aA
Domeikava ir Vievis – du Lietuvos miestų pavyzdžiai, kaip pūvančias šiukšles galima panaudoti elektros ir šilumos gamybai. Kodėl kiti miestai bei miesteliai negalėtų pasekti tokiu keliu? O galbūt jau seka? GRYNAS.lt domėjosi, kiek miestų Lietuvoje šildosi iš šiukšlynų išgaunamomis dujomis ir ar yra potencialo šitą resursą panaudoti dar plačiau.
Šiukšlių kalnai ne visada virsta į šilumą
© Shutterstock nuotr.

Vieviškiams pasisekė labiau nei vilniečiams

Praėjusią savaitę Vievyje darbą pradėjo nauja šilumos ir elektros kogeneracinė jėgainė, kuri degins iš Kazokiškių sąvartyno ateinančias pūvančių šiukšlių išskiriamas dujas. Vieviškiai galės džiaugtis beveik penktadaliu mažesnėmis sąskaitomis už šilumą. Tiesa, nauja jėgainė galės pagaminti po 0,8 MW elektros ir šilumos, o tai patenkins tik trečdalį miestelio energijos resursų poreikio.

Visuomenėje buvo girdimos kalbos, kad neva vieviškių vietoje galėjo būti ir vilniečiai, kurie nesugebėjo pasinaudoti proga. Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas Virginijus Štiormer teigė, kad tokios kalbos – be pagrindo.

Nors sąvartynuose kalnai šiukšlių, juose nėra tiek daug tinkamos medžiagos, kuri būtų žaliava dujoms. Investuoti reikia daug, o gauni mažai. Metano tose dujose mažai, dujos nekokybiškos, varikliuose deginti negali – kenkia. Tai yra labai brangu.
J. Savickas

„Nei Vievis, nei Vilnius į kitą vietą nepersikels. Iki Vievio nuo sąvartyno yra 5 km, o iki Vilniaus nuo sąvartyno – 20 km. Tai buvo ne galimybės klausimas, o techninių aplinkybių visuma“, - vertindamas situaciją sakė V. Štiormer.

Vilniaus miesto savivaldybė yra skaičiavusi, kad tiesti tinklus nuo Kazokiškių sąvartyno iki Vilniaus miesto ekonomiškai neapsimoka - išgaunamų dujų kiekio pakaktų tik 1-2 MW galingumo katilinei, kurioje būtų gaminama šiluma. Tai yra apie 1 proc. vasaros šilumos poreikio Vilniaus miestui.

Domeikava vasarą šildoma vien biodujomis iš šiukšlių

10 km nuo Kauno nutolusi Domeikavos gyvenvietė taip pat šildymui ir elektros gavybai naudoja biodujas, išgaunamas iš Lapių sąvartyno. 2008 m. Kaune atidaryta rekonstruota katilinė buvo pirmoji Lietuvoje, kurioje įprastinis kuras (mazutas) buvo pakeistas į biodujas, išgaunamas iš netoliese esančio Lapių sąvartyno. Bendra elektrinės galia siekia 1200 kW, šiluminė – 1504kW.

Lapių sąvartyno biodujų išgavimo projektą valdančios bendrovės „Ecoresursai“ vadovas Gerardas Žukauskas GRYNAS.lt teigė, kad šiuo metu iš Lapių sąvartyno išgaunamų dujų kiekiai yra bene didžiausi Lietuvoje. Per valandą yra išgaunama 800-900 kub.m dujų, iš kurių pagaminama apie 5 MW energijos, t. y. 2 MW elektros ir 2 MW šilumos energijos. Vis dėlto, tokie kiekiai patenkina ne visą Domeikavos miestelio gyventojų poreikį. Vasarą išgaunamų iš sąvartyno dujų pakanka, tačiau žiemą tenkinamas apie 40-50 proc. šių resursų poreikis.

„Dujų kiekiai Lapių sąvartyne nėra tokie dideli, kad būtų galima aptarnauti Kauno miestą. Beveik visuose Lietuvos sąvartynuose yra pastatytos dujinimo sistemos surinkti dujoms, tačiau potencialo, kad būtų galima apšiltinti miestus – nėra“, - sakė G. Žukauskas.

Pašnekovas teigė negalintis pasakyti, ar Domeikavos gyventojams dėl biodujų iš sąvartyno išgavimo atpigo šiluma, nes ją įmonė parduoda „Kauno energijai“, todėl kainas reguliuoja Kainų komisija.

