aA
Doktorantūros studijas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute pasirinkęs Giedrius Šilas mokslininku tapti svajojo jau nuo vaikystės. Mokykloje jį ypač traukė chemijos mokslai, mėgo daug laiko leisti gamtoje už miesto – miškuose, pievose, vandens telkiniuose. Klaipėdiečiui ramybės nedavė ir gimtajame mieste besiplečiančio uosto įtaka oro kokybei, teigiama pranešime spaudai.
Tyrimų fragmentas
Tyrimų fragmentas
© Klaipėdos universiteto nuotr.

Nėręs į chemijos pasaulį, doktorantūros studijų metu drauge su komanda jis ėmėsi kurti unikalią stebėsenos sistemą, leisiančią Klaipėdos mieste nustatyti nuo pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių susidarančią aplinkos oro taršą.

Šis mokslinis išradimas taps realiu įrankiu gerinti oro kokybę uostamiestyje. Kuriama sistema leis giliau ir detaliau pažvelgti į oro užterštumą Klaipėdos mieste, detalizuojant ir prognozuojant atskirų taršos šaltinių įtaką. Valdydami tokius duomenis, mokslininkai galės vietos valdžiai ir pramonei pasiūlyti efektyvius sprendimus oro taršos problemoms spręsti.

Mokslas ir gamta traukė nuo vaikystės

Studijų metais siekti mokslininko karjeros G. Šilą pastūmėjo tiek bakalauro, tiek magistro baigiamiesiems darbams atlikti eksperimentai: „Atliekant eksperimentus visada iškildavo klausimas, kodėl rezultatai būtent tokie, todėl norėjosi dar daugiau gilintis ir atrasti priežastinius ryšius.“

Baigęs aplinkos inžinerijos bakalauro studijas, jis sėkmingai įgijo chemijos inžinerijos magistro laipsnį. Doktorantūros studijas nusprendė pradėti, nes visuomet rūpėjo tvari aplinka, norėjosi į ją įsigilinti iš mokslinės pusės.

Idėja doktorantūros studijų metais įgyvendinti projektą būtent aplinkos oro taršos Klaipėdos mieste tema klaipėdiečiui kilo daug metų gyvenant Lietuvos pagrindiniame uostamiestyje.

„Gimiau ir užaugau Klaipėdoje, todėl man svarbu, kad miesto oras būtų kokybiškas. Kituose miestuose pagrindinę įtaką oro taršai daro sausumos transportas, o Klaipėdoje prie sausumos transporto taršos prisideda ir uoste dirbantys laivai“, – įsitikinęs jis.

G. Šilo teigimu, žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, šiuo metu naudojamos sistemos, skirtos įvertinti uostuose dirbančių laivų taršą, nėra labai tikslios. Taip mokslininkui kilo idėja sukurti tokią sistemą, kuri pakankamai tiksliai įvertintų laivų, kurie dirba uoste, įtaką uostamiesčio oro kokybei.

Kuria novatorišką sistemą

Ne mokslo žmonėms doktorantas paprastai paaiškina projekto esmę ir pagrindinį tikslą: „Viso projekto esmė yra sukurti veiksmingą oro taršos stebėjimo sistemą, kurios pagalba būtų galima identifikuoti, vertinti ir prognozuoti taršą iš atskirų šaltinių, nustatyti jos įtaką bendram fonui“, – apie mokslinio tyrimo idėją pasakoja mokslininkas.

Klaipėdos universiteto doktorantas pasakoja, kad tokią sistemą vėliau būtų galima pritaikyti analizuojant, pavyzdžiui, transporto ar pramonės įtaką bendrai miesto oro taršai.

„Pats projektas yra platesnis nei tik mano rengiamos disertacijos tikslai. Prie viso projekto vienu metu dirba ir kiti Klaipėdos universiteto mokslininkai. Savo disertacijoje kuriamą sistemą adaptuoju objektyviam laivybos taršos vertinimui, kur šiuo metu nėra priimtinu tikslumu taršą įvertinti galinčių priemonių“, – teigia G. Šilas.

Pagrindinė prielaida, kuria remiasi mokslininkas: net dinamiški taršos šaltiniai turi atsikartojamumą, kurį galimą pastebėti ir įvertinti, naudojant dirbtinių neuroninių tinklų sistemas.
„Apsibrėžus eilę reiškinių, galima vykdyti taršos prognozavimą, modeliuoti įvairių sprendimų taikymą“, – paaiškina doktorantas.

Drąsina kolegas ieškoti sprendimų

Siekiant prisidėti prie sistemos tobulinimo ir naujų sprendimų kūrimo ateityje, sukurta novatoriška sistema ir jos duomenimis savo tyrimuose ateityje galės naudotis kiti Klaipėdos universiteto studentai.

