaip negyvenamieji pastatai, kiekvienas turi savo unikalų numerį.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos darbuotojai apstulbo, kai pernai gruodį buvusioje pionierių stovyklavietėje išvydo tris naujus namelius – jie pastatyti ant senųjų pamatų.
Po kurio laiko nauji namukai ant senųjų pamatų rėmė dygti lyg grybai po lietaus – dabar jų yra jau devyni.

Pirmuosiuose nameliuose jau paklotos ir grindys, o tuose, kurie pastatyti vėliau, dar vyksta įrengimo darbai – pastatų viduje galima pamatyti lentų, kurios bus naudojamos grindims.

Architektūra nežavi

„Aišku, tų namelių išvaizda manęs nežavi, tačiau savininkams neleidžiama normaliai tvarkytis. Jei būtų galima, tikiu, kad ten iškiltų normalūs žvejo tipo nameliai su čerpiniais ar nendriniais stogais“, – neabejojo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
A. Feser
Mes jau kreipėmės į aukštesnes instancijas, kad būtų inicijuojama to Teritorijų planavimo įstatymo pataisa – numatyta, kad nesudėtingų statinių, esančių saugomose teritorijose, kapitaliniam remontui reikalingi leidimai. Kuršių nerijos, kuri yra UNESCO saugoma teritorija, plėtra turi vykti harmoningai, kraštovaizdis turi būti išsaugotas, o dabar dėl kai kurių įstaigų nesusikalbėjimo negalime to padaryti

Jo nuomone, savininkai teisėtai tvarko savo turtą. „Kai pasakojama, kad namelius savininkai įgijo žinodami, kad juos turės nugriauti, tai yra melas. Iš 17, berods, tik trys nameliai buvo numatyti nugriauti, o visi kiti buvo normalus nekilnojamasis turtas – statiniai. Tik po kurio laiko dėl kažkokių priežasčių buvo pakeisti teritorijų planavimo dokumentai ir ta vieta, kur buvo pionierių stovykla, tapo nebe urbanizuota teritorija, o kraštovaizdžio draustiniu, kuriame esą reikia nugriauti visus statinius ir atkurti miško parką. Man dar niekas negali parodyti tyrimų, kurių rezultatais remiantis ta vieta paskelbta draustiniu“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Šiek tiek pagudrauta

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser tikino, kad tuo metu, kai buvo likviduojama valstybės įmonė „Jūra“ ir nameliai atiteko į fizinių ir juridinių asmenų rankas, jau galiojo Kuršių nerijos generalinis planas, kuriame buvo numatyta, kad iš tos teritorijos reikia iškelti menkaverčius pastatus, išlaisvintą plotą paversti miško parku, atkurti želdinius.

Kuršių nerijos generalinis planas šiuo metu yra Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kurį patvirtino Vyriausybė. Ir jame esą numatyta tai, kad toje buvusioje pionierių stovyklos teritorijoje negali būti jokių poilsio namelių.

„Jei jau taip yra numatyta, tai valstybė turėjo eiti pas žmones, tartis, kaip išpirkti jų nuosavybę. Taip situacija būtų išspręsta. Juk ir Konstitucijoje parašyta, kad privati nuosavybė yra neliečiama. Aš, kaip meras, palaikau žmones, nes jie teisūs. Taip, suprantu, kad dabar galbūt yra šiek tiek pagudrauta. Savininkai galbūt ir pastatė tuos namelius tam, kad greičiau gautų kompensacijas už savo turtą, nes jo toje vietoje esą negali būti. Nežinau, kada baigsis šis marazmas?“ – kalbėjo Neringos savivaldybės meras.

