aA
Nukeliavus į mišką ir pamačius „išartą“ miško kilimą, purvynais virtusius kelius, dažnas pirmiausia pradeda burnoti ant chuliganų su keturračiais, motociklais ar visureigiais! Tačiau mažai, kas kalba apie miškavežių daromą žalą miškui.
Gamtosaugininkai ir miškininkai sutinka, kad miškavežiai prisideda prie paklotės niokojimo, tačiau priduria, kad dažniausiai tai būna privačių įmonių sunkioji technika. Keturračių vairuotojai miškuose - tai pat ne šventi.
Miškavežių subjaurotas kelias. Vitalio Zaikausko nuotr.
Miškavežių subjaurotas kelias. Vitalio Zaikausko nuotr.
© GRYNAS

Tuo metu motociklininkų bendruomenė tikina, kad miškavežiai kelius išdarko labiau, tačiau pripažįsta, kad problemų dėl chuliganiško keturračių vairavimo miškuose vis dar daug.

Miškavežių žala matoma plika akimi

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius GRYNAS.lt paklaustas apie keturračių ir miškavežių daromą žalą buvo konkretus.

„Negalima sulyginti keturračio ir miškavežio. Vien dėl svorio. Tai nepalyginama. Keturratis su vairuotoju gali sverti iki 200 kilogramų, o į miškavežį prikaunama 30 kubų medienos... Jo svoris gali siekti 30 tonų ir daugiau. Miškavežiai, kurie netvarkingai užsiima medienos gabenimu daro didesnę žalą“, – svarstė A. Balčius.

Jis pridūrė, kad tai dažniausiai galioja privačioms įmonėms, kurios užsiima medienos verslu. Su urėdijomis problemų kyla rečiau, o jeigu ir kyla, tai dažniausiai urėdijos tvarko padarytus nuostolius.

Vis dėlto GRYNAS.lt neseniai publikavo istoriją, kai kelią stipriai sugadino būtent urėdijos sunkusis transportas.

Trūksta valdžios dėmesio ir efektyvių veiksmų

Kelių tvarkymui reikia pinigų, kurių, pasak pašnekovo, dažniausiai trūksta. Kaip ir vietos valdžios dėmesio.

„Keitėme miškų leidimo kirsti formą: naudotojas įpareigotas saugoti kelius, sutvarkyti juos ir t.t. Šiuo klausimu dirbame. Tačiau pasitaiko atvejų, kad jis „nusispjauna“ ir nieko nesutvarko, išvažiuoja ir tiek. Tokius pažeidėjus reikia kažkaip „priversti“ sutvarkyti neigiamus padarinius, kuriuos jie padarė gamtai, tos žemės savininkams. O kaip tai atlikti civilizuotai? Tik teismo keliu, tačiau negi paprastas žmogelis užsiims teismais, kai turi aibę kitų darbų? Kažin...“, – apie problemą kalbėjo vyras.

Pasitaiko, kad žmonės skundžiasi, jog urėdija kirto mišką, „išvažinėjo“ kelią, todėl žmonės ragina atlyginti nuostolius. Į įvykio vietą atvažiuoja komisija ir pasitaiko, kad paaiškėja, jog kelias yra lengvo grunto ir jį „išvažinėjo“ patys gyventojai savo lengvaisiais automobiliais.
D. Stonis

Jis užsiminė, kad pasitaiko, jog seniūnijos „niurzga“ ir nieko nedaro, tačiau galėtų imtis galbūt kraštutinių priemonių tramdant pažeidėjus. Nors viską supaisyti ir sužiūrėti sudėtinga.

„Seniūnija rajone turi teisę pastatyti „plytą“ (kelio ženklą, draudžiantį įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą – red. past.). „Pastatei“ policijos ekipažą, vieną pagaus ir nevažinės daugiau.“

A. Balčiaus įsitikinimu, jeigu jūsų pievą miškavežio valdytojas „išvažinėjo“ nepasitaręs, ar sandėliavo medieną jūsų pievoje, jis turi atlyginti padarytus nuostolius, kadangi tai yra jūsų turtas.

Kasmet baudų už beveik 180 tūkst. litų

Pasak pašnekovo, už neteisėtus kirtimus ir įvairius miško pažeidimus (įskaitant paklotės važinėjimą, jos išdarkymą ir t.t.) visos šalies valstybinių miškų pareigūnai pernai skyrė 698 baudas.