Šiauliuose biodujų rasta mažiau nei tikėtasi

Šiauliuose savo ruožtu susiklostė kitokia situacija. Uždarytame Kairių sąvartyne buvo atlikti tyrimai ir ištirtas biodujų potencialas. Investavus per 9 mln. milijonus litų, pradėtas biodujų išgavimas: planuota gaminti elektrą ir šilumą. Vis dėlto, kaip paaiškėjo šiek tiek vėliau, šilumos Kairių gyvenvietei neužtenka, nes dujų yra keletą kartą mažiau nei rodė bandymai.

G. Žukauskas, kurio įmonė tiekia šilumą ir Kairių miesteliui iš Kairių sąvartyno, pripažino, kad projektas iki galo nepasiteisino, tačiau teigė, kad šiuo metu iš sąvartyno išgaunamos biodujos patenkina apie 70 proc. Kairių miestelio gyventojų poreikių.

„Nėra taip, kad kiekviena šiukšlių dėžė apšildytų butą“, - juokavo pašnekovas, pasiteiravus, kodėl iš atrodytų tokių didelių šiukšlynų Lietuvoje negalima būtų išgauti pakankamai dujų ir jomis apšildyti didelius miestus.

Nėra ekonominės vertės – nėra ir biodujų

Lietuvos biodujų asociacijos prezidento V. Štiormer teigimu, galimybe miestą šildyti biodujomis iš sąvartynų gali pasinaudoti ne visi, nes tai lemia infrastruktūra ir ekonominis atsiperkamumas.

„Kituose sąvartynuose yra bloga situacija tuo, kad nėra kur tos šilumos patiekti, pavyzdžiui, miestas yra labai toli ir tai daryti neapsimoka ekonomiškai. Tačiau visur, kur tik ekonomiškai apsimoka, tai yra daroma“, - patikino V. Štiormer.

Dujų kiekiai Lapių sąvartyne nėra tokie dideli, kad būtų galima aptarnauti Kauno miestą. Beveik visuose Lietuvos sąvartynuose yra pastatytos dujinimo sistemos surinkti dujoms, tačiau potencialo, kad būtų galima apšiltinti miestus – nėra.
G. Žukauskas

Pavyzdžiui, Klaipėdoje esantis didelis sąvartynas miestui biodujų netiekia, nes sąvartyną nuo miesto skiria automagistralė ir upė, kurias apeiti tektų daug investuoti į papildomą infrastruktūrą. Panaši situacija ir Utenoje, kurioje esantį sąvartyną nuo miesto atskiria geležinkelis, per kurį tiesti vamzdynus taip pat būtų pernelyg brangu.

Šilumą gamina vienetai, elektrą – beveik visi

Panevėžyje, Dvarininkų sąvartyne ištrauktos dujos naudojamos administracinio pastato reikmėms, likusi dalis – verčiama į elektros energiją ir parduodama miesto tinklams.Toks kelias pasirinktas dėl patogumo, nes tiekti šilumą miestui – per toli.

Panaši situacija yra daugumoje Lietuvos sąvartynų – juose išgaunamos dujos arba verčiamos į elektros energiją ir parduodamos elektros tinklams, arba sudeginamos fakele.

„Kadangi kitur yra toli iki gyvenamųjų vietovių, nėra ekonomiška tiesti trasas ir transportuoti dujas“, - aiškino Lietuvos regioninių atliekų centrų asociacijos vadovas Juozas Jankevičius.

Jo teigimu, visoje Lietuvoje buvo daromi gręžiniai ir tyrimai, kiek kur sąvartynuose yra dujų – pagal tai buvo statomi atitinkami įrenginių pajėgumai. „Kompanijos, kurios statė šiuos objektus, laimėjo pagal skelbtus konkursus, investavo savo pinigus ir sprendė, kas geriau, ar pardavinėti šilumą ar elektrą. Kad dujos būtų tiekiamos šildymui reikia katilinės, tai brangios investicijos. Jeigu yra galimybė renkasi šildyti, o jeigu ne – gamina elektrą“, - aiškino J. Jankevičius.

Potencialas jau išnaudotas?

Klausiami apie iš šiukšlyno išgaunamų dujų panaudojimo potencialą ateityje pašnekovai didelių vilčių nepuoselėjo. Anot V. Štiormer, visos galimybės, kurios buvo įmanomos, jau yra išnaudotos, o kur yra nauji sąvartynai, jie bus uždaryti ir jų vietoje atsiras rūšiavimo gamyklos. „Ten bioskaidžios atliekų dalies gali ir nelikti, nes ji, matyt, bus perdirbama kitaip nei fermentacijos būdu. O jeigu bus naudojamas fermentacijos būdas, tada galimybės bus žiūrimos“, - kritiškai situaciją vertino Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas.

