aA
Dalyje Lietuvos vandenų sugautos žuvies valgyti nevertėtų
Dalyje Lietuvos vandenų sugautos žuvies valgyti nevertėtų
© Shutterstock nuotr.

Tradicinę Kūčių vakarienę turi sudaryti 12 patiekalų. Didžioji jų dalis būna įvairiai pagaminta žuvis. Jos paklausa prieš didžiąsias metų šventes Lietuvoje išauga apie 50-70 procentų. Tokia paklausa atitinkamai lemia žvejybos, taip pat ir netinkamos, apimtis.

Rinkimės tinkamai sugautą žuvį

Klaipėdoje veikiančios specializuotos žuvies parduotuvės (UAB „Pasaulio žuvys“) vadovo Andriaus Petrausko teigimu, likus trims savaitėms iki Kalėdų žuvies paklausa jų parduotuvėje išaugo 50 procentų. Likus trims dienoms iki Kūčių vakaro, klaipėdiečiai laukia didžiojo bumo, kai paklausa šoktels iki 70 procentų.

„Pirkėjai paprastai ieško silkės, skumbrės, menkės, plekšnės, stintos. Dauguma šios žuvies sugauta Baltijos jūroje, dalis – tolimesniuose vandenyse. Beveik visą produkcijos dalį sudaro laisvai sugauta žuvis, apie 5 procentai – užaugintos. Auginta dirbtinai paprastai būna lašišos, karpiai, iš Kinijos atgabenta pangasija“, – vardija verslininkas.

Tenka kalbėtis su prekybos centrais, kurie sako, jog štai brangsta jūros ešerys. Kodėl? Jis brangsta dėl to, jog jo nebėra – pereikvoti šios žuvies ištekliai.
R. Staponkus

Būtent žuvies paklausa negailestingai valdo Lietuvos ir viso pasaulio žuvies sektorių. Kaip vartojimas lemia neretai kardinalius žuvų išteklių svyravimus? Lietuvos gamtos fondo specialisto Roberto Staponkaus įsitikinimu, vienas svarbiausių faktorių – neatsakingas pirkimas. Neatsakingai žuvį pirkdamas vartotojas apsprendžia žvejybos, taip pat ir netinkamos, apimtis.

Pasak R.Staponkaus, pirkdamas žuvį vartotojas turėtų domėtis, kaip ji sugauta ir stengtis įsigyti tik tinkamais metodais sugautos žuvies ir taip palaikyti atsakingą žvejybą.


Robertas Staponkus
Robertas Staponkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Kūčių stalui reikėtų rinktis tradicines ar vidaus vandenų žuvis – karpį, karšį, ešerį, šprotus, skumbrę, silkę. Kai kurios šalys – tokios kaip Naujoji Zelandija, Škotija yra žinomos kaip itin daug dėmesio tinkamai ir atsakingai žvejybai skiriančios valstybės. Ypatingai griežta žvejybos kontrole garsėja Aliaska – čia nuolat patruliuojama ir tikrinamas beveik kiekvienas žvejybinis laivas. Lietuviai parduotuvėse gali nusipirkti Aliaskos lašišos, kuprių“, – pataria R.Staponkus. Specialisto teigimu, daugelis Europos šalių vartotojų yra apsišvietę ir žino, kokią žuvį pirkti, kurios vengti. Tuo tarpu Lietuvos vartotojui vis dar lemiamas faktorius yra kaina.

Kas yra atsakinga žvejyba?

Atsakingos žvejybos metodai – kai žuvis gaudoma būdais, minimaliai kenkiančiais jūros aplinkai.

Skandinavijos šalyse šiuo metu populiarėja žuvų gaudyklės. Tai bučius primenantis prietaisas, kuris yra tik keliskart už juos didesnis. Tokios aplinkai draugiškos žvejybos įrangos privalumas yra tas, kad žuvis čia išlieka gyva. Taigi gaudyklę patikrinus, netinkamą žuvį galima tiesiog vėl paleisti.

Netinkama žvejybos įranga gali būti laikomi tinklai, dugniniai tralai. Tai prietaisas, „ariantis“ jūros dugną. Tiesa, Baltijos jūroje jie didelės žalos nedaro, nes čia – smėlio dugnas. Tačiau jūrose, kuriose yra turtinga jūros bendrija – pavyzdžiui, Norvegijos jūroje gali būti pažeidžiami koralai ir taip suardomas žuvų prieglobstis ir maitinimosi galimybė. Tinklai gali daryti neigiamą poveikį dar ir todėl, jog yra tiesiog pametami ir kurį laiką dar gaudo žuvį, ši juose pūva. Šią vasarą Lietuvos gamtos fondo specialistai atliko tyrimą, kurio metu iš Baltijos jūros ištraukė 1,5 tonos pamestos žvejybinės įrangos.

