Susižers pelną ir išvažiuos
Į GRYNAS.lt redakciją paskambinusi Silvija pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Darželių kaime turinti sodybą, į kurią atvyksta vasaroti, o šiuo metu ten ieško kūrybinio įkvėpimo, nes rašo knygą. Tačiau ją ėmė neraminti kaimynų kalbos. Moteris išgirdo, kad maždaug 3,5 ha užimančioje žemės valdoje, kuri ribojasi su jos sklypu, ketinama iškirsti pušis. Žemė jau išnuomota privačiam asmeniui, kurio tikslai iki galo nežinomi.
„Ten auga 6-7 metų pušaitės – man tai atrodo kaip miškas, o sako, kad ten – ūkio paskirties žemė. Ten nori kurtis įmonės, kurios galbūt biokuro briketus gamins. Susižers vienkartinį pelną ir išvažiuos“, - piktinosi moteris.
Ji teigia apskambinusi galybę įvairių institucijų, tačiau naudos buvo nedaug. Paskutinėmis Silvijos žiniomis, pušaitės šią savaitę buvo sužymėtos ir kelios jau nukirstos. Tiesa, kirtimai šiuo metu sustabdyti. Moteris teigia pati norėjusi pirkti arba išsinuomoti žemę, kuri ribojais su jos valdomis, tačiau sužinojusi, kad to padaryti jau nebegalima, žemė - išnuomota.
Problema aktuali ir kituose kaimuose
Dzūkijos nacionalinio parko ekologė Onutė Grigaitė teigė taip pat susipažinusi su Silvijos išsakyta problema ir pripažino, kad ji aktuali ne tik Darželių kaime, bet ir Musteikose.
Situacija Darželių kaime, kiek yra žinoma O. Grigaitei, yra tokia, kad žemė, kurioje norima kirsti pušeles, yra įregistruota kaip žemės ūkio paskirties žemė. Toks statusas jai priskirtas prieš maždaug dvidešimt metų. Dabar, kaip pasakoja Dzūkijos nacionalinio parko ekologė, ji yra apaugusi mišku, tačiau statusas dokumentuose nepakeistas.
„Tie, kurie išsinuomavo tą žemę, galvoja, kad išnaudos šia augančias pušaites galbūt biokurui ar kokiai kitai veiklai. Jie negali išnuomoti miško, bet gali – žemės ūkio paskirties žemę. Silvijos atveju, ji nuo seno prašė to sklypo, nes ten dar yra ir obelys, bet jai per žemėtvarką nesuteikė tokios galimybės. O dabar ateina kitas žmogus, išsinuomuoja ir daro ką nori“, - kalbėjo O. Grigaitė.
Nori dalyvauti ūkininkavimo procesuose
Vietiniai yra susirūpinę ne tik dėl planuojamų iškirti pušaičių, bet ir dėl to, kokia veikla bus vykdoma po to. Jie svarsto, kad jeigu esami nuomotojai žemėje pasės grikius ar rugius – naudos turės visi. Tačiau baiminamasi nepažintų kultūrų – pavyzdžiui, modifikuotų rapsų.
„Yra noras, kad būsimoje kraštotvarkoje, ūkininkavime, kuris naujas gimsta ir formuojasi kaime, turėtų lygiomis teisėmis dalyvauti norintys esami ūkininkai, nacionalinis parkas, kuris atstovauja valstybės interesus, ir taip pat privatūs žmonės, kurie ten gyvena ir turi atitinkamą viziją“, - kalbėjo O. Grigaitė.
Vietiniai savo žemei jaučia sentimentus
Ekologė, paklausta, ar gamtiniu požiūriu planuojamų iškirsti pušų sunaikinimas būtų didelė netektis, teigė, kad viskas priklauso, kaip pažiūrėsi. Vienam – tai atrodys nereikšminga, kitam – dar ir kaip svarbu.
„Musteikos kaime, lauke, yra senų pušų gojelis. Šis - vertingas kraštovaizdžio požiūriu, gražiai ir estetiškai atrodo. Man tai yra ir emocinis krūvis, nes ten prabėgo vaikystė, ant tų pušų šakų besisupant, ten stovėdavo ir mūsų palapinės, paukščiai sukdavo lizdus ir t.t. Iš ekologinės pusės, tarp lauko turėti tokį pušų gojelį, reiškia ir biotopo įvairovę. Tačiau materialiniu požiūriu, jeigu pasižiūrėtų miškininkas, sakytų, kad pušys kreivokos, tinkamos malkoms. Kiek žvilgsnių, tiek interesų. Silvijos atveju, tos pušys yra šalia jos namo. Ten buvęs obelų sodas, aplink kurį apaugo pušys“, - pasakojo O. Grigaitė.
Buvo padaryta matininkų klaida
Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška GRYNAS.lt paaiškino, kad seniūnija yra pavaldi savivaldybei ir žemės tvarkymo reikalai yra ne jų kompetencijoje. Tuo rūpinasi Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau su problema Darželių kaime jis teigė gana gerai susipažinęs.
„Paskutiniai jaunikaičiai išsinuomavo nemažai plotų – gavo ir tą žemę. Jie sakė, kad ten augančias pušeles iškirs, tik aš paprašiau jų, kad nekliudytų sodo. Su juo (reikalai – red. past.) dar neaiškūs, galbūt ta moteris įgis galimybę įsigyti visą sodą, jeigu ją kadaise apgavo. Jie pažadėjo kirsti pušeles tik dirbamoje žemėje“, - teigė V. Petraška.
Paklaustas, kur bus panaudoti iškirsti medžiai ir ar teisingos kalbos, kad galbūt bus vystoma biokuro veikla – seniūnas teigė, kad tų pušelių ne kažin kiek ten yra, todėl jis abejojo, ar bus naudojama biokurui. Greičiausiai, jo žodžiais tariant, tikėtina, kad toje išsinuomotoje žemėje bus ganomi gyvuliai.
„Kiek man aiškino savivaldybės ekologas, jie išsinuomavę apie 30 sklypų visoje seniūnijoje – galbūt laikys kokias avis, nežinau... Žemė visiškai nederlinga, tik pušelės ten auga“, - tikino V. Petraška.
Seniūnas tikino vakar (birželio 17 d. - red. past.) apsilankęs naujo žemės nuomotojo sklype. Jame jau iškirstos 3 pušys (7-8 metrų aukščio), tačiau kirtimai šiuo metu sustabdyti. „Paskambinau į „Dzūkijos medelyną“ ir pasakiau, kad nepjautų – negalima, kol nebus viskas išsiaiškinta. Esmė tokia – kad tos žemės nuoma nebuvo derinta su kaimynais. Dabar yra aiškinamasi, kaip ten bus“.
Žada išsaugoti obelis
Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo Alvydo Vencevičiaus teigimu, ta žemė, kuri buvo išnuomota Darželių kaime, priklauso valstybei, ji buvo laisva, todėl sutartis su nuomotoju sudaryta pagal įstatymus.
Specialistas patikino, kad iš pačios Silvijos toks prašymas su noru nuomotis minimą žemę nebuvo gautas: „Moteris išsigando, nes už jos sklypo ribos kažkodėl likę obelys ir galbūt esamas žemių naudotojas tas obelis išpjaus ir sunaikins. Mes šiandien susisiekėme su naudotoju, paprašėme, kad jisai tas obelis paliktų, neliestų jų – tai yra apie vienas, du arus žemės, nes visas sklypas yra apie 3,5 ha. Tos obelys tikrai nebus išpjautos“, - patikino Nacionalinės žemės tarnybos atstovas.
„Silvija yra man minėjusi, kad gal prieš aštuonerius metus buvo parašiusi prašymą tą žemę pirkti, bet sklypas nebuvo parduotas vien dėlto, kad yra saugomojoje teritorijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, o nacionaliniuose parkuose žemė yra neparduodama“, - priminė A. Vencevičius.
Paklaustas, ar yra žinoma, kokia veikla esamas žemės nuomotojas žada toje teritorijoje užsiminti, pašnekovas teigė girdėjęs, kad berods bus vystomas grūdų ūkis. Anot A. Vencevičiaus, tai yra jaunas ūkininkas, kuris paliko gerą įspūdį: „Susidarė vaizdas, kad žmogus tikrai nori šitą veiklą (ūkininkavimą – red. past.) vykdyti. Mes jį žodžiu įspėjome, kad jeigu žmogus išsinuomoja žemę vykdyti tam tikrai veiklai, o nieko ten nevykdo ir tik padeklaruoja – pasiima pinigus ir dingsta, mes tokius dalykus tikriname. Jeigu matome, kad veikla nevykdoma, trumpalaikę nuomą panaikiname“.
Galbūt galės žemę nuomotis 2015-aisiais
„Pušų pjovimas sustabdytas. Ieškos to, kuris nuomojasi žemę, ir tarsis. Jie išsinuomavo žemę metams laiko. Klausiau, kokią veiklą jie (nuomotojai – red. past.) galvoja daryti, sakė, kad ne jų (žemėtvarkininkų – red. past.) reikalas“, - sakė Silvija. Dokumentuose parašyta, kad moteriai priklauso 2 hektarai žemės, į šią teritoriją įeina ir sodas, ir tvenkinys, tačiau pusė sodo patenka į esamo nuomininko žemės sklypo valdas. Moteris atvira – matyt taip nutiko, nes matininkui nedavė kyšio: „Nedaviau kyšio matininkui, jis matavo, ką norėjo. Ant popieriaus matosi 56 arai. Manęs klausia, kodėl pasirašiau. Daug metų tas matininkas dar dirbo, tai aš būčiau laukus ir kariavus su juo dar kokius dešimt metų! Jis visai neseniai buvo atleistas, visi kaime žino“.
Moteris teigia trečiadienio susitikimo su žemėtvarkininku metu parašiusi prašymą, kad nuo 2015-ųjų ji norėtų nuomotis visą 3,5 hektaro žemės sklypą, kuris ribojasi su dabartinės jos sodybos valda, ir kuris šiems metams jau yra išnuomotas.
Prioritetas skiriamas ūkininkams
Žemėtvarkininkai savo ruožtu primena, kad pirmumo teisė išsinuomoti valstybinę žemę skiriama ūkininkams, įregistravusiems ūkininko ūkį ir juridiniams asmenimis, kurių žemės ūkio veikla sudaro daugiau nei 50 proc. visos jų veiklos. Visiškai nėra svarbu, kuriame Lietuvos regione yra ūkininko ūkis - ar jis yra vietinis žmogus, ar ne.
Jeigu tarp kandidatų nėra ūkininkų, teisė nuomoti valstybinį žemės sklypą suteikiama tiems, kurių sklypai su pageidaujama žeme ribojasi. Ir tik paskutiniu atveju – jeigu tarp kandidatų nėra ūkininkų ir tų, kurių sklypai ribojasi – žemė išnuomojama tam žmogui, kuris prašymą pateikia pirmas.