Kituose sąvartynuose yra bloga situacija tuo, kad nėra kur tos šilumos patiekti, pavyzdžiui, miestas yra labai toli ir tai daryti neapsimoka ekonomiškai. Tačiau visur, kur tik ekonomiškai apsimoka, tai yra daroma.
V. Štiormer

V. Štiormer atkreipė dėmesį, kad pūvančios atliekos į aplinką išskiria metano dujas, kurios yra 22 kartus kenksmingesnės už anglies dvideginį. Tokios dujos, garuodamos į aplinką, sukelia šiltnamio efektą, todėl jų panaudojimas elektros energijos ar šilumos gamybai yra itin naudingas aplinkosauginiu požiūriu. Vis dėlto ne visi sąvartynai dėl infrastruktūros kliūčių išgaunamas dujas gali tiekti į elektros ar šilumos tinklus, tačiau pagal ES teisės aktus jie privalo susikaupusias dujas sudeginti, kad būtų kuo mažesnė tarša į aplinką. „Jeigu dujos sudeginamos fakele, negaunamas ekonominis efektas, tačiau gaunamas gamtosauginis efektas“, - paaiškino V. Štiomer.

Dujas išgauti reikalinga tinkama koncentracija

Kaip GRYNAS.lt informavo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė, ne iš visų tiek buvusių senų, tiek veikiančių naujų sąvartynų galima išgauti dujas, nes viskas priklauso nuo jų koncentracijos. Ji tikino, kad didesniuose sąvartynuose, kuriuose yra dujų ir jas galima panaudoti, tai ir yra vykdoma.

„11-oje naujų sąvartynų, juos eksploatuojant, privaloma įrengti dujų surinkimo įrangą. Pavyzdžiui, prieš porą metų Kazokiškių sąvartyne buvo įrengta dujų surinkimo sistema, tačiau dėl per mažos atliekų koncentracijos, dujų buvo per mažai, todėl jos buvo sudeginamos fakele. Dabar lygtais jau galima ir panaudoti, nes koncentracijos pakanka“, - aiškino V. Karosienė.

Jei nerūšiuojame, dujos būna nekokybiškos

Kodėl Lietuvoje turint nemažai sąvartynų iš jų negalima išgauti didelių kiekių dujų? Kodėl juose nepakanka koncentracijos?

Anot Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių energijos išteklių laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo Juozo Savicko, išgaunamų dujų kiekis ir kokybė priklauso nuo to, kas į sąvartynus yra suvežta. Biodujos gali būti išgaunamos tik iš organinių atliekų, o į lietuviškus sąvartynus anksčiau keliaudavo viskas -  pradedant sofomis, baigiant padangomis.

„Į mūsų sąvartynus buvo vežama viskas, kas tik netingima – ten mesdavo visą statybinį laužą, viską. O biodujos gaminamos tik iš organikos. Jeigu nėra potencialo, neapsimoka investicijos – gali tik tai riboti“, - klausiamas, kaip vertina Lietuvos sąvartynų dujų išgavimo potencialą, svarstė J. Savickas.

Nors sąvartynuose kalnai šiukšlių, juose nėra tiek daug tinkamos medžiagos, kuri būtų žaliava dujoms. „Investuoti reikia daug, o gauni mažai. Metano tose dujose mažai, dujos nekokybiškos, varikliuose deginti negali – kenkia. Tai yra labai brangu“, - apibendrindamas sakė energetikos specialistas.

Siūlo statyti biodujų katilines

J. Savickas neslėpė, kad šiuo metu daugiau kalbų nei darbų. Visi žino, kad rūšiuoti atliekas reikia, bet procesai juda labai lėtai. „Buvo jau Vilniuje kalbos, kad nori deginti nerūšiuotas atliekas, bet mes tai visuomeniškai sustabdėme. Kai pradėtos atliekos rūšiuoti, paaiškėjo kad degiųjų komponentų pas mus visoje Lietuvoje būtų gal vienam katiliukui, suvežti iš visos Lietuvos į vieną katilinę – neapsimoka. Ir prasideda – trukt už vadžių, ir vėl iš pradžių“, - kritiškai situaciją vertino Lietuvos energetikos instituto mokslininkas

Jis pateikė švedų pavyzdį, kad šie ketina atliekas gabentis iš kaimyninių šalių, nes savų nebeužtenka, tačiau vėlgi norima ne visų atliekų, o tik tų, kurios būtų tinkamos deginimui.

