Kova su miško vagimis: priemonė, kuri parklupdo ir pačius gudriausius

 (53)
Kai kurie vis dar prisimena metą, kai ganėtinai populiarus buvo neteisėtas miško kirtimas ir medienos pardavimas. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip keičiasi miško vagysčių statistika, privačiuose ar valstybiniuose miškuose dažniausiai vagiama mediena ir kokiomis priemonėmis stengiamasi sustabdyti miško vagis.
Kirtimas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Vogta nemaži kiekiai medienos

Dar visai neseniai vogti medieną tiek iš valstybinio, tiek iš privataus miško buvo gan populiaru. Nukirstus medžius verslininkai veždavo į lentpjūves, o pavieniai gyventojai iš jų paruošdavo malkas. Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis prisimena bene baisiausius urėdijai metus, kada miško vagis tekdavo gaudyti vieną po kito.

„Mums bene skaudžiausi buvo 2006 – 2008 metai. Tuomet pas mus urėdijoje buvo net 5 vagystės ir netekome 150 kubinių metrų medienos. Po vagysčių kreipėmės ir į kaimynines urėdijas, prašydavome patikrinti teritorijoje esančias medienos apdirbimo įmones. Iš pradžių paieškos buvo nesėkmingos, tačiau pagaliau pavyko išsiaiškinti, kad mediena buvo Alytuje: buvo aptiktas miškavežis. Atsekėme pagal šviežius ratų pėdsakus“, – pasakoja urėdas.

V. Mierkis kalba ir apie 2012 metus, kai buvo pavogti 46 kubiniai metrai medienos. Tuomet pagal stebėjimo kameras nustatyta, kad rąstai išvežti į Jonavos rajoną. O pati naujausia vagystė fiksuota praeitais metais, kada iš Trakų apylinkių išvežta 23 kubiniai metrai medienos.
Urėdas pabrėžia, kad šiomis dienomis valstybinio miško vagystės mados keičiasi: vagys taikosi į jau pagamintą medieną, o anksčiau kirsdavo medžius.

„Pastebėta, kad anksčiau būta daugiau pavienių kirtimų, kai neteisėtai kertamas miškas. Tai tokius atvejus pastebėti lengviau, nes iš miško sklinda pjūklo garsai. Daugiausiai pavienių kirtimų būna prie sodų. Bet turbūt tokiems kirtimams dabar vagys renkasi privačius miškus, kurie mažiau saugomi. O dabar labiau vagiama jau pagaminta mediena, kai per keliasdešimt minučių galima pasikrauti pilną miškavežį ir išvažiuoti“, – teigia V. Mierkis.

Aplinkosaugininkai
Aplinkosaugininkai
© Stopkadras

Gyventojai informuoja miškininkus

Trakų miškų urėdijos urėdas pasakoja, jog norėdama pažaboti miško vagis, urėdija privalėjo imtis įvairių apsaugos priemonių. Miškininkai išlieka budrūs visą parą, palaiko gerus santykius su vietiniais gyventojais, kurie, pastebėję pašalinį žmogų arba išgirdę pjūklo garsą, iškart apie tai praneša urėdijai. Be to, anot V. Mierkio, neapsieita ir be vaizdo stebėjimo kamerų. Jis sako, kad tai šiuo metu yra pati efektyviausia priemonė, kuri padeda įveikti ir pačius gudriausius vagis.

„Imamės įvairių priemonių, kaip tokių vagių išvengti. Jau kuris laikas turime kameras-fotoaparatus, kurios turi judesio daviklius, todėl jei užfiksuojamas kažkoks veiksmas, nuotraukas į telefonus gauname realiuoju laiku“, – sako pašnekovas.

Tiesa, panašių būdų, kaip apsaugoti miškus, imasi ir Varėnos, bene vienos iš miškingiausių apylinkių, miškininkai. Čia, anot urėdo Tomo Bazevičiaus, per pastaruosius dvejus metus nebuvo užfiksuota nė viena miško vagystė. Jis mano, kad to priežastis gali būti tiek palanki geografinė padėtis, tiek sustiprintas miškų saugojimas.

„Yra girininkijos darbuotojai dėl kurių viskas apsaugoma. Organizuojami reidai, tačiau net jų metu neteko nutverti nelegalaus kirtėjo. Mes geografiškai esame glūdumoje, o žmonių, gyvenančių tose miškingose teritorijose, nedaug ir tai automatiškai sąlygoja tų vagysčių mąstą. Kitas dalykas, yra daug privačių miškų, tai nėra ko svetimus kirsti“, – teigia urėdas.

Privatūs miškai saugomi mažiau

Vietinių gyventojų pagalbos sulaukia ir privačių miškų savininkai. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis tvirtina, kad žmonės labai geranoriški ir, išgirdę įtartiną garsą, sklindantį iš miško, linkę apie tai informuoti miško šeimininką. Tiesa, jis sutinka, kad medienos vagystės iš privačių miškų yra dažnesnės.