Nuo 2013 metų sausio 1 d. startuos Europos Sąjungos programa, kuria numatoma skatinti aplinkai draugiškos žvejybos metodus. Tam netgi bus skiriamas finansavimas, kurio dalis teks ir Lietuvai.

Per mažai kontrolės?

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyriausios specialistės Eugenijos Bukienės teigimu, visa Lietuvos rinkai pateikta Baltijos jūroje sugauta žuvis yra sužvejota tvariai, laikantis žuvų išteklių valdymo ir priežiūros priemonių, nustatytų pagal Bendrąją žuvininkystės politiką.

Tačiau R.Staponkaus įsitikinimu, dar vienas žuvies ištekliams lemiamos įtakos turintis veiksnys – per silpna atsakingų institucijų kontrolė, kai leidžiamos per didelės kvotos.

Kūčių stalui reikėtų rinktis tradicines ar vidaus vandenų žuvis – karpį, karšį, ešerį, šprotus, skumbrę, silkę.
R. Staponkus

„Tenka kalbėtis su prekybos centrais, kurie sako, jog štai brangsta jūros ešerys. Kodėl? Jis brangsta dėl to, jog jo nebėra – pereikvoti šios žuvies ištekliai. Lietuvoje visai neseniai buvo išeikvota uotų populiacija, keletą sezonų leidus juos gaudyti neršto metu vardan eksperimento.

Yra rizika pereikvoti ir stintų išteklius. Tai kontroliuoti turinčius tarnybos ne visada dirba efektyviai. Šiuo metu viena ministerija kuruoja vidaus žvejybą, kita – išorės,  joms ne visada pavyksta dirbti išvien. Turėtų būti viena institucija, besirūpinanti žuvų ir žvejybos sektoriumi. Kontrolė ir priežiūra būtų efektyvesnė, jeigu viskas būtų vienose rankose“, – mano specialistas.


Brakonierių prieš šventes nedaugėja

Nors gruodžio pabaigoje žuvies paklausa išauga, gamtosaugininkų teigimu, brakonieriavimo statistika šiuo laikotarpiu nėra bauginanti, nes ežerai apsnigti, pakrantės užpustytos.

„Per 3 šių metų ketvirčius šalyje nustatyta 30 procentais daugiau aplinkos apsaugos teisės pažeidimų nei per praėjusių metų 3 pirmuosius ketvirčius. Iš jų daugiau nei 80 procentų sudaro pažeidimai mėgėjiškos žūklės srityje. Panašus rodiklis – 76 procentai buvo ir pernai todėl ir pažeidimų mėgėjiškos žūklės srityje šių metų I-III ketvirtį nustatyta 30 procentų daugiau (t.y. 34 procentai nei per 2011 metų I-III ketvirtį. Per pirmus tris šių metų ketvirčius užfiksuoti 2509 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimai“, – statistiką pateikia Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Lauris Martišius.

Pasak Bebruliškės kaime (Kazlų Rūdos savivaldybė) karpius auginančios bendrovės vadovo Elvio Januškevičiaus, per patį žuvies bumą šventiniu laikotarpiu brakonieriams čia nėra ką veikti – iš tvenkinių vanduo išleistas, žuvis suvežta į sandėlius. Tačiau šiltesniu metų laiku brakonieriai iš 100 tonų per metus užauginančios įmonės tvenkinių per sezoną nugvelbia po kelias tonas.

TIK FAKTAI:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus duomenimis, pernai Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo 15 990 t įvairių rūšių žuvų: 9730 t Baltijos šprotų, 2 655 t strimelių, 3 057 t menkių ir 452 t upinių plekšnių. Lyginant su 2010 metais, 2011– siais sugautas panašus kiekis žuvų, tačiau net 71 procentais padidėjo strimelių sugavimai. 

Pernai Kuršių mariose sugauta 1139 t įvairių žuvų rūšių: karšiai (436,8 t), kuojos (314,2 t), sterkai (93,8 t), žiobriai (73,3 t), ešeriai (66,6 t), perpelės (43,9 t) ir plakiai (37,7 t). Karšių žvejybos kvota išnaudota 91 proc., sterkų – 80,1 proc.