Baudas pavertus pinigine išraiška, tai sudarytų kiek daugiau nei 178 tūkstančius litų.

Per šių metų ketvirtį nubausti 186 asmenys. Tai sudaro apie 43 tūkst. litų baudų.

Galima teigti, kad situacija daugiau ar mažiau panaši į praėjusius metus, t.y. pažeidėjų nemažėja, o jeigu ir mažėja, tai pažeidimo mastai išlieka panašūs.

Miškavežiai kenkia, tačiau nereikia pamiršti ir keturračių

Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis pabrėžė, kad nereikia nuvertinti keturračių daromos žalos gamtai ir suversti visos kaltės miškavežiams. Be to, reikėtų atskirti urėdijų miškavežius ir privačius, kuriuos kontroliuoti keblu ir šie pridaro daugiausiai problemų, dėl kurių kenčia ir urėdijos įvaizdis.

Jo manymu, tiek keturračiai, tiek ir miškavežiai kenkia miškui, jeigu yra naudojami netinkamai. Tačiau padaryta žala ir jos likvidavimas skiriasi.

„Jeigu Generalinė miškų urėdija pridaro žalos, ją ir ištaiso. O kalbant apie keturračius, nesu girdėjęs, kad jie už tai prisiimtų atsakomybę ir sutvarkytų: „šalmuoti“, prisidengę, bėgantys nuo pareigūnų... Vargiai įsivaizduoju, kad medžiaga su pažeidimais nukeliautų iki teismo. Jų tiesiog nepavyksta nubausti.

Visų pirma, miškavežis 10 ar 100 kartų sunkesnis už bet kuri keturratį. Jo vieno provėžos palieka tokias duobes, kur kiti gali tiesiog paskęsti stipriau palijus...
Motociklininkų bendruomenės atstovas Antanas Petrauskas

Miškavežis į mišką važiuoja tikslingai – vežti medienos. Valstybinės miškų urėdijos išleidžia dideles lėšas tų kelių, kuriais jie juda, remontui. Valstybinė miškų urėdijos miškavežiai yra labiau kontroliuojami, pavyzdžiui, polydžio laikotarpiu, kada stengiamasi medienos nevežti arba vežti iš ryto, kada laikosi įšalas“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Vyras pridūrė, kad „turbūt tarp privačių miškavežių valdytojų „tokios drausmės nėra...“

Gyventojai linkę versti kaltę urėdijoms

Pasiteiravus, kokių skundų sulaukia iš žmonių, D. Stonis teigė, kad dažniausiai tenka tirti skundus, kurie susiję su miškavežių padaryta žala. Tačiau problemos kyla dėl to, kad ne visada miškavežiai dėl padarytos žalos yra kalti, t.y. – žmonės važinėdami automobiliais ar žemės ūkio technika išdarko žemę, o vėliau bando įtikinti, kad tai miškininkų padaryta žala.
Jo teigimu, tuo greičiausiai siekiama susitvarkyti savo kelią svetimomis lėšomis. Urėdiją lengviau apkaltinti ir siekti naudos nei privačias įmones, užsiimančias medienos gabenimu.

„Pasitaiko, kad žmonės skundžiasi, jog urėdija kirto mišką, „išvažinėjo“ kelią, todėl žmonės ragina atlyginti nuostolius. Į įvykio vietą atvažiuoja komisija ir pasitaiko, kad paaiškėja, jog kelias yra lengvo grunto ir jį „išvažinėjo“ patys gyventojai savo lengvaisiais automobiliais.

Būna atvejų, kai ūkininkai rudenį traktoriais „išvažinėja“ kelią, o paskui šaukiama, kad tai urėdija padarė... Esame ir su tokiais drastiškais atvejais susidūrę. Jeigu urėdija apgadino kelią, tuomet jį turi sutvarkyti – remontuoja, greideriuoja, žvyruoja...“, – būdingiausius nusiskundimus vardijo vyras.

Miškavežis miškavežiui nelygu

D. Stonis teigė, kad privačių miškavežių valdytojams kyla tam tikrų problemų, kurios tiesiogiai paliečia ir žemės savininką, kurioje šie dirba.

