Statybas vykdo Statybų inspekcijos darbuotojas

Daugiabučio statybas Subačiaus gatvėje 19 vykdo įmonė „Subačiaus namai“, ji valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir valdo žemės sklypą. Įmonė šiuo metu turi du darbuotojus. 2014 02 13 dienos Registrų centro duomenimis, įmonės akcininkai yra Vytautas Jonas Lapienis, kuris yra ir įmonės direktorius (akcijų sk. - 55), ir Aurimas Ruškulis (akcijų sk. - 45).

V. J. Lapienis yra buvęs liberalas, Liberalų ir centro sąjungos narys. Taip pat verslininkas yra kredito unijos „Mano unija“ administracijos vadovo pavaduotojas bei asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos narys.

Gauti paties V. J. Lapienio komentarą GRYNAS.lt nepavyko. Susisiekus telefonu jis žadėjo perskambinti žurnalistei, kai galės kalbėti, tačiau verslininko skambučio sulaukti nepavyko, o į vėlesnius skambučius jis neatsakė.

Tačiau kito įmonės akcininko istorija taip pat nemažiau įdomi. „Subačiaus namų“ akcininkas yra ir A. Ruškulis, kuris dirba Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI). Jis yra Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vyriausiasis specialistas. Susisiekus su A. Ruškuliu jis paaiškino, kad su žurnalistais neturi teisės bendrauti.

„Negaliu nieko pakomentuoti, kad ir asmeniniu klausimu. Aš pagal vidaus tvarkos taisykles negaliu bendrauti su žurnalistais“, - kalbėjo A. Ruškulis.

VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė GRYNAS.lt teigė pasidomėsianti šia situacija. Tačiau ji abejojo, ar A. Ruškulis gali turėti įtakos sprendimams. Esą jis nevykdo kontrolės funkcijos.

„Pirmą kartą girdžiu šią informaciją. Kiek žinau, Ruškulis nėra statybos inspektorius, jis yra pagalbinis darbuotojas - techninis darbuotojas bendrųjų reikalų. Kad jis galėtų daryti kažkokią įtaką dirbdamas techniniu darbuotoju, nelabai gali būti, nes jis nepriima jokių sprendimų. Bet bet kuriuo atveju pasidomėsiu. Tokių atvejų anksčiau nebuvo“, - kalbėjo L. Nalivaikienė.

Vietoj 31 buto parduodami 52

GRYNAS.lt turimi dokumentai rodo, jog Savivaldybės išduotame leidime numatyta, kad statytojui leidžiama statyti gyvenamuosius butus su komercinėmis patalpomis, o butų skaičius name yra 31. Tačiau statytojo interneto puslapyje yra parduodama kur kas daugiau negu numatyta leidime – 52 butai, galima pamatyti visų butų planus.

Internete galima rasti skelbimų, kuriuose parduodami butai dar nepastatytame name. Juose teigiama, kad butai yra 25-161 kvadratinių metrų. Skelbiama, kad butų kaina yra 52 421-316 265 eurų. Didžioji dauguma butų name jau yra parduoti.

Pagal statybos techninį reglamentą, statant daugiabutį, privaloma vienam butui įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą. Šiuo atveju kaimynai nerimauja, kaip bus su parkavimu, kuris senamiestyje yra ir taip nelengvas.

Šiame name numatoma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis, aiktelėje yra tik 33 vietos, todėl neaišku, kur automobilius statys likusių butų gyventojai.

Subačiaus g. 19 parkingas

Ši informacija buvo perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTSPI) taip pat gyventojai inspekcijai yra parašę ne vieną skundą. Vis dėlto gyventojų bendruomenė nerimauja, mat susisiekus su statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio darbuotojais gyventojams buvo pasakyta, jog tyrimą VTPSI atliko pagal klausimyną paklausinėję statytojo ir jau rengia atsakymą gyventojams.

„Dėl statinio Subačiaus g. 19 statybos teisėtumo inspekcija yra gavusi ne vieną skundą – jie nagrinėjami (terminas – 2016-06-20)“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Istorijos eiga

Kai sklypą išsinuomojo „Subačiaus namai“, prasidėjo visas statybų derinimo ir leidimų procesas. Kadaise šiame sklype stovėjo seni garažai, vėliau jie buvo nugriauti, žemės paskirtis pakeista, parengtas daugiabučio projektas ir išduoti statybos leidimai.

