Panaudojami pakartotinai
Nauji tekstilės konteineriai papildys miestuose iki tol buvusius: Klaipėdoje bus pastatyta apie 40 naujų konteinerių, Šiauliuose 44, Vilniaus rajone apie 25, Vilkaviškyje, Šakiuose, Mažeikiuose, Ukmergėje atsiras po 12, Kazlų Rūdoje 9, Neringoje 10 konteinerių. Lietuvoje per metus iš tekstilės konteinerių bendrovė surenka apie 3500 tonų tekstilės, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, didelė dalis net ir tinkamų dėvėti gaminių žmonių vis dar išmetama į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, vėliau – deginama arba nugula sąvartynuose.
„Pagrindinis tikslas – kaip galima labiau prailginti tekstilės naudojimo trukmę. Skatiname gyventojus kuo ilgiau dėvėti turimus rūbus, taip pat parduoti ar atiduoti tiems, kam jie gali dar praversti. Tais atvejais, kai nebėra kur tekstilės dėti, bet ji dar tinkama naudoti, ją reikėtų palikti specialiai tam skirtuose konteineriuose. Plėsdami konteinerių tinklą Lietuvoje siekiame, kad gyventojams būtų patogu tinkamai rūšiuoti ir kuo mažiau dar naudoti tinkamos tekstilės atsidurtų mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, kuriuose jai tikrai ne vieta“, – teigia K. Gurinas.
Tyrimai rodo, kad iki šiol Lietuvoje teisingai išrūšiuojama tik apie 1,5 kg tekstilės iš 10,2 kg, tenkančių vienam namų ūkiui, taip prarandama galimybė pratęsti tekstilės gyvenimą. K. Gurinas atkreipia dėmesį, kad atliekomis reikėtų laikyti tik tą tekstilę, kurios jau negalima panaudoti pakartotinai.
„Visa Lietuvoje iš specialių konteinerių surenkama tekstilė keliauja į Vilniuje esantį rūšiavimo centrą, kuriame yra suskirstoma į šimtą kategorijų ir paruošiama antriniam panaudojimui. Skaičiuojama, kad jei žmonės pasaulyje drabužius dėvėtų bent du kartus ilgiau, tekstilės pramonės išmetamų taršių dujų sumažėtų net 44 proc. Būtent todėl svarbu, kad nebereikalingai tekstilei būtų suteikiama antra galimybė – ją galėtų dėvėti kiti žmonės“, – teigia K. Gurinas.
Tekstilės konteinerius galima rasti dažnai lankomose vietose – prie prekybos centrų, gyvenamuosiuose rajonuose. Konteinerių tinklas kasmet plečiamas, kad didesnė dalis gyventojų galėtų tinkamai rūšiuoti nebereikalingus tekstilės gaminius. K. Gurinas dalijasi, kad 70 proc. iš specialių konteinerių surenkamų tekstilės gaminių yra nukreipiami pakartotiniam naudojimui, 15 proc. perdirbama į žemesnės kategorijos gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes, 15 proc. naudojama energijai gauti.
Tekstilė – ne tik drabužiai
K. Gurinas atkreipia dėmesį, kad tekstilės konteineriai yra skirti ne tik drabužiams, bet ir kitiems gaminiams. Į tekstilei skirtą konteinerį reikėtų dėti švarius, nesuplyšusius drabužius, diržus, avalynę poromis, rankines ar kuprines, patalynę, užuolaidas. Visą tekstilę reikėtų sudėti į sandariai užrištus maišelius, uždaryti konteinerio dangtį, kad išvengtume neigiamo aplinkos poveikio. Į specialius konteinerius nereikėtų mesti pakuočių atliekų, sauskelnių, maisto atliekų, kilimų, antklodžių ir pagalvių, audinių atraižų, nudėvėtų, nešvarių tekstilės gaminių, žaislų su elektroninėmis detalėmis.
„Taip pat tekstilės nereikėtų palikti šalia konteinerio – jei jis yra perpildytas, prašytume informuoti ant konteinerio nurodytu telefonu. Konteineriuose renkama tekstilė skirta naudoti pakartotinai, o palikus maišelius lauke, drabužiai gali sudrėkti, pradėti pelyti, taigi, taps nebetinkami naudojimui“, – komentuoja K. Gurinas.
Dalis drabužių bėgant laikui susidėvi, nublunka, praranda kokybę, dalį drabužių galima pabandyti atnaujinti ir dėvėti toliau. K. Gurinas sako, kad sugadintų drabužių į tekstilės konteinerį mesti nereikėtų: „Jei drabužiai yra itin sudėvėti, suplyšę, nublukę ar sutepti tepalais, neatsiplaunančiomis dėmėmis, jų į tekstilės konteinerį dėti nereikėtų, šie konteineriai skirti tokiai tekstilei, kurią perleistumėte naudoti draugui. Sugadintus tekstilės gaminius reikėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.“