Pūvančios atliekos į aplinką išskiria metano dujas, kurios yra 22 kartus kenksmingesnės už anglies dvideginį. Tokios dujos, garuodamos į aplinką, sukelia šiltnamio efektą, todėl jų panaudojimas elektros energijos ar šilumos gamybai yra itin naudingas aplinkosauginiu požiūriu.
V. Štiormer

„Teko Danijoje matyti, kaip maisto atliekos yra metamos į tam tikrus konteinerius, skirtus tik organikai. Jas veža ne į sąvartynus, o į biodujų jėgaines. Ten gaunasi labai geros biodujos. Aplinkosaugos požiūriu tai yra nepaprastai naudingas darbas. Organika bioreaktoriuje suskyla per 15-28 paras, nuo 40 iki 60 proc. jos virsta biodujomis. Kadangi brangoka, investicijos didelės esu girdėjęs, kad Danijos vyriausybė subsidijuoja danų fermerių išsikėlimą iš šalies, kad tiktai jie neterštų aplinkos“, - sakė J. Savickas.

Mokslininko siūlymu, prie kiaulių kompleksų Lietuvoje turėtų būti statomos dujų biojėgainės – iš organinio kiaulių mėšlo galėtų būti pagaminamos biodujos. Taip pat būtų galima statyti centralizuotas dideles tokio tipo jėgaines, į kurias organika būtų suvežama iš kitų miestų. Iš sąvartynų išgaunamos biodujos turi trūkumą po 15 metų pasibaigti, todėl investavus didelius pinigus „jie būtų užkasti kartu su šiukšlėmis“.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Iškirstas miškas, kur žiemoja milijono eurų investicijų sulaukę vabalai (339)

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistai jau antrus metus dirba ieškodami niūriaspalvio...

Stintų laimikiais žvejai nesiskundžia, bet pigiai parduoti neketina: paaiškino, kas išpučia stintų kainas (215)

Stintų populiacija atsigavo, GRYNAS.lt tvirtina priekrantės žvejai. Vienu metu šių žuvelių buvo...

Netikėti, bet malonūs svečiai iš Atlanto vandenyno: ar Baltijos jūroje apsigyveno delfinai? (15)

Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodė žinia, kad Baltijos jūroje, prie Latvijos...

Šiaulių rajone nustatyti medžiotojų bokštelius sudeginę vyrai (76)

Policija išaiškino Šiaulių rajone medžiotojų bokštelius sudeginusius tris jaunuolius.

Kaimyną įtaria nuodijant visą gyvenvietę: pavojingų medžiagų kiekis gali būti didžiulis (53)

Nors aplinkosaugos pareigūnai ir specialistai nuolat informuoja žmones apie aplinkos taršą...

Top naujienos

Tobulos šeimos įvaizdis slėpė šiurpią tiesą: vaikų namai buvo perpildyti, o abortu baigdavosi 4 iš 5 nėštumų (836)

Darni, į ką tik pastatytus namus įsikelianti laiminga šeima – vienas paveikiausių Sovietų...

Darbą policijoje metęs Bunkės mylimasis sveria 118 kg: varžėmės ne kas daugiau išgers alkoholio, o kas daugiau pakels štangą (196)

Dar sausį muzikos apdovanojimuose sutiktas dainininkės Natalijos Bunkės mylimasis Edgaras...

Smarkiai klystate, jei dantis valotės papusryčiavę: burnos higienistė patvirtino ir paneigė 7 faktus (43)

Dantis valytis po pusryčių ar prieš? Nėščiajai jau planuoti vizitą pas odontologą, nes...

Vilniaus dalis, kur niekas nestato daugiabučių: pirkėjus vilioja itin mažos kainos (77)

Trakų Vokė – Vilniaus pietvakariuose įsikūręs ganėtinai ramus ir tvarkingas rajonas. Tai yra...

„Huawei“ ir „Honor“ nustebino: pristatė beveik identiškus telefonus – kurį pasirinkti? (3)

Ką pasirinkti, kai ta pati kompanija siūlo du vienodus telefonus už identišką kainą? Tokia...

Legendinės komandos trenerė papasakojo, kaip atrodo gyvenimas vandenyne devynis mėnesius (1)

Baimė, nusivylimas, pyktis ir gėda – tai tik keletas vidinių išgyvenimų, kuriuos patiria...

„Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės rungtynės dėl 3 vietos (3)

„Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės rungtynes dėl 3 vietos žiūrėkite vasario 17 d. 14 val.

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (682)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Prabilo Airijoje dingusios lietuvės sesuo: prieš nužudymą Raguckaitė galėjo būti triskart išprievartauta (144)

Prabilo be žinios dingusios lietuvės Giedrės Raguckaitės sesuo Gintarė. Paskutinį kartą 29...

5 metus bandžiau atsiauginti savo pažeistus plaukus ir štai, kas man padėjo (56)

„Bright Side“ rašanti autorė dalinasi, kaip jai pavyko atsiauginti kasas ir atgaivinti savo...