2007 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą „Dėl sklypo Subačiaus g. 19 duomenų nustatymo“. Jame nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija, pastatų aukštingumas – 1 aukštas, užstatymo tankis – iki 50 proc., kadangi sklype buvo seni garažai. Tačiau vėliau situacija pasikeitė kardinaliai.

V. J. Lapienis ir A. Ruškulis „Subačiaus namų“ akcininkais tapo 2014 metų vasario 13 dieną. Jau po pusės mėnesio 2014 metų kovo 4 dieną buvo pakeista žemės paskirtis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, kuris buvo Artūro Zuoko politinio judėjimo atstovas, pasirašė įsakymą, kuriame pakeitė kitos paskirties žemės sklypo Subačiaus g. 19 esamą žemės naudojimo būdą iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Tuomet po daugiau nei mėnesio - 2014 metų balandžio 16 dieną - jau buvo paskelbta informacija apie numatomą statinio Subačiaus g. 19, Vilniuje, projektavimą. Buvo suprojektuotas vienas projektas, kuris suderintas su visuomene bei kaimynais, taip pat su atsakingomis institucijomis. Tačiau vėliau projektas buvo pakeistas kardinaliai ir su kaimynais jau nesuderintas.

Vėliau, po šiek tiek daugiau nei metų, jau pasikeitus Vilniaus miesto valdžiai, liberalų valdoma Vilniaus miesto savivaldybė 2015 metų birželio 23 dieną išdavė statybą leidžiantį dokumentą naujo daugiabučio statyboms Subačiaus g. 19.

Kaimynai užvertė skundais

Dar 2014 metais kaimynai ėmėsi institucijoms signalizuoti dėl keisto daugiabučio, planuojamo sostinės širdyje. Naujas namas yra jungiamas su šalia esančiu Subačiaus g. 17 pastatu: ant privataus namo bus dedama akmens vata ir pastatai per ugniasienes bus sujungti. Kadangi statant daugiabutį daroma intervencija į šalimais esantį kaimynų namą, buvo būtina gauti kaimynų sutikimą.

Vis dėlto, kaimynų teigimu, su jais buvo suderintas tik pirminis projekto variantas: buvo parengta namo vizualizacija, kurioje pavaizduotas senamiesčiui būdingos architektūros pastatas ir kaimynai pritarė tokioms statyboms. Tačiau vėliau projektas buvo iš esmės pakeistas ir parengta visiškai kitokios spalvos modernaus namo senamiestyje vizualizacija, kaimynai tokioms statyboms šalia jų palaiminimo jau nedavė.

Pirminis projektas, kuris suderintas su kaimynais ir pakeistas projektas, kuris jau nebuvo derintas

Kaimynų bendruomenė užvertė skundais Kultūros paveldo departamentą, Vilniaus miesto savivaldybę, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, tačiau konkrečių atsakymų iš institucijų negavo. Kultūros paveldo departamentas atsakė, kad situaciją tikrina. Nors statybų metu daroma intervencija į kaimynų turtą ir tai privalo būti suderinta su kaimynais, savivaldybė atsakė, kad kaimynams nereikia žinoti, kas ir ką šalia jų stato.

„Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato suinteresuotų asmenų informavimo apie parengtus techninius projektus“, - rašoma 2014 metais gyventojams pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme.

Dar daugiau, kaimynai nerimauja, kad yra netinkamai atlikti insoliacijos skaičiavimai. T.y., anksčiau jų namo ugniasienėje buvo paliktas tarpas šviesai patekti į butus, esančius vidiniame kieme. Dabar siena su visu tarpu yra užstatoma nauju namu ir kaimynų kiemas yra tarsi uždaromas. Ant butų krinta šešėlis ir jie tampa tamsūs, nebegauna reikiamo šviesos kiekio. Kaimynų teigimu, taip yra kenkiama jų privačiam turtui, krenta butų vertė.

Kaimynų bendruomenė nusprendė dėl statybos leidimo išdavimo, kuris, jų nuomone yra neteisėtas, kreiptis į teismą. Be to, gyventojai ketvirtadienį buvo susitikę su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir jam išsakė savo poziciją dėl statomo daugiabučio.

Savivaldybė: su kaimynais pasikeitusio projekto derinti antrą kartą nereikėjo

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė GRYNAS.lt teigė, kad antrą kartą su kaimynais derinti pasikeitusio projekto nereikėjo, nes, pasak jos, nesiskiria pastato aukštingumas.