„Jei palygintume valstybinių ir privačių miškų medienos vagystes, tai, aišku, kad valstybinių miškų apsauga didesnė, kur įdarbinti ir turintys konkrečią priskirtą teritoriją žmonės. Kalbant apie privačių miškų saugumą, tai privačių girininkijų ar kažkokių įmonių, kurioms būtų priskirtos miškų teritorijos, nėra. Bet asociacija nuo pat įsikūrimo kelią šią problemą“, – sako A. Gaižutis.

Jo teigimu, kuo atstumas nuo miško savininko gyvenamosios vietos iki jo miško didesnis, tuo pavieniam savininkui daugiau problemų pačiam saugant jį nuo piktadarių, o pastarieji tuomet elgiasi itin įžūliai.

Privačių miškų savininkai turi išeitį

A. Gaižutis pažymi, kad LMSA įvairiais būdais stengiasi apsaugoti privačius miškus nuo vagysčių.

„Savininkų miško saugumu padeda rūpintis LMSA priklausantys miško savininkų kooperatyvai ir įmonės. Su miško savininku pasirašoma ilgalaikė miško priežiūros ir bendradarbiavimo sutartis. Sutartis – tai kvalifikuotos miško priežiūros garantija, kai savininkas patiki kooperatyvui miško priežiūrą tam tikram laikotarpiui. Visą šį laikotarpį miško valdos priežiūra ir darbais rūpinsis specialistai, bus suteikiama savininkui reikalinga informacija, atliekama prevencinė miško apsauga nuo vagysčių. Miško valda yra pažymima riboženkliais. Vagis, žinodamas, kad savininkas gyvena toli ir neatvažiuos į valdą, gali ryžtis vagystei. Tačiau matydamas riboženklius su įspėjamais užrašais, jis niekada nebus tikras, kada kooperatyvo darbuotojai atvyks patikrinti valdos“, – aiškina LMSA pirmininkas.

Anot jo, taip pat yra aišku, kad vagystės išaiškinimu rūpinsis ne tik savininkas, policija, bet ir miško savininkų kooperatyvas, turintis patirties, ryšius su įmonėmis ir žmonėmis, užsiimančiais medienos ir miško verslu, glaudžiai bendradarbiaujantis su valstybiniais miškų pareigūnais, miškininkais bei policijos pareigūnais.

Medienos vagysčių mažėja

Tačiau A. Gaižutis konstatuoja: pastaraisiais metais medienos vagysčių privačiuose miškuose sumažėjo. Gyventojus ramina ir Lietuvos miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Česnavičius, teigdamas, kad pavyksta apsaugoti ir valstybinius, ir privačius miškus nuo medienos vagių.

„Privačių miškų savininkai savo miškus stebi patys, nes tai yra kiekvieno savininko turtas. Žinoma, mes imamės prevencinių priemonių: darom reidus, nors dažnai jau susiduriame su iškirstu mišku, taip pat mūsų pareigūnų geri ryšiai su vietos gyventojais, todėl išgirdus kokį pjūklą žmogus iškart skambina ir mes operatyviai reaguojame. Darome susitikimus su gyventojais, teikiame konsultacijas, aiškinami visi dalykai susiję su ūkine veikla miškuose ir su miškų sauga. Valstybinis miškas irgi labai tvarkingai tvarkomas. Urėdijos nuolat vykdo planinius ir neplaninius patikrinimus“, – tvirtina K. Česnavičius.

Miškovežio vėžios
Miškovežio vėžios
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Kartais pavyksta nelegalius kirtėjus pagauti tiesiog už rankos. 2016 metų pabaigoje, buvo atliktas tyrimas dėl neteisėto privataus miško kirtimo Tauragės rajone, kai gyventojas nusprendė iškirsti jo keliui į sodybą „trukdančius“ medžius miške.

Trakų urėdas V. Mierkis primena, kad už bet kokį neteisėtą kirtimą, net jei ir nukertami vos keli medžiai, gresia administracinė atsakomybė.

„Už neteisėtus kirtimus gresia nemaža atsakomybė. Taikoma administracinė žala, priklausomai nuo iškirsto medžių kiekio: už 1 – 10 kubų medienos bauda nuo 57 – 115 eurų, o jei savavališkai iškirsta 10 – 100 kubų medienos, bauda nuo 579 – 1158 eurų. Be to, konfiskuojami įrankiai, turi būti atlyginta miške padaryta žala, priklausomai nuo kirsto miško grupės“, – vardija miškininkas.

Lietuvos miškų tarnybos duomenimis, valstybiniai miškų pareigūnai per 2016 metų tris ketvirčius nustatė 152 neteisėtus miško kirtimo atvejus, kurių metu iškirsta 2780 m3 medienos. Neteisėtais kirtimais padaryta 397 tūkst. EUR žala aplinkai.

Kirsti svetimą mišką ir vogti medieną draudžiama ne tik dėl to, kad už tai taikomos didelės baudos. Miško vagys savinasi ne savo turtą, naikina gyvūnų buveines ir pridaro nemenkos žalos ne tik miškų savininkams, bet ir gamtai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)