Nemuno žemupyje per šį laikotarpį sužvejota 135,2 t žuvų, pagrindinę sugavimų dalį sudarė stintos (112,6 t). Stintų žvejybos kvota panaudota 37,52 proc.

Kauno mariose sugauta 68,8 t įvairių žuvų rūšių: kuojos (35,3 t), plakiai (14,6 t) ir karšiai (6 t). Čia karšių žvejybos kvota išnaudota 92,3 proc., bendri žuvų sugavimai palyginus su 2010 metais buvo 23,6 t mažesni.

Ežeruose ir upėse pernai didžiausią laimikio dalį sudarė seliavos (28,3 t), stintelės (7,7 t) unguriai (7,8 t) ir nėgės (3,08 t).

Įmonės pernai užaugino ir realizavo 3287,7 t įvairių prekinių žuvų, iš kurių ekologiniuose ūkiuose išauginta 944 t. Apie 95 procentų produkcijos sudarė karpiai. Realizuotos produkcijos už 25 mln. litų. Lyginant su 2010 – siais, pardavimai padidėjo 16 procentų, užaugintų žuvų kiekis – 3 procentais.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Norintiems ant stogo gaminti elektrą žadama parama: kas ir kokį finansavimą gali gauti (152)

Prieš dešimtmetį saulės elektrinių sektorius Lietuvoje dar atrodė kaip kūdikis, darantis pirmus...

Miškuose vyksta tikras karas: vos pamatę pareigūnus, įžūlus pažeidėjai sprunka, prasideda įnirtingos gaudynės (366)

Važinėjimas keturračiais gamtoje - vis populiarėjantis pramogos būdas, tačiau pati gamta nuo to...

3 žingsniai, nuo kurių prasideda verslo tvarumas

Didžiosios tarptautinės kompanijos savo veiklą kryptingai vykdo judėdamos tvarumo link....

Miškininkų darbymetis: kur keliauja miškininkų surinkti kankorėžiai ir kam jie aižomi (2)

Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas....

Populiarėja naujas būdas panaudoti plastiko atliekas: įmonė išbandė kai ką naujo (7)

Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama...

Top naujienos

Užkalnis pripažino: mano kūryba yra paveikta Indijos kvaišalų (76)

Žinoma, apie jokias nelegalias medžiagas ar receptinius sąmonę plečiančius preparatus aš...

Prokuroras įvardijo sukčių purvinus metodus: prašo kreiptis ir praradus menkiausias sumas (148)

Klaipėdos prokuroras Simonas Genys į „Delfi“ kreipėsi norėdamas įspėti apie sukčių...

Maudynių eketėje entuziastas: pas gydytojus einu tik tada, kai reikia pasikeisti vairavimo teises (64)

Spaudžiant šalčiui ne visiems norisi užsidaryti šiltuose namuose. Panevėžiečiai kaip tikri...

Stringant COVID-19 vakcinų pristatymui, SAM abejoja dėl prezidento iškelto tikslo iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų (138)

Stringant COVID-19 vakcinų pristatymui, būtų drąsu teigti, jog Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks...

Rimas Šapauskas | D+

Rimas ir kunigas. Pokalbis su vyskupu Arūnu Poniškaičiu: nusikaltęs kunigas vis tiek lieka Bažnyčios nariu

Iš kur kyla gandai, stereotipai ir nesusikalbėjimas? Dažniausiai – iš nežinojimo. Ar tikrai...

CSKA ir „Loko“ patiesęs Maksvytis laukia darbo pasiūlymų iš Lietuvos: be abejo, domintų laida „Krepšinio zona“ (2)

Kai tris kartus per sezoną Kauno „Žalgirį“ apžaidęs Kazys Maksvytis prieš pusantrų metų...

Kineziterapeutas Žilvinas Pušnys | D+

Tai – vienas geriausių pratimų pilvo presui, bet dažnai atliekamas klaidingai: štai kaip jį daryti teisingai

Šis pratimas laikomas vienu veiksmingiausių pilvo presui . Pratimas apima daugiau nei vieną...

Laura Vagonė: man nieko niekada nereikėjo imti grožiu (108)

Ryški, drąsi ir energinga švenčių planuotoja Laura Vagonė atvira, dažnai ji veidrodyje nemato...

Šviesa tunelio gale: Dulkys dalijasi pozityvia koronaviruso statistika (204)

Lietuvai jau daugiau nei mėnesį gyvenant antrojo griežto karantino sąlygomis, sveikatos apsaugos...