aA
Šią savaitę Aplinkos ministerijoje virė diskusijos dėl klimato kaitos politikos tikslų 2030-iems metams. Lietuvos žaliųjų organizacijų atstovai siūlo užsibrėžti daugiau, nei reikalauja Europos Komisija, tačiau pagrindiniu klausimu visgi išlieka kokiu būdu ir už kiek pasiryšime mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus į aplinką.
Klimato kaita pasaulyje: vyrai vaikšto vietove, kuri kažkada buvo Oroumieho ežero Irane dugnas
Klimato kaita pasaulyje: vyrai vaikšto vietove, kuri kažkada buvo Oroumieho ežero Irane dugnas
© AP/Scanpix

GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu EK yra išleidusi rekomendacijas, kokius tikslus Europos Sąjungos (ES) narės turėtų kelti sau 2030-iesiems, tačiau kiekviena šalis narė turi parengti savo pasiūlymą, kuris bus svarstomas Europos Vadovų Taryboje ir tuomet jau bus sprendžiama dėl bendrų tikslų.

Siūlo pritarti

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, pristatydama rengiamą Lietuvos poziciją, teigė, kad iš esmės yra pritariama visoms EK siūlomoms rekomendacijoms.

Kiek per artimiausius dešimtmečius mums kainuos šylantis klimatas?
© Shutterstock nuotr.

Lietuva pritartų EK pozicijai siekti 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimui, tačiau siūlo atsižvelgti į realiai įgyvendinamą naštos atskiroms valstybėms narėms pasidalijimą. Žalieji siūlo kelti kartelę ir užsibrėžti tokių dujų išmetimus sumažinti daugiau nei perpus - 55 proc.

Naujų išsikeltų tikslų įgyvendinimas 2030-iesiems ES vidutiniškai kainuotų kasmet nuo 3,1 iki 7,6 mlrd. eurų. Valstybėms narėms, kurių metinis BVP 90 proc. mažesnis negu ES vidurkis, tai kainuotų nuo 11 iki 21 mlrd. eurų.
Citata

„Lietuva pritaria ir dėl 27 proc. atsinaujinančių išteklių tikslo. Komisija mums daug neplanuoja, nors mes ir turime išteklių, kaštai yra pakankamai nemaži. Ilgailaikėje perspektyvoje atsinaujinančios energijos ištekliai turėtų veikti kaip galima arčiau rinkos sąlygų, todėl ES tikslas leisti savarankiškai pasirinkti atsinaujinančios energetikos mastą ir vykdyti ekonomiškai naudingiausias technologijas“, - sakė S. Znutienė. Nevyriausybininkai šiuo klausimu siūlo 45 proc. tikslą.

Dėl energijos efektyvumo tikslo – iki 2030-ųjų 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, lyginant su 2005 metais – sutaria tiek EK, tiek Lietuvos nevyriausybininkai, tiek Aplinkos ministerijos specialistai.

Nedidelė vėjo jėgainė prie individualaus namo. Ar taip ateityje atrodys dauguma Lietuvos namų?
Nedidelė vėjo jėgainė prie individualaus namo. Ar taip ateityje atrodys dauguma Lietuvos namų?
© Vida Press

„Šiuo metu mes matome, kad iki 2020 m. tikslas pasiekti 20 proc. yra pakankamai ambicingas – tiek Lietuvai, tiek ir kitoms šalims, yra abejonių, kaip šį tikslą seksis pasiekti“, - pripažino S. Znutienė.

Skaičiuoja, kiek kainuos

Naujų išsikeltų tikslų įgyvendinimas 2030-iesiems ES vidutiniškai kainuotų kasmet nuo 3,1 iki 7,6 mlrd. eurų. Valstybėms narėms, kurių metinis BVP 90 proc. mažesnis negu ES vidurkis, tai kainuotų nuo 11 iki 21 mlrd. eurų.

„Mažiau išsivysčiusioms šalims tai būtų tris kartus didesnė finansinė našta negu ES vidurkis. Kodėl taip yra? Nes mes turime didesnį potencialą mažinti ir mažesniais kaštais tai daryti. EK poveikio vertinime yra pažymima, kad šioje vietoje yra didelė disproporcija. Šiltnamio dujų kiekis sudaro 58 proc. tose valstybėse narėse, kurių BVP yra didesnis negu ES vidurkis. Tose, kurių BVP mažesnis už vidurkį – šis procentas siekia 20. Taigi labiau išsivysčiusiose šalyse šiltnamio dujų kiekiai yra didesni, pas mus mažesni, bet kaštai mus išeina didesni“, - aiškino S. Znutienė.

Pagal EK skaičiavimus, Lietuvai naujos programos įgyvendinimas gali kainuoti iki 13,5 proc. nuo Lietuvos BVP 2030-aisiais. 2013-ųjų Lietuvos nominalus BVP siekė 119 mlrd. Lt., taigi klimato kaitos programos įgyvendinimas, šių dienų kainomis,  galėtų kainuoti apie 16 mlrd. Lt.

Lietuva laukia kol „kaimynas pradės skųstis“

Trečiadienį klimato kaitos politikos programa 2030-iesiems buvo aptarta neformalioje diskusijoje su žurnalistais. Pristatyti kur kas ambicingesni pasiūlymai, ko Lietuva turėtų siekti ir netgi parodyti pavyzdį Europai. Šioje diskusijoje pasisakęs „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus pateikė itin vaizdų palyginimą, kad Lietuvos valdžios veiksmai kartais primena buitinę situaciją daugiabučiame name.

