Pavasarį Kauno mieste dviejose teritorijose buvo pradėtas eksperimentinis kaštonų gydymas nