aA
Šią savaitę Aplinkos ministerijoje virė diskusijos dėl klimato kaitos politikos tikslų 2030-iems metams. Lietuvos žaliųjų organizacijų atstovai siūlo užsibrėžti daugiau, nei reikalauja Europos Komisija, tačiau pagrindiniu klausimu visgi išlieka kokiu būdu ir už kiek pasiryšime mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus į aplinką.
Klimato kaita pasaulyje: vyrai vaikšto vietove, kuri kažkada buvo Oroumieho ežero Irane dugnas
Klimato kaita pasaulyje: vyrai vaikšto vietove, kuri kažkada buvo Oroumieho ežero Irane dugnas
© AP/Scanpix

GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu EK yra išleidusi rekomendacijas, kokius tikslus Europos Sąjungos (ES) narės turėtų kelti sau 2030-iesiems, tačiau kiekviena šalis narė turi parengti savo pasiūlymą, kuris bus svarstomas Europos Vadovų Taryboje ir tuomet jau bus sprendžiama dėl bendrų tikslų.

Siūlo pritarti

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, pristatydama rengiamą Lietuvos poziciją, teigė, kad iš esmės yra pritariama visoms EK siūlomoms rekomendacijoms.

Kiek per artimiausius dešimtmečius mums kainuos šylantis klimatas?
© Shutterstock nuotr.

Lietuva pritartų EK pozicijai siekti 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimui, tačiau siūlo atsižvelgti į realiai įgyvendinamą naštos atskiroms valstybėms narėms pasidalijimą. Žalieji siūlo kelti kartelę ir užsibrėžti tokių dujų išmetimus sumažinti daugiau nei perpus - 55 proc.

Naujų išsikeltų tikslų įgyvendinimas 2030-iesiems ES vidutiniškai kainuotų kasmet nuo 3,1 iki 7,6 mlrd. eurų. Valstybėms narėms, kurių metinis BVP 90 proc. mažesnis negu ES vidurkis, tai kainuotų nuo 11 iki 21 mlrd. eurų.
Citata

„Lietuva pritaria ir dėl 27 proc. atsinaujinančių išteklių tikslo. Komisija mums daug neplanuoja, nors mes ir turime išteklių, kaštai yra pakankamai nemaži. Ilgailaikėje perspektyvoje atsinaujinančios energijos ištekliai turėtų veikti kaip galima arčiau rinkos sąlygų, todėl ES tikslas leisti savarankiškai pasirinkti atsinaujinančios energetikos mastą ir vykdyti ekonomiškai naudingiausias technologijas“, - sakė S. Znutienė. Nevyriausybininkai šiuo klausimu siūlo 45 proc. tikslą.

Dėl energijos efektyvumo tikslo – iki 2030-ųjų 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, lyginant su 2005 metais – sutaria tiek EK, tiek Lietuvos nevyriausybininkai, tiek Aplinkos ministerijos specialistai.

Nedidelė vėjo jėgainė prie individualaus namo. Ar taip ateityje atrodys dauguma Lietuvos namų?
Nedidelė vėjo jėgainė prie individualaus namo. Ar taip ateityje atrodys dauguma Lietuvos namų?
© Vida Press

„Šiuo metu mes matome, kad iki 2020 m. tikslas pasiekti 20 proc. yra pakankamai ambicingas – tiek Lietuvai, tiek ir kitoms šalims, yra abejonių, kaip šį tikslą seksis pasiekti“, - pripažino S. Znutienė.

Skaičiuoja, kiek kainuos

Naujų išsikeltų tikslų įgyvendinimas 2030-iesiems ES vidutiniškai kainuotų kasmet nuo 3,1 iki 7,6 mlrd. eurų. Valstybėms narėms, kurių metinis BVP 90 proc. mažesnis negu ES vidurkis, tai kainuotų nuo 11 iki 21 mlrd. eurų.

„Mažiau išsivysčiusioms šalims tai būtų tris kartus didesnė finansinė našta negu ES vidurkis. Kodėl taip yra? Nes mes turime didesnį potencialą mažinti ir mažesniais kaštais tai daryti. EK poveikio vertinime yra pažymima, kad šioje vietoje yra didelė disproporcija. Šiltnamio dujų kiekis sudaro 58 proc. tose valstybėse narėse, kurių BVP yra didesnis negu ES vidurkis. Tose, kurių BVP mažesnis už vidurkį – šis procentas siekia 20. Taigi labiau išsivysčiusiose šalyse šiltnamio dujų kiekiai yra didesni, pas mus mažesni, bet kaštai mus išeina didesni“, - aiškino S. Znutienė.

Pagal EK skaičiavimus, Lietuvai naujos programos įgyvendinimas gali kainuoti iki 13,5 proc. nuo Lietuvos BVP 2030-aisiais. 2013-ųjų Lietuvos nominalus BVP siekė 119 mlrd. Lt., taigi klimato kaitos programos įgyvendinimas, šių dienų kainomis,  galėtų kainuoti apie 16 mlrd. Lt.

Lietuva laukia kol „kaimynas pradės skųstis“

Trečiadienį klimato kaitos politikos programa 2030-iesiems buvo aptarta neformalioje diskusijoje su žurnalistais. Pristatyti kur kas ambicingesni pasiūlymai, ko Lietuva turėtų siekti ir netgi parodyti pavyzdį Europai. Šioje diskusijoje pasisakęs „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus pateikė itin vaizdų palyginimą, kad Lietuvos valdžios veiksmai kartais primena buitinę situaciją daugiabučiame name.