G. Šilas tikisi, kad tyrimas prisidės prie uostamiesčiui aktualių problemų sprendimo: „Viliamės, kad šis mokslinis darbas ir tyrimas darbas padės išskirti atskirus taršos šaltinius ir detaliai vertinant jų įtaką suteiks galimybę konstruktyviai priimti sprendimus, kad taršos uostamiestyje būtų mažiau, o miestas, pramonė ir uostas darniai vystytųsi.“

Mokslinis projektas iš viso truks 5 metus ir apims platesnius tikslus sistemos taikymui kitiems objektams – miesto transportui ar pramonei. Tyrimams atlikti bus skiriami 4 metai.

Kitiems jauniems mokslininkams, dvejojantiems ar pradėti mokslininko karjerą, G. Šilas negaili padrąsinančių žodžių: „Svarbiausia pasitikėti savimi ir siekti savo tikslo. Taip pat būti optimistiškais, nes kad ir kokia beviltiška atrodytų situacija, visada galima rasti išeitį iš jos.“

Siekiant tesėti visuomenei duotą pažadą finansuoti tyrimus Kuršių marių vandens būklei nustatyti bei aplinkosauginėms socialinėms iniciatyvoms vykdyti, mokslinio tyrimo „Aplinkos oro taršos (pramonės ir transporto teršalų, lakių organinių junginių) stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos mieste“ programa yra finansuojama pagal Klaipėdos universiteto ir „Grigeo Klaipėda“ pasirašytą 500 tūkst. eurų paramos sutartį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aplinkosaugininkai įspėja miškų teršėjus: laukia solidžios baudos (1)

Miškuose vis dar susiduriame su besimėtančiomis šiukšlėmis, o blogiausia tai, kad viskas gali...

Už miško teršimą statybinėmis atliekomis laukia įspūdinga bauda: žala vertinama 29 tūkst. eurų (1)

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavę...

Anglies dioksido kiekis atmosferoje kelia susirūpinimą: auga sparčiau nei praėjusį dešimtmetį (1)

Anglies dioksido (CO2) koncentracija Žemės atmosferoje 2020 metais pasiekė rekordinį lygį ir...

Ekologijos žurnalistė Rugilė: daugelis klimato kaita susirūpina, tik kai pajaučia ją savo kailiu (31)

Sekmadienį, spalio 24 dieną, minima tarptautinė klimato kaitos diena. Ta proga apie klimato...

Viktorija Dačinskaitė | D+

Išsamus atliekų tvarkymo gidas: kad daugiau nebekiltų klausimas, kur mesti?

Lietuviai rūšiuoja vis daugiau, tačiau ne geriau – sako statistika. Iš tiesų buityje susidaro...

Top naujienos

Sunku patikėti: policija net netyrė turtingos vilnietės nužudymo, nes manė, jog tai – savižudybė (9)

Vilniaus policijos pareigūnai ilgą laiką net nebandė aiškintis turtingos vilnietės nužudymo ,...

Veryga kritikuoja siūlymą rezidentus įpareigoti atidirbti: arba visi, arba niekas (12)

Valdantieji siūlo, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius...

Išrikiavo blogiausiai vertinamus ministrus: kas pateko į pirmą penketuką (185)

Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų...

Ar Lietuva praleido progą netylėti: po blaškymosi užsienio politikoje gali sulaukti pasekmių (188)

Atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių Lietuvos užsienio...

Lukašenkos sprendimas pašiurpino gydytojus: tai beprotybė (304)

Baltarusijos valdžios pareigūnai praėjusį penktadienį pašiurpino gydytojus atsisakydami paklusti...

Po šūvių Vilniuje – policijos atstovo komentaras: toks elgesys pateisinamas tik vienu atveju (21)

Vėl šaudynės Vilniuje vidury dienos. Kaip dažnai būna panaudojami ginklai savigynai? Kaip...

Vieno kroviklio direktyva: bus patogiau, bet gali didėti gaminių kainos (30)

Elektronikos gamintojai ir platintojai palaiko Europos Komisijos iniciatyvą Bendrijoje nustatyti...

Grožio salone vilnietei itin nepasisekė: grįžus namo pravėriau maišelį su plaukais – šokas

Vilniaus salone plaukus prisiauginusi mergina pasigailėjo. Pasak jos, plaukai ne tik buvo ilgam...

Naujos Kanye Westo įvaizdžio detalės davė peno interneto troliams: taikinyje – ir baugi protezinė kaukė, ir keista šukuosena

Pastaruoju metu reperis ne kartą buvo pastebėtas užsidėjęs kraupiai atrodančią protezinę...

Kaip sužinoti, kiek esate sukaupę skirtingose pensijų pakopose

Lietuviai jau beveik du dešimtmečius aktyviai investuoja pensijai papildomai: antros pakopos...