Leidimų nereikėjo

Kaip šviežia mediena kvepiantys nameliai iškilo ten, kur jų neturėtų būti? „Pernai Seimas pakoregavo Teritorijų planavimo įstatymą ir numatė, kad pirmojo tipo nesudėtingų statinių kapitaliniam remontui nereikia jokių leidimų. Iki šios korekcijos, kuri kelia abejonių, visi buvo ramūs, nes žinojo, kad iš mūsų negaus leidimo nieko daryti. Tačiau kai įsigaliojo ta Teritorijų planavimo įstatymo pataisa, ant pionierių stovyklos namelių pamatų ir iškilo nauji statiniai. Tai nėra nauja statyba, o tik kapitalinis remontas. Ir pakoreguotas įstatymas leido savininkams taip elgtis, neklausiant mūsų leidimo, derinimo“, – aiškino A. Feser.

Kuršiių nerijos nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ji nustatytų, ar nameliai tikrai „išdygo“ be pažeidimų.

Inspekcija konstatavo, jog viskas padaryta teisėtai. Specialistus nustebino tai, kad namelių aukštingumas, užstatymo tankis išlaikytas itin preciziškai, kad nebūtų prie ko prikibti.
D. Jasaitis
Aš, kaip meras, palaikau žmones, nes jie teisūs. Taip, suprantu, kad dabar galbūt yra šiek tiek pagudrauta. Savininkai galbūt ir pastatė tuos namelius tam, kad greičiau gautų kompensacijas už savo turtą, nes jo toje vietoje esą negali būti. Nežinau, kada baigsis šis marazmas?

„Mes jau kreipėmės į aukštesnes instancijas, kad būtų inicijuojama to Teritorijų planavimo įstatymo pataisa – numatyta, kad nesudėtingų statinių, esančių saugomose teritorijose, kapitaliniam remontui reikalingi leidimai. Kuršių nerijos, kuri yra UNESCO saugoma teritorija, plėtra turi vykti harmoningai, kraštovaizdis turi būti išsaugotas, o dabar dėl kai kurių įstaigų nesusikalbėjimo negalime to padaryti“, – konstatavo A. Feser.

Juodkrantė virs Šventąja?

Juodkrantiškiai net neabejoja, kad tie nameliai šiaip sau neatsirado. Jų savininkų vienintelis tikslas – gauti kompensacijas, jei statinius reikėtų nugriauti.

Registrų centro duomenimis, gautais per masinį nekilnojamojo turto vertinimą, vieno tokio namelio, tiksliau – jo pamatų, vidutinė rinkos vertė yra apie 30 tūkst. eurų.

„Namelių savininkai yra gudrūs, jie žino, ką daro. Nors labiau atrodo, kad jiems reikia ne pinigų. Jie tik nori parodyti, kad yra visagaliai, kad gali namelius statyti ten, kur draudžiama. Tie savininkai – ne žuvelės, bet ir ne patys didžiausi rykliai“, – kalbėjo juodkranntiškiai, panorėję likti anonimiški, nes esą gali prisidaryti bėdų, netekti darbų.

A. Feser, paklausta, kas yra buvusioje pionierių stovykloje esančių negyvenamųjų pastatų, kaip įvardinta Registrų centre, savininkai, tikino, kad jų labai daug. „Tarp jų nemažai yra rusiškų pavardžių. Visus juos atstovauja vienas teisininkas. Faktas tas, kad savininkai jokio nusižengimo nepadarė, o tik gudriai pasielgė. Dabar jau valstybės reikalas, koks bus atsakas. Manau, kad vis tiek turės vykti teismai tam, kad būtų apgintas viešasis interesas ir toje vietoje atkurtas miško parkas, kaip numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane“, – į ateitį žvelgė A. Feser.

Tuose namukuose, kurie atstatyti, nėra jokių patogumų – nei vandens, nei kanalizacijos, nei elektros.

Todėl beveik neabejojama, kad jie vasarą bus nuomojami mažesnes pajamas turintiems žmonėms. „Nejaugi Kuršių nerija pavirs Šventąją, kur prie namelių ant kaproninių virvių džiūsta rankšluosčiai?“ – retoriškai klausė Kuršių nerijos sergėtojai.