Lietuvių kuriamose strategijose pasigendu ilgalaikio požiūrio – savo gyvenimo planavimo nepriklausomai nuo to, ką nutars ES.
L. Stoškus

„Berods 2005 metais ekonomistas, kuris patarinėjo Anglijos premjerui, tuo metu įvertino, kad jeigu dabar imtų pasaulis įgyvendinti priemones, kurios mažina klimato kaitos padarinius, tam reikėtų vieno procento nuo viso pasaulinio BVP. O jeigu to nedarysime dabar, 2020 m. jau reikės 3 proc., o galbūt ir daugiau. Tačiau žmogui yra labai sunku suvokti, kas yra tas bendras pasaulinis vidaus produktas, kodėl mes turime prisidėti prie to, ko nesuprantame?

Labai paprasta įsivaizduoti daugiabučio namo gyventojo situaciją, kuris naudojasi vonia ir jam prakiūra vamzdžiai. Kokią strategiją mes taikome? Aš įsivaizduoju, kad visi susirinkę stengiasi kuo greičiau tą vamzdį sutvarkyti – bet dalis žmonių galbūt galvos, kad nedaug bėga – kam čia investuoti į vamzdžio pakeitimą, tai juk brangiai kainuoja. Tada kyla klausimas, kada jau bus daug? Kada jau apsimokės? Kai iškilnos plyteles ir jau reikės ne tik vamzdį pakeisti, bet ir vonios grindis? Kai kuriems yra argumentas laukti tol, kol kaimynai nesiskundžia. Kai jau pradeda, tada jau reikia daryti remontą. Tada jau susimoki už vamzdį, sumoki už plytelių keitimą ir paskui dar kaimynui kompensuoji buto remontą. Tai yra ta strategija, kurios laikosi Lietuva – laukimo, kol kaimynas pasiskųs ir reikės investuoti kur kas daugiau“, - kalbėjo L. Stoškus.

Jis lietuvių kuriamose strategijose pasigenda ilgalaikio požiūrio – savo gyvenimo planavimo nepriklausomai nuo to, ką nutars ES.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pakuočių atliekos: rūšiuojame daugiau, bet ne geriau (11)

Praėjusiais metais įvairias gyvenimo sritis paveikusi pandemija atsiliepė ir pakuočių atliekų...

Oro transporto ateitis – nulinė anglies dioksido emisija (6)

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. aviacijos poveikis Europos aplinkai sumažėjo, tačiau apie...

Specialistai pastebi palankų metą parduoti šį turtą: paaiškino, kaip tiksliai nustatyti jo vertę (14)

Nuo rugsėjo stebimas medienos rinkos atsigavimas tapo gera žinia privačių miškų savininkams....

Vietoj atsinaujinančio kuro jau įsigali atliekos (11)

Lietuvoje deginti skirtos atliekos jau stumia iš rinkos biokurą. Kaune praėjusiais metais...

Klaipėdos uostas rekonstruos bangolaužius: pasiekė pirmoji priemonių siunta (6)

Klaipėdos uostą pasiekė pirmosios plaukiojančios priemonės, kurios bus reikalingos rekonstruojant...

Top naujienos

Ramūnas Bogdanas | D+

Niekšinga bolševikinė tradicija nuodyti valstybės „priešus“ tęsiasi, skiriasi tik mados: aukų sąrašas pildomas

Nuodijimas kaip būdas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu žinomas nuo seniausių laikų. Nužudymas...

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio (138)

Pralaimėjimas kare prieš Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho jau pernai šokiravo ir prislėgė...

Moteris nustebo, palyginusi grįžusiųjų izoliacijos trukmę Lietuvoje ir ES šalyse: skirtumas didžiulis (117)

Kaunietės Linos šeima dėl šeiminių aplinkybių daug keliauja po įvairias šalis, o grįžusi...

27-metis su tėvais gyvenantis jaunuolis tapo COVID-19 prognozių superžvaigžde (52)

Varžytuvėse dėl tiksliausio koronaviruso prognozuotojo titulo pagrindiniai varžovai buvo...

Paulius Jurkevičius. Nacionalinė akių muilinimo programa: jokių bangų! (26)

Kai kurie žodžiai erzina. Kai kurie sukelia kone dusulį (pykčio). Tam tikri žodžiai yra...

Kur šiais metais bus keliaujama: atsigavimą pastebi Afrikoje ir Antarktidoje (6)

Visuotinės pandemijos pradžioje kelionių ekspertai puolė spėlioti atsigavimo trajektoriją. Ar...

Agnė K. | D+

Karantininis pavasaris Nr.2: ar ir vėl neišlįsime iš treningų? ekspertės patarimai, kaip derinti stilių ir patogumą (1)

Žiūrint į socialinius tinklus, peršasi išvada, kad žmonės karantino metu nešioja tik...

Drukteinis: ar galima diskriminuoti žmogų už tai, kad jis nepasiskiepijo? (553)

Darbdaviai, svarstydami, kaip paskatinti skiepijimąsi, įvardija, kad galėtų kompensuoti ir...

Kodėl persirgus COVID-19 ilgainiui sumažėja antikūnų kiekis ir ar tas pats nutinka pasiskiepijus vakcina?

Visame pasaulyje pradėtų naudoti vakcinų nuo naujojo koronaviruso sukeliamos COVID-19...

Dončičiaus stiliumi: Vinalesas tritaškiu nuo lentos išplėšė pergalę „Lietkabeliui“

Šeštadienio vakarą Pasvalyje vykusiose rungtynėse, svečiai iš Panevėžio iškovojo 14-ąją...