aA
Gargždiškė chemikė Agnė Jucytė-Čičinė po moderniose Jungtinės Karalystės mokslo laboratorijose praleistų 10 metų nusprendė visam laikui sugrįžti gyventi į Lietuvą ir Klaipėdos universitete prisidėti prie svarbių mokslinių atradimų. „Visada širdyje kirbėjo noras kuo daugiau prisidėti prie švaresnės bei žalesnės Lietuvos kūrimo, todėl jausdama, jog sukaupiau pakankamai žinių, pasiryžau sugrįžti ir atiduoti duoklę savo kraštui“, – sako A. Jucytė-Čičinė.
Kuršių marios
Kuršių marios
© Stopkadras

Tyrimai bus atliekami etapais

Šį rudenį doktorantūros studijas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute pradėjusi mokslininkė drauge su komanda ėmėsi spręsti aktualias vandentvarkos problemas uostamiestyje – tirti nuotekų užterštumą Klaipėdoje ir didžiojoje Vakarų Lietuvos dalyje.

Pirmiausia mokslininkų komanda nustatys, kaip nuo pramonės priklauso įprastų ir naujai atsirandančių teršalų kiekis nuotekose, patenkančiose į Klaipėdos miesto nuotekų valyklas.

„Antrajame projekto etape tirsime, kaip masiniai žmonių susibūrimai, ypač didelių renginių metu ar populiariuose kurortuose, daro įtaką specifinių teršalų atsiradimui“, – pažymi doktorantė.

Galiausiai mokslininkai aiškinsis, ar pažangios valymo technologijos galėtų sumažinti naujai atsirandančių teršalų kiekius į vandens ekosistemas ir įvertins nevalytų nuotekų įtaką Kuršių marių ekosistemai.

Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimas leis vietos valdžiai ir pramonės įmonėms pasiūlyti efektyvias priemones nuotekų taršos problemoms Kuršių mariose spręsti.

Nuotekų valymo iššūkiai

A. Jucytės-Čičinės teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje nuotekų sudėtis keičiasi, nes auga pramonė, atsiranda naujos cheminės medžiagos bei keičiasi žmogaus įpročiai kasdieniame gyvenime.

Vienas didžiausių taršos šaltinių yra intensyvėjanti ir besikeičianti veikla žemės ūkyje ir iš šio sektoriaus į nuotekas atkeliaujančios maistinės medžiagos.

Taip pat vis dažniau atsiranda ir naujų teršalų, kurie patenka ne tik iš pramonės, bet ir iš namų ūkių. Naujausi teršalai, kuriems pastaruoju metu skiriama daugiau dėmesio – ftalatai ir vaistų likučiai.

Pasak doktorantės, visos šios naujos taršios mikromedžiagos kartu su nuotekomis atkeliauja ir į Kuršių marias. Jas gana sudėtinga išvalyti valymo įrenginiuose, todėl taršūs junginiai kelionę vėliau tęsia ir į Baltijos jūrą.

„Vaistų likučiai, ftalatai ir kiti naujai atsirandantys teršalai, kurių valyklos nepajėgios pašalinti iš patenkančių nuotekų, šiuo metu kelia vis didesnį rūpestį. Todėl pasaulio mokslininkai ieško naujų valymo technologijų kaip būtų galima sumažinti šių teršalų kiekius nuotekose“, – sako tyrėja.

Šio mokslinio tyrimo programa yra finansuojama pagal Klaipėdos universiteto ir „Grigeo Klaipėda“ pasirašytą 500 tūkst. eurų paramos sutartį.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ekologinė nelaimė Klaipėdos uoste: krantinėje užfiksuota naftos produktų (6)

Klaipėdos uosto akvatorijoje ketvirtadienio rytą užfiksuota tarša naftos produktais.

Jaunoji aplinkosaugos žinovė Elzė: buvau priblokšta, kiek daug vaikų dirba kasyklose (2)

Tavo telefoną sudaro 46 skirtingos medžiagos, o jam pagaminti yra sunaudota 13 tonų vandens....

Aplinkosaugininkai priminė automobilių statymo miške taisykles: nesilaikančiųjų laukia baudos (5)

Šaltuoju metų laiku aplinkosaugininkai gauna pranešimų, susijusių su pakrančių apsaugos juostų...

Tai sau leisti gali ne visi: kodėl už perdirbtas prekes tenka pakloti daug daugiau nei už nešvarų šlamštą? (2)

Pirkdami baldus, drabužius, buitinę techniką dažniausiai atsižvelgiame į pirkinių kainą ir...

Aplinkosaugininkai įspėja: už šildymąsi taršiomis medžiagomis gresia baudos (10)

Vyraujant žiemiškiems orams, namų komfortą bei jaukumą kuriame juos šildydamiesi. Tam, kad...

Top naujienos

D+ DELFI; Nick Wadhams; Marc Champion, Alberto Nardelli, Jennifer Jacobs

Šaltiniai: Kuleba su Blinkenu Lavrovą „pastatė į vietą“ Rusijos veiksmų laiką gali nulemti netikėtas veiksnys (5)

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus...

Čaplinskas – apie omikron atmainą: virusas mutuoja kaip pagal vadovėlį (131)

Tiek Europoje tiek Jungtinėse Valstijose daugėjant naujų patvirtintų omikron atmainos atvejų...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (13)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Neuromokslininkė paaiškino, kodėl netikri prisiminimai pakeičia tikruosius ir kaip galime perrašyti savo praeitį (37)

Ar kada nors esate atsidūrę tokioje situacijoje, kai prisimenant tam tikrą įvykį iš praeities,...

Neįtikėtina: permainingame mače Kėdainiuose – 42-ejų Lukauskio karjeros rezultatyvumo rekordas (35)

Mindaugas Lukauskis per du su puse kėlinio surinko 25 taškus ir iš viso pelnęs 33 taškus...

Augant įtampai dėl Ukrainos – JAV pažadas Rytų Europai (135)

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą...

D+Agnė Keizikienė

Urologas Balys Dainys – apie varpos dydį: koks yra vidutinis, o koks – gerokai per mažas? (5)

Visais laikais vyriško pasididžiavimo ilgis buvo jautri tema. Ne vienas paauglys gali prisiminti,...

Seimas svarsto kelias Širinskienės pasitraukimo iš LVŽS versijas: prabilo apie gudrų planą prieš Skvernelį (58)

Vienai iš aktyviausių „valstiečių“ vėliavnešių Agnei Širinskienei paskelbus apie...

Armonaitė – apie pandemijos valdymą: Lietuvai nereikia grįžti prie didesnių ribojimų (120)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau išsakytos pozicijos nekeičia net...

D+Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Tikrasis karo veidas: kokioje padėtyje reikėjo būti, kad pasaulis myriop pasiustų tūkstančius vaikų-karių

Kuomet įsivaizduojame karo veiksmus, vaizduotė dažniausiai „piešia“ rūsčius raumeningus...