„Projektiniai pasiūlymai buvo rengiami skirtingų projektuotojų pagal skirtingų užsakovų (statytojų) sumanymus. Pirminis užstatymo variantas (vizualizacija), kuriuo apspręsti pagrindiniai reglamentai – pastato paskirtis, gabaritai, planinė struktūra – buvo pristatyta viešam aptarimui su visuomene ir kaimynais. Pasikeitus sklypo savininkui sprendinių pakeitimai buvo derinami su Miesto plėtros departamentu ir Kultūros paveldo departamentu, todėl pakartotinai derinta nebuvo, nes nebuvo keičiama nei pastato vieta sklype, nei statinio aukštis“, - komentavo A. Petrauskienė.

Pasak jos, kaimynai su šviesa neturėtų turėti problemų ir nebus užstatomi kito pastato: „Projekte, pateiktame per informacinę sistemą „Infostatyba“, pridėtus insoliacijos skaičiavimus tikrino Miesto plėtros departamentas ir visuomenės sveikatos centras, sprendiniams buvo pritarta. Pastatų jungimas ugniasienėmis būdingas visam Senamiesčiui. Savivaldybė turi insoliacijos projektą.“

Subačiaus g. 19 2012 metais

Sklypas buvo suformuotas turint planų keisti paskirtį

Iš Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėjos Gaivos Auglienės atsakymų akivaizdu, kad suformuoto kitos paskirties sklypo Subačiaus g. 19 paskirtį buvo planuojama pakeisti nuo pat jo suformavimo.

„1410 kv. m. ploto žemės sklypas Subačiaus g. 19 suformuotas 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus tuo metu buvusių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų garažų statinių eksploatavimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Senamiesčio regeneravimo projektą ir kitus su Senamiesčio tvarkymu susijusius dokumentus taip pat ir Kultūros paveldo objektų teritorijai keliamus reikalavimus bei tenkindamas sklypo nuomininkų prašymą, 2014 metų kovą pasirašė įsakymą. Tiek pagal bendrąjį planą, tiek pagal Senamiesčio regeneravimo projektą teritorija, kurioje yra žemės sklypas Subačiaus g. 19, gali būti daugiabutė gyvenamoji statyba“, - komentavo G. Auglienė.

Pasak jos, sklypas iš pradžių buvo kitos paskirties, nes kitaip nepavyktų jo parduoti ar išnuomoti: „Šiuo atveju sklypas buvo suformuotas garažų statiniams eksploatuoti, nes pagal galiojančių teisės aktų nuostatas valstybinės žemės sklypas, kuriame yra atitinkamos paskirties pastatai ar statiniai, suformuojamas, išnuomojamas ar parduodamas tik esamos paskirties pastatų ar statinių eksploatavimui. Ir tik po to turi (gali) būti vykdomos sklypo paskirties ir/ar naudojimo būdo pakeitimo procedūros.“

Savivaldybės vyriausiasis architektas: gyvenant senamiestyje automobilį reikėtų pamiršti

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis GRYNAS.lt teigė, kad gyvenant senamiestyje, reikėtų suprasti, kad automobilio parkuoti nebus kur.

„Klausimas nėra vienareikšmiškas, atkūrimas yra taikomas išskirtiniais atvejais ir jeigu paimti UNESCO pasaulio paveldo miestų rekomendacijas paskutinių konferencijų, kalbama apie tai, kad architektūra turi atitikti laikmetį ir konstektualus pastatas yra nebūtinai naudojant senus katalogus, istorinių detalių rinkinys. Asmeniškai būčiau už naują, kontekstualią architektūrą. Architektas turi jausti kontekstą, kokioje aplinkoje jis dirba ir pagal tai suprojektuot pastatą, kuris atitiktų šio laikmečio reikalavimus, tačiau nedisonuotų su aplinka“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Mindaugas Pakalnis

Pasak architekto, Vilniuje nėra tiek daug geros naujos architektūros pavyzdžių: „Vilniaus atveju mes tokių naujų pastatų geros architektūros turime labai labai nedaug. Dabar stato daug muliažų, jie man nepatinka iš principo. Mes turime elgtis pagal laikmetį, stato tokius pastatus, kad tu neatskirsi, kad jis pastatytas dabar. Galbūt slepiasi apskritai nenoras turėt kaimynus ir įsivaizdavimas, kad senamiestis jau baigtas ir jame negalima nieko statyti. Taip nėra, senamiestyje daug vietų, kur yra tarpas, stinga namo, galbūt jo istoriškai ir nebuvo, bet kad kvartalas būtų užbaigtas, kad jo viduriai nebūtų išversti į gatvę, ten reikalingas užstatymas.“

