Vokiečių bendrovė „Meyer&John“ kartu su „Kauno vandenų“ nuotekų valykla Kamšos zoologinio – botaninio draustinio prieigose planuoja įrengti kanalizacijos dumblo džiovinimo ir granulių gamybos kompleksą. Perdirbimo procese pagamintų granulių panaudojimas yra teorinis, todėl perteklių gali tekti laidoti šalimais įsikūrusiose seniausiose Baltijos šalių kapinėse. Jau gyvenantys šalia nuotekų valyklos gyventojai visai nesidžiaugia naujais planais.
„ Marvelės kapinyne žmonės buvo laidojami nuo II a. Įvairių epochų kapavietėse atsispindi, kaip keitėsi baltų laidojimo papročiai. Šiame kapinyne aptikta apie 1500 kapaviečių, kai kuriose iš jų išlikę aukojimo židiniai, aptikta ritualinių apeigų atlikimo vietų. Tai - unikali Kamšos draustinio vieta“, - istorinę vietovės reikšmę pabrėžė Marvelės bendruomenės centro pirmininkė Elena Kavaliauskaitė.
Kamšos zoologinio – botaninio draustinio prieigose jau veikia „Kauno vandenų“ nuotekų valykla bei bendrovės „Kausta“ betono mazgas, kuris pagal pirminius planus turėjo būti laikinas statinys, skirtas valyklos statybos aptarnavimui, tačiau pasibaigus įrengimo darbams toliau vykdo veiklą.
Verslininkų užmojai ambicingi - „Kauno vandenys“ kartu su vokiečių bendrove draustinio prieigose planuoja atidaryti kanalizacijos dumblo džiovinimo ir granulių gamybos kompleksą. Nuotekos čia bus gabenamos iš viso Kauno regiono. Tiesa, poveiko aplinkai tyrimų vis dar nėra. Pagal verslininkų pateikiamus duomenis, per pusę metų saugyklos, kuriose būtų laikomos granulės, užsipildys, o jų panaudojimas kol kas tėra teorinis. Kur teks laidoti perdirbtas nuotekas, jei neatsiras jų panudojimo galimybių. „Gal šalia esančiose kapinėse?“, - nerimauja nauju projektu nesidžiaugiantys Marvelės gyventojai.
Jie baiminasi ir dėl pavojingų sveikatai medžiagų išskyrimo perdirbimo proceso metu.
Perdirbimo procese į aplinką išsiskiria sunkieji metalai, tokie kaip švinas ir gyvsidabris. Su sliekais atlikti tyrimai parodė, kad šios medžiagos gali sukelti onkologines ligas bei skatina depresiją, tačiau tyrimas dėl gamykos veiklos poveikio žmonių sveikatai nebuvo atliktas. Norėdami pagrįsti savo planus verslininkai pasirėmė suindeksuotais statistiniais vidurkiais. Įmonės „Racheli consulting“ atstovo teigimu, čia gyvena per maža gyventojų imtis, kad būtų naudinga atlikti tyrimus. Nors gyventojų Marvelėje nėra daug, tačiau jie nėra patenkinti, kad verslininkams jie tėra statistiniai vidurkiai.
Trečiadienį Aleksoto seniūnijoje vykusiame gyventojų susirinkime Marvelės gyventojai pasisakė prieš naujo perdirbimo komplekso atidarymą šioje teritorijoje.
„Planuojant „Kauno vandenų“ nuotekų valyklos vietą mūsų bendruomenės gyventojai buvo vieninteliai kurie neprieštaravo šio projekto įgyvendinimui savo gyvenamųjų namų pašonėje. Priimti šį sprendimą paskatino noras, kad šalia tekantis Nemunas būtų švaresnis. Statytojai patikino, kad jokių nepatogumų valykla nesukels. Ir ką? Buvome apgauti. Atsiradus nuotekų valyklai, kvapas apylinkėse tapo nepakenčiamas, o baisu ir pagalvoti apie medžiagas, kurių mes nejaučiame. Nenorime dar labiau pabloginti ekologinės situacijos savo gyvenvietėje“, - tvirtino Marvelės gyventoja Viktorija Čepulienė.