„Tai grynas verslas, viską lemia pinigai, kuo greičiau paimti ir priduoti. Galbūt skubama dėl to, kad nepavogtų medienos, todėl bet kokiomis priemonėmis siekiama kuo greičiau išvežti medieną. Savininkas skuba išvežti, nežiūri kelias geras ar blogas, o paskui... paskui jau tenka įrodinėti ar jis pažeidė, ar nepažeidė tam tikros tvarkos“, – svarstė pašnekovas.

Mūsų bendruomenėje skatiname elgtis pagal taisykles. Tačiau pasitaiko tokių, kurie daro „beleką“ ir teršia kitų motociklininkų vardą. Tokius „erelius“, kurie giriasi savo blogais darbais, ignoruojame ir netoleruojame. Stengiamės apriboti jų dalyvavimą bendruomenėje.
Antanas Petrauskas

D. Stonis akcentavo, kad urėdija kaip „įmonė“ nesusitarusi su privatininku paprastai tokiais dalykais (medienos gabenimu, sandėliavimu ir t.t.) neužsiima. Jam neteko girdėti, kad pasitaikytų tokių atvejų, kai urėdijos miškavežių valdytojai suvertė medieną kieno nors (šeimininko) laukuose be jo leidimo. Žodinis susitarimas bet kokiu atveju būtinas.

Chuliganiškas keturračių vairuotojų elgesys

Kalbėdamas apie keturračių žalą miškui, pašnekovas teigė, kad viskas gal ir nebūtų taip blogai, jeigu šie, padarę nusikaltimą, atlygintų žalą, o ne bandytų nuo jos išsisukti.

„Jeigu kelias sugadinamas ir po to stengiamasi išvengti atsakomybės, o ne sutvarkyti, kam tai gali patikti? Vietos gyventojams tai tikrai ne... Todėl urėdija, šiuo atžvilgiu, yra kur kas drausmingesnė ir iškilusias problemas sprendžia visai kitaip nei privatus sektorius.

Keturračių daroma žala yra ženkli, neigiamus padarinius yra tekę matyti savo akimis. Atrodo lyg ir nedidelė transporto priemonė, bet kai važinėjama chuliganiškai, „statant“ ją piestu, keliams padaromi dideli pažeidimai“, – keturračių daromą žalą išskyrė vyras.

D. Stonis pridūrė, kad labai svarbus kitas klausimas – žalos ištaisymas. „Jeigu padaryta žala miškui ir nors baudos yra susimokamos, viskas vis tiek gula ant urėdijų, savivaldybių, seniūnijų pečių. Taip susidaro didelės sumos ir nežinau ar baudos padengia visą padarytą žalą,“ - kalbėjo Generalinės miškų urėdijos atstovas.

Motociklininkų bendruomenė skatina šviesti visuomenę

Motomanai.lt motociklininkų bendruomenės įkūrėjas Antanas Petrauskas, paklaustas apie dažnai visuomenėje eskaluojamą mintį, kad keturračių vairuotojai didžiausias blogis miškui, linkęs į šią problemą pasižiūrėti dvejopai.

„Visų pirma, miškavežis 10 ar 100 kartų sunkesnis už bet kuri keturratį. Jo vieno provėžos palieka tokias duobes, kur kiti gali tiesiog paskęsti stipriau palijus... 

Miškavežiai daro daug didesnę žalą, tačiau mes kaip motociklininkų bendruomenė netoleruojame važinėjimo bekele – pagal kelių eismo taisykles (KET), ten kur nėra kelio, motorinės transporto priemonės važinėti negali. Tačiau keturračiai arba enduro motociklai, kurie važinėja miškų keliais, laukų keliais, pamiškėmis, kur keliai neasfaltuoti, jie jokios žalos gamtai nedaro, jeigu aplenkia draustinius ir kitas saugomas teritorijas. Kur važiuoji su automobiliu, ten gali važiuoti ir su keturračiu“, – teigė vyras.

Siekia griauti įsišaknijusį mitą

Jo teigimu, Lietuvoje vyrauja mitas, kad keturračių vairuotojai kalti dėl didžiausių miško paklotės suniokojimų. Pasak pašnekovo, mažai kalbama apie tuos, kurie kerta mišką, medieną pjauna ir išveža bet kokiomis priemonėmis, kad tik išvežtų. O jeigu nori laisvalaikiu nuvažiuoti iš vieno miško galo į kitą (su keturračiu – red. past.), tada tai virsta žala gamtai.

