Ekologinės bombos padarinius likviduojančių didžiausių pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovių „Žalvaris“ ir „Toksika“ atstovai sako, kad padėtis, kuomet visoje šalyje nėra kam pavesti paimti ir ištirti pavojingųjų medžiagų mėginius yra nepriimtina, ypač esant tokiai ekstremaliai situacijai, kokia susiklostė Kauno rajone, teigiama įmonių pranešime spaudai.
Įmonės „Jukneda“ nelegaliame sandėlyje ir aplink esančioje teritorijoje kauptos pavojingosios atliekos šiuo metu identifikuojamos, imami jų cheminiams tyrimams atlikti skirti mėginiai, atliekos perkraunamos į saugią tarą, kurioje jos bus laikinai sandėliuojamos, iki kol bus rasta lėšų atliekų išgabenimui ir galutiniam sutvarkymui.
„Šalyje nėra nei vienos atliekų bandiniams paimti ir cheminiams tyrimams atlikti akredituotos laboratorijos, kurioje galėtų būti ištirta ir oficialiai patvirtinta cheminių medžiagų sudėtis, pripažintas jų pavojingumo statusas. Ši procedūra yra būtina norint įvesti tvarką pavojingųjų atliekų tvarkymo srityje“, – sako Paulius Repšys, įmonės „Žalvaris“ projektų vadovas.
Anot P. Repšio, mokslinių laboratorijų šalyje netrūksta – jų turi įvairūs institutai ir universitetai – tačiau iškilus ekstremaliai situacijai, nepavyko operatyviai sutarti dėl atliekų mėginių ėmimo ir cheminių tyrimų paslaugų.
Įmonės „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas sako, kad apskritai šalyje nėra nustatyta aiški tvarka, kuri numatytų, kaip identifikuoti pavojingąsias atliekas. „Atliekų pavojingumo nustatymą reglamentuojantys teisės aktai yra tokie painūs, kad taikant juos praktikoje vienareikšmiškai priskirti atliekoms pavojingumo ar nepavojingumo kriterijų yra praktiškai neįmanoma arba labai sudėtinga“, – sako A. Dirvinskas.
Ekologinės nelaimės padarinius šalinančių įmonių atstovai sako dedantys daug pastangų, kad būtų rasta išeitis iš susiklosčiusios situacijos. Po ilgų paieškų sutartis dėl atliekų mėginių paėmimo Eigirgalos kaime sudaryta su Mindaugo Čegio įmone, kurioje dirbantys specialistai turi didelę patirtį vykdant įvairių laboratorijų sertifikavimo, panašaus pobūdžio mėginių ėmimo, cheminių tyrimų atlikimo organizavimo darbus ne vienoje šalyje. Vykdyti atliekų identifikavimo bei mėginių ėmimo darbus padeda ir įmonės „Toksika“ chemijos laboratorijos specialistai.
Anot M. Čegio, dalyvauti šiuose likvidavimo darbuose yra nemenkas iššūkis, tačiau taip pat tai puiki galimybė užsienio šalyse įgytą patirtį panaudoti savo šalies aplinkosaugos problemoms spręsti.
„Mėginių paėmimas tai svarbus žingsnis į priekį, likviduojant šia ekologinę nelaimę, tačiau lieka neišspręstas atliekų ištyrimo klausimas. Jei situacija kitaip neišsispręs esame pasiruošę savo lėšomis finansuoti atliekų tyrimus, tam surandant tinkamą licencijuotą laboratoriją jei ne Lietuvoje, tada užsienyje“, – teigė įmonės „Žalvaris“ projektų vadovas.
Ekstremali situacija Eigirgalos kaime paskelbta šių metų rugpjūtį, kai dar 2015 metų balandžio mėnesį Kauno rajono aplinkosaugininkai bendrovei „Jukneda“ priklausančiame sandėlyje ir aplink jį aptiko nelegalų pavojingųjų atliekų sąvartyną. Netinkamai laikomos ir į aplinką išsiliejusios pavojingosios atliekos daro žalą apylinkės gyventojų sveikatai ir aplinkai. Visai šalia ekologinės bombos yra įsikūręs vaikų darželis, mėsa prekiaujanti įmonė, lentpjūvė.
Kauno rajono aplinkosaugininkai nelegaliame įmonės „Jukneda“ sandėlyje aptiko šimtus tonų netinkamai laikomų neapskaitytų pavojingųjų atliekų. Nesandarioje taroje laikomos įvairios pavojingos cheminės medžiagos skleidė smarvę, sunkėsi į dirvožemį ir tekėjo į šalia sandėlio esantį tvenkinį.
Kauno rajono savivaldybės administracija rugsėjo pradžioje kreipėsi į Vyriausybę, prašydama skirti finansavimą pavojingoms atliekoms visiškai sutvarkyti. Specialistai buvo paskaičiavę, jog atliekų išgabenimui ir galutiniam sutvarkymui gali prireikti iki kelių milijonų eurų, tačiau P. Repšio teigimu, galutinė atliekų sutvarkymo suma gali paaiškėti tik pavojingąsias atliekas perkrovus, pasvėrus ir identifikavus jų cheminę sudėtį.
Ekspertai įspėja, kad atlikus pirminius grėsmės lokalizavimo darbus taršos grėsmė išlieka, nes atliekos bus toliau saugojamos tam visiškai nepritaikytame pastate. Tam, kad ekologinės nelaimės padariniai būtų visiškai likviduoti pavojingosios atliekos po pirminių taršos identifikavimo ir lokalizavimo darbų turi būti saugiai išgabentos utilizavimui.
Nustatyta, kad pavojingosiomis atliekomis užteršta apie 500 kv. m. Pirminiais vertinimais teritorijoje buvo aptikta maždaug 300 tonų tepalų, ėsdinimo rūgščių ir kitų atliekų. Dalis skysčių iš nesandarių statinių buvo išsilieję į gruntą. Gamtos apsaugos specialistai nustatė, jog sunkiaisiais metalais (alavu, chromu, cinku, švinu, variu) aplinkos užterštumas smarkiai viršijo leistinas normas. Kai kurias jų – beveik 100 kartų.
Įtariama, kad pavojingas atliekas turėjusi utilizuoti įmonė kelis šimtus tonų teršalų tiesiog išpylė ant žemės apleistose fermose. Šalia dar keli šimtai tonų pavojingų rūgščių ir tepalų rasta neleistinai laikoma konteineriuose.
Bendrovės „Jukneda“ vadovams buvo skirtos net dvi baudos, jie įpareigoti iki liepos 15-osios chemines medžiagas pervežti į saugią vietą, tačiau atliekos iki šiol neišvežtos ir privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Jau anksčiau bendrovei „Jukneda“ buvo panaikinta licencija tvarkyti pavojingąsias atliekas, o prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Bendrovės atstovai dokumentais negalėjo pagrįsti, kur pradingo dar apie 500 tonų pavojingųjų atliekų. Pagal dokumentus įmonės „Jukneda“ laikomų atliekų kiekis turėtų būti 834,589 tonos, tačiau sandėliuose Ateities pl. 31 E, Kaune, ir Eigirgalos k., Kauno rajone, rasta tik apie 340 tonų atliekų. Įtariama, kad šalia apleistos fermos atliekas laikiusi įmonė taip siekė pasipelnyti. Neoficialiais duomenimis, už tonos pavojingųjų atliekų tvarkymą mokama apie 600 eurų.