Architekto teigimu, gyvenant senamiestyje, automobilio reikėtų atsisakyti: „Pirkdamas butą senamiestyje, tu turėtum žinoti, kad neturėsi nei vienos vietos automobiliui, taip turėtų būti ir tada tu sąmoningai apsisprendi, jeigu laikysi gatvėje, tuomet brangiai mokėsi. Mes negalime po senamiesčiu prikišti požeminių garažų, tiesiog ten yra kultūros paveldas, archeologinis paveldas, senamiesčio gatvės neišlaiko tokios infrastruktūros. Čia Vilniaus, Klaipėdos, Kauno centrinių dalių problema, kad automobilį iš jų reikėtų išspaust, apmokestint, padaryt, kad mums ten būtų patogiau atvažiuoti viešuoju transportu. “

Paveldosaugininkai pažeidimų neįžvelgia

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėją pavaduojantis Povilas Mečkovskis GRYNAS.lt teigė, kad viskas buvo padaryta, laikantis įstatymų.

Nors Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme rašoma, kad tokiose zonose draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Pats paveldosaugininkas pripažino, kad statinys išsiskirs iš bendro konkrečiai, tačiau, jo nuomone, taip ir turi būti.

„Projektas yra suderintas su mumis, su savivaldybe. Derinimai su kaimynais nelabai reglamentuoti. Žinoma, jeigu buvo intervencija į Subačiaus g. 17, turėjo būti derinta ir projekte numatyta, tas, matyt, ir buvo padaryta“, - kalbėjo P. Mečkovskis.

Pasak paveldosaugininko, statant ir derinant šį pastatą pažeidimų nebuvo padaryta: „Ta spalva mėlyna, ne mėlyna, bet pagal projektą matau, kad parašyta – natūralaus monochromiško atspalvio, toks tamsus, pilkumo kažkokio turi. Bet iš esmės tas naujas pastatas ir architektūra turėtų išsiskirti iš bendro konteksto, nes tai nauja, moderni statyba ir neturi kartoti senosios statybos. Kiekvienas laikotarpis turi savo statybą. Tokie namai neturėtų išsišokti, bet tūris neturi iššokti, dėl išraiškos – tai čia skonio reikalas, bet nauja architektūra turi skirtis nuo senos. Bet išraiška tai yra architekto kūrybinis darbas, čia jo vizija, gal jis pats galėtų pakomentuoti, kodėl jis taip sukūrė. Paveldosaugos reikalavimai ten nebuvo pažeisti, projektas buvo derintas įstatymo nustatyta tvarka.“

K. Trečiokas: reikia apsispręsti – arba dirbi statybų inspekcijoje, arba statai namus

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas buvo kategoriškas, pasak jo, jeigu žmogus nori statyti namus, negali dirbti Statybų inspekcijoje.

Kęstutis Trečiokas

„Tiesą sakant, akcininku gali būti, įstatymas lyg tai ir nedraudžia, bet principas labai paprastas: tas, kuris kontroliuoja negali vienu metu būti dviejuose vaidmenyse. Jeigu jis vienoj pusėj yra suinteresuotas statybų vystymu, iš kitos pusės ateina kaip kontrolierius, tai negali susidvejinti žmogus. Yra atvejų, kai užtenka deklaruoti, kad žmogus yra akcininkas, bet iš principo yra negerai, dėl to, kad kolegos dirba, visi suprantame. Aš vienareikšmiškai vertinu, turi žmogus apsispręsti, jeigu tu dirbi valstybės tarnyboje, tu atstovauji valstybę - taškas, jeigu tu turi privačių interesų ir akcijų ir visa kitą, tai pirmyn – eik į verslą, investuok ir darbuokis. Labai logiškas jūsų klausimas, teisiniu požiūriu galbūt tai ir suderinamas dalykas, bet yra ir kiti dalykai“, - kalbėjo K. Trečiokas.

Paklaustas, kaip jis vertina tai, kad VTPSI vadovybė nesužiūrėjo savo pavaldinių, ministras teigė, kad viską sužiūrėti yra sunku: „Tam ir yra prievolė deklaruoti interesus, informuoti ir tiesioginį vadovą, vadovas turi žinoti ir turi būti informuojamas.“

Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.