Šakos šiūruoja langą
Baltijos prospekto 67-ojo daugiabučio gyventojai, kuriems trukdo želdiniai, kreipėsi į miesto savivaldybę, kad šie būtų pašalinti ar bent jau apgenėti.
Namo gyventoja Adelė Sajauskienė ir jos kaimynė Romutė Milvydienė baiminasi, kad dvikamienis beržas neišdaužtų jų butų langų stiklų.
„Beržas – lankstus medis. Per audrą jo šakos liečia langus, daužosi į balkonus. Kodėl niekas negali paploninti medžio viršūnės, apgenėti vieną jo pusę?“ – klausė moterys.
Prie pat namo augantys medžiai problemų kelia ir kai kuriems pirmojo aukšto gyventojams – užstoja šviesą. Klaipėdiečiai neslėpė, jog apniukusią dieną gyvena kaip rūsiuose, – tenka įsijungti šviesą.
Tarp kaimynų kilo barnis
A.Sajauskienė prisiminė, jog dar žiemą buvo atvykusi savivaldybės specialistė. Jos prašymu gyventoja padėjo sužymėti medžius, kuriuos reikia kirsti ar apgenėti. Tokių želdinių buvo keturi ar penki.
Tačiau specialistei apžiūrint želdinius tarp kaimynų kilo barnis.
„Gyventojai susiginčijo, kuriuos medžius reikia pjauti. Todėl jų buvo paprašyta apsispręsti, ką reikia šalinti, ir tada kreiptis dėl leidimo“, – prisiminė miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Gutauskienė.
Prie kamieno – tualetas
Tą kartą į konfliktą įsitraukė ir čia gyvenantis buvęs miesto tarybos narys Vytautas Pranciškus Mickus.
A.Sajauskienės manymu, politiko ir galėjo išsigąsti medžius apžiūrinėjusi savivaldybės specialistė.
„V.P.Mickui gerai – po langu auga tik alyvų krūmas. Jis nei šviesos užstoja, nei šakos langus braižo. O ką daryti mums?“ – klausė moteris.
A.Sajauskienę piktina ir tai, kad prie medžių vasarą nuolat girtaujama, o po dvikamieniu beržu ateinama atlikti gamtinių reikalų.
„Vaizdas tikrai puikus“, – ironizavo klaipėdietė.
Įtakos tvirtino nedaręs
Abi moterys tikino, jog tikrai nepasisako prieš medžius: „Esame už augmenijos įvairovę, grožį, bet gyvename mieste, o ne miške“.
Už medžius, augančius prie namo, anuomet pasisakęs V.P.Mickus teigė, jog daugiau ta situacija nesidomėjo.
„Nelabai prieštaravau ir tada. Išsakiau savo nuomonę, ir tiek. Esame bendrija. Šį klausimą reikia spręsti bendrai. Kaip dauguma nuspręs, taip ir bus. Savivaldybės darbuotojams įtakos jokios nedariau. Keisti tokie pareiškimai“, – pabrėžė buvęs miesto tarybos narys.
Atliko ir apklausą
Bendrijos „Žemčiūgas“ pirmininkė Aldona Jurkevičienė tvirtino, jog medžiai nebuvo nupjauti ar apgenėti, nes neturima leidimo. Gautas tik atsakymas, kad reikia visų gyventojų sutikimo.
„Problemos nėra. Nė vienas medis nesiremia į namą, neužstoja balkono. O saulę medžiai užstoja visiems. Tačiau dėl šios priežasties jų naikinti nereikėtų. Na, gal vieną šakelę nupjauti ir galima“, – svarstė pirmininkė.
Anot A.Jurkevičienės, ji atliko gyventojų apklausą, po kurios paaiškėjo, kad dauguma prieštaravo nupjovimui.
„Net pirmo aukšto gyventojai, kuriems turėtų būti tamsu, buvo už medžių išsaugojimą. Ir aš būčiau už tai. Beržai gražūs. Jų negalima liesti, o ir genėti nėra ko“, – komentavo pirmininkė.
A.Jurkevičienės teigimu, jei reikės, vėl organizuos susirinkimą, kuriame bus sprendžiama, ar būtina pjauti medžius.
Reikia saugotis uodų
Panašūs konfliktai dėl medžių pašalinimo kyla daugybėje uostamiesčio daugiabučių.
Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės V.Gutauskienės teigimu, tokios situacijos ypač dažnos, kai želdiniai pasodinti nesilaikant reikalavimų.
Ji pabrėžė, jog žmonės privalo žinoti, kad medžių negalima sodinti bet kur. Viską reikia suderinti su savivaldybe.
„Būna, kad gyventojai pasodina medį jubiliejaus ar vaiko gimimo proga net ne savo, o kaimynų pusėje. Medis užauga, kyla barniai“, – tvirtino V.Gutauskienė.
Anot specialistės, želdiniai prie daugiabučių namų dažnai neatitinka reikalavimų. Medžiai susodinti neatsižvelgiant į jų kokybę, per tankiai, vienas kitą užgožia.
„Esu ne kartą buvusi vietose, kur pasijauti kaip miške, – reikia apsipurkšti nuo uodų. Kaip gyventojas tuomet gali atsidaryti langą?“ – stebėjosi tarnautoja.
Apmėto pomidorais
Pasak V.Gutauskienės, paprastai gyventojai dėl medžių suskyla į dvi stovyklas. Vieni būna už jų kirtimą, kiti – prieš. Tam įtakos turi ir pinigai. Žmonėms reikia patiems susimokėti už darbus.
„Žinoma, sveikų medžių neleidžiame kirsti“, – aiškino vyriausioji specialistė.
Ne visada už augalus kovojančių asmenų priekaištai yra pagrįsti.
Pasak V.Gutauskienės, būna, jog į kai kuriuos medžius, nugenėjus šakas, įsimeta puvinys. Tada viena jų dalis būna sveika, o kita – ne. Kilus audrai, jis gali nuvirsti.
Kas tokiais atvejais padengs nuostolius, sprendžia teismas. Įvertinama ir tai, ar anksčiau buvo prašoma nukirsti medį, kas jį pasodino.
Konfliktinėse situacijose dažnai nukenčia kirsti atvažiavę darbuotojai. Jie iškoneveikiami įvairiausiais žodžiais, išvadinami barbarais, bedieviais.
Medžius šalinti atvykę darbuotojai patiria ir nemalonius gyventojų išpuolius. Ne kartą darbininkai buvo aplieti vandeniu, apmėtyti kiaušiniais ar pomidorais. Yra buvę, kad žmonės gynė medį neleisdami darbuotojams prie jo prieiti.
Būta ir atvejų, kai apgadinama ir technika.
Gediminas Valašinas, įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius:
Reikalavimai sodinti medžiams yra, bet jų mažai kas paiso. Randa žalią vietą ir sodina. Baisiausia, kad sodinami bet kokie medžiai. Niekas nesusimąsto, kad vėliau jie gali trukdyti. Netinkamai parenkama ir medžio rūšis, vieta. Vėliau kyla konfliktai. Sodinant medžius reikia pasitarti su specialistais, parengti projektą, išsiaiškinti, ar toje vietoje nėra komunikacijų. Vėliau medžiais reikia rūpintis, genėti. Tik po 20–30 metų, kai medis užaugs, problemų nekils.