A. Petrauskas kalbėdamas apie šią problemą akcentavo, kad didelį dėmesį motociklininkų bendruomenė skiria žmonių sąmoningumui skatinti.

„Vykdome projektą „Visais ratais už gamtą“, kuriuos skatiname pasirinkti tinkamą kelią, žmonės į tai atkreipė dėmesį.

Tik šią naudą labai sunku pamatuoti. Mūsų bendruomenėje skatiname elgtis pagal taisykles. Tačiau pasitaiko tokių, kurie daro „beleką“ ir teršia kitų motociklininkų vardą. Tokius „erelius“, kurie giriasi savo blogais darbais, ignoruojame ir netoleruojame. Stengiamės apriboti jų dalyvavimą bendruomenėje“, – apie prevencines priemones kalbėjo vyriškis.

Baudos situacijos nepakeis

Paklaustas, ką mano apie baudas, galbūt jų didinimas padėtų sudrausminti pažeidėjus, A. Petrauskas abejojo tokios priemonės efektyvumu.

„Policijos automobiliu miške kažin ar pasivysi piktavalį su keturračiu. Chuliganiškus keturračių vairuotojus baudos kažin ar išgąsdins. Jeigu keturratis kainuoja 15-20 tūkst. litų, o bauda 500 Lt, gal ji nėra bauginanti vairuotojui... Jei bauda bus 500 ar 5 tūkst. Lt, tačiau nebus priemonių, kaip sulaikyti pažeidėją, tai koks skirtumas, kokia bus bauda?“, – retoriškai klausė pašnekovas.

Motomanai internetinėje svetainėje galima susipažinti su trasomis, pamatyti įdomius maršrutus, kuriais galima važinėti Lietuvoje.

GRYNAS.lt primena, kad už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, už neteisėtą važiavimą per žolę ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis nustatytos baudos dydis gali siekti nuo 100 iki 200 litų.

Baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Žinutė verslui: 1 iš 4 lietuvių prioritetą teikia tvariems produktams (2)

Smulkusis verslas yra ekonomikos augimo pagrindas. Tai puikiai iliustruoja Lietuvos pavyzdys –...

Neįtikėtinas įžulumas: mišką pavertė 2 tūkst. stiklo butelių sąvartynu (8)

Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai gavę pranešimą apie teršiamą mišką, skubiai...

Aplinka rūpi ir per atostogas: pajūryje grąžinta trečdaliu daugiau stiklinių užstato pakuočių

Per tris šių metų vasaros mėnesius Lietuvoje gyventojai į taros surinkimo vietas grąžino per...

Sugriežtintas pelenų ir šlako atliekų tvarkymas: nuo šiol bus galima naudoti keliams tiesti

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir...

Rokiškio rajone tikrinti atliekų vežėjai pasirodė pavyzdingai: pažeidimų nerasta

Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami „Atliekų vežimo“ reidą kelyje...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (632)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (483)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose (111)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali...

Vėsūs orai dar nesitrauks, o ketviradienis atneš lietų (1)

Antradienio dieną išliksime ciklono, kurio centras yra į rytus nuo Lietuvos, įtakoje.

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (332)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką (15)

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Po dramatiško „Žalgirio“ starto – Schillerio pastabos ekipai: turime apie daug ką pasikalbėti paaiškino, kodėl Kalnietis žaidė 7 min. (13)

Kauno „Žalgiris“ turėjo kautis iki paskutinės minutės, jog „Betsafe-LKL“ starte palaužtų...

Kankina nemiga ir chroniškas nuovargis? Genialią idėją pateikė dizaineris Robertas Kalinkinas (14)

Atostogų į Tenerifę su šeima išvykęs dizaineris Robertas Kalinkinas kartu pasiėmė ir...

Mirties slėniu praminta vieta Žemėje: koją čia įkelti gali tik drąsiausi, teritorija pažymėta specialiais ženklais (4)

54 laipsniai Celsijaus - tokia temperatūra čia užfiksuota šių metų birželio 17 dieną. Ir tai...