Oro temperatūra sparčiai kyla
Nors žiema asocijuojasi su sniegu ir šalčiu, tačiau pastaraisiais metais šaltuoju metų laiku dažniau sulaukiame šlapdribos. Akivaizdu: klimato kaita veikia ir Lietuvą. Šiltėjančios žiemos yra puikus to pavyzdys.
Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis pasakoja, kad visame pasaulyje vykstantis klimato atšilimas Lietuvoje nėra jokia išimtis. Anot mokslininko, labiausiai jis veikia šaltąjį metų laiką – žiemą.
„Klimato atšilimas labai pasireiškia žiemos sezono metu, kadangi yra veikiama ir temperatūra, ir kritulių kiekis, būvis, būvio struktūra. Šiuo metu, kylant temperatūrai, daugėja kritulių lietaus pavidalu. Tai, aišku susiję su temperatūros pakilimu visais žiemos mėnesiais per pastaruosius 50 – 60 metų. Šiuo laikotarpiu žiemos mėnesių bendra temperatūra pakilo apie 1,5 – 2 laipsnius“, – aiškina profesorius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas taip pat tikina, kad labiausiai klimato kaita smogė lietuviškoms žiemoms: „Žiemos, ko gero, dauguma žmonių jau pastebėjo, šiltėjančio klimato fone išsiskiria labiausiai. Žiemos Lietuvoje šiltėja labiausiai. Nuo 1961 metų iki dabar metinė temperatūra pakilo apie 1,9 laipsnius. Tai yra labai daug, o žiemos sušilo dar labiau. Labiausiai – sausis ir vasaris, sausio vidutinė oro temperatūra pakilo net 3,3 laipsniais, o vasario 2,6 laipsnio.“
Klimatologas pabrėžia, kad klimato kaitai veikiant metų laikus, atsiranda ir tam tikri temperatūrų ar kritulių gausos svyravimai, pavyzdžiui, nepaisant to, jog žiemos šiltėja, beveik kiekvieną žiemą dar turime savaitės ar kelių šalčių įsiveržimų, kai oro temperatūra nukrenta iki 15 laipsnių šalčio.
Sniego sulauksime vis mažiau
Kitas šiltėjančių žiemų požymis – kritulių pasikeitimai. Jeigu prieš 40 – 50 metų sniego Lietuvoje netrūko, dabar pradėjus snigti lietuviai be galo džiaugiasi, nes ilgai džiaugtis sniegu tenka retai. Dr. D. Valiukas sako, kad tyrimai rodo, jog dienų su sniego danga skaičius mažėja.
„Iš tikrųjų žiemą ir sniego danga nepastovi, sumažėjo dienų su sniego danga skaičius, pastovi sniego danga susidaro pakankamai vėlai, ypatingai Vakarų Lietuvoje. Dažnai žiemą sniegą keičia šlapdriba“, – pasakoja specialistas.
VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. A. Bukantis skaičiuoja, kad bendras dienų skaičius su sniego danga dabar yra tarp 55 – 105 dienų per metus. Rečiausiai sniego sulaukia Vakarų Lietuva, o kuo toliau į Šiaurės Rytus – tuo dienų su sniego danga daugiau. Tačiau, kaip pabrėžia profesorius, pats sniego dangos storis sumažėjęs nežymiai.
„Sniego dangos storis ypatingai nesumažėjo, nepaisant to, kad pakilo temperatūra, nes dažniau iškrenta gausių kritulių, stipraus snygio atvejų dažnesnis pasikartojimas. Skaičiuojant maksimalų sniego dangos storį, didelių pokyčių nematome“, – aiškina mokslininkas.
Keičiasi ir vandens telkinių užšalimo tendencijos
Kylanti oro temperatūra turi įtakos ir dirvožemio pašalui. Prof. dr. A. Bukantis pabrėžia, kad, lyginant su XX amžiaus viduriu, pašalo gylis Lietuvoje sumažėjo apie 40 proc. Be to, keičiasi ir vandens telkinių užšalimo tendencijos.
„Kaip sniego danga, kaip sezoninis dirvožemio pašalas, taip ir vandens telkinių užšalimas yra nepastovus. Būna net keli atitirpimai per žiemos sezoną. Ledo danga ant vandens telkinių, žinoma, yra inertiškesnė, stabilesnė, tačiau taip pat pastebimas vėlesnis jos susidarymas ir ankstyvesnė tirpimo pradžia“, – tikina profesorius.
Ko sulauksime šią žiemą?
Nors tiksliai pasakyti, kokie bus orai sausio, vasario mėnesiais, klimatologai ir sinoptikai dar negali (prognozės įprastai sudaromos nebent mėnesio laikotarpiui), tačiau, remiantis pastarųjų metų tendencijomis, galima numanyti, kad netikėtumų žiema nepažers. Anot klimatologo dr. D. Valiuko, praėjusios žiemos sausio mėnuo buvo šiltesnis nei įprastai, nors sausio viduryje ir paspaudė kelių dienų šaltukas, kurį greitai nugalėjo pakilusi oro temperatūra. Tuo tarpu vasaris buvo net keletu laipsnių šaltesnis nei įprastai.
„Apibendrinus, nieko ypatingo nesulaukėme, ji buvo šiek tiek šiltesnė, kaip ir buvo prognozuota“, – sako klimatologas.
Kalbant apie lapkritį ir gruodį, prognozuojama, kad šie mėnesiai taip pat bus šiltesni lyginant su daugiametėmis normomis. Ko gero, ir šiemet šaltukas bus retas svečias Lietuvoje: nors anksčiau buvo įprasta sulaukti 30 laipsnių šalčio, pastaraisiais metasi tokia temperatūra – išskirtinis reiškinys.
„25 laipsnių šalčio – taip, galime sulaukti, ypač Rytų Lietuvoje, kuri yra žiemiškesnė, šaltis įsiveržia iš rytinės dalies. O vakarų Lietuvai tokie šalčiai jau yra reti reiškiniai“, – prognozuoja pašnekovas.