Lietuvių kuriamose strategijose pasigendu ilgalaikio požiūrio – savo gyvenimo planavimo nepriklausomai nuo to, ką nutars ES.
L. Stoškus

„Berods 2005 metais ekonomistas, kuris patarinėjo Anglijos premjerui, tuo metu įvertino, kad jeigu dabar imtų pasaulis įgyvendinti priemones, kurios mažina klimato kaitos padarinius, tam reikėtų vieno procento nuo viso pasaulinio BVP. O jeigu to nedarysime dabar, 2020 m. jau reikės 3 proc., o galbūt ir daugiau. Tačiau žmogui yra labai sunku suvokti, kas yra tas bendras pasaulinis vidaus produktas, kodėl mes turime prisidėti prie to, ko nesuprantame?

Labai paprasta įsivaizduoti daugiabučio namo gyventojo situaciją, kuris naudojasi vonia ir jam prakiūra vamzdžiai. Kokią strategiją mes taikome? Aš įsivaizduoju, kad visi susirinkę stengiasi kuo greičiau tą vamzdį sutvarkyti – bet dalis žmonių galbūt galvos, kad nedaug bėga – kam čia investuoti į vamzdžio pakeitimą, tai juk brangiai kainuoja. Tada kyla klausimas, kada jau bus daug? Kada jau apsimokės? Kai iškilnos plyteles ir jau reikės ne tik vamzdį pakeisti, bet ir vonios grindis? Kai kuriems yra argumentas laukti tol, kol kaimynai nesiskundžia. Kai jau pradeda, tada jau reikia daryti remontą. Tada jau susimoki už vamzdį, sumoki už plytelių keitimą ir paskui dar kaimynui kompensuoji buto remontą. Tai yra ta strategija, kurios laikosi Lietuva – laukimo, kol kaimynas pasiskųs ir reikės investuoti kur kas daugiau“, - kalbėjo L. Stoškus.

Jis lietuvių kuriamose strategijose pasigenda ilgalaikio požiūrio – savo gyvenimo planavimo nepriklausomai nuo to, ką nutars ES.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dulkantys keliai vasarą tampa tikru prakeiksmu: šylant klimatui situacija gali tik prastėti

Klimatologų teigimu, vasaros Lietuvoje tampa vis karštesnės su dažnėjančiais sausais...

Daugelis daro klaidą atsikratydami nebereikalingais lauko šviestuvais: juos dar galima panaudoti

Įsibėgėjus pavasariui, vasaros belaukiant vakarais prie namų jaukumą kuria įvairūs lauko...

Iki tekstilės atliekų konteinerių nuvykti nepasivargino: visą krūvą senų drabužių išvertė tiesiog regioniniame parke

Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavę pranešimą apie išpiltas atliekas šalia...

Įspėja namuose ar laužavietėje deginančius plastiką gyventojus: baudos už tai siekia tūkstančius

Iš kaimyno kiemo kyla juodi, dvokiantys dūmai? O galbūt šie vaizdai ir negeras kvapas periodiškai...

Elektronikos prietaisai: dalintis, nuomotis ar dovanoti?

Ar verta įsigyti betono maišyklę, šakų smulkintuvą, jei tokių daiktų prireikia vos vieną ar...

Top naujienos

Į priekį stumiasi nauja išmokų už vaikus tvarka: suskaičiavo pliusus ir minusus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja naują vaiko priežiūros pirmuosius dvejus jo...

Du mėnesius pragaro „Azovstal“ požemiuose išgyvenęs ukrainietis: Putino „įsakymo“ jie nepaisė

Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje prasidėjo civilių evakuacija iš rusų okupuoto...

Karas Ukrainoje. Iš rusų derybininko – naujas siūlymas, Ukraina atrėmė atakas Severodonecke Zelenskiui ir Dudai kalbant Aukščiausioje Radoje – oro pavojus (3)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Niūrią Kauno „Žalgirio“ sezono pabaigą temdo krepšininkų naktinėjimo skandalas (1)

Pirmą kartą per savo istoriją į Lietuvos krepšinio lygos finalą nepatekęs Kauno „Žalgiris“...

Plaukų stilistė patarė, kaip šį sezoną dažyti plaukus: su šiomis spalvomis neprašausite

Artėjant vasarai, vis labiau norisi imtis išvaizdos pokyčių. Jei vienos puošiasi naujomis...

„Eurovizijoje“ sužibėjusios ispanės koncerte – gausios policijos pajėgos: užkulisiuose pasirodė vyras su ginklu

Chanel Terrero savo regione tapo viena garsiausių atlikėjų po įsimintino pasirodymo...

Agurkų kaimynystė: prie kurių augalų jie auga puikiai, o prie kurių – ne

Su kai kuriais augalais agurkai sugyvena kuo puikiausiai, bet yra ir tokių, kurie jiems į kaimynus...

Gatvėje apklausti rusai reaguoja į Seimo sprendimą paskelbti juos teroristais: ta Lietuva kaip kokia Afrikos valstybė (28)

Lietuvos Seimo sprendimas Rusiją pripažinti teroristine valstybe neliko nepastebėtas. Kremliaus...

Prancūzijos ministras: Ukraina taps ES nare po „15 ar 20 metų“

Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) užtruks „15 ar 20 metų“,...

Anksčiau veikė Lietuvoje, o dabar kursis Latvijoje: ar sugrįš žinomas prekybos tinklas

Maždaug prieš savaitę paaiškėjus, kad prekybos tinklas „Spar“ jau artimiausiu metu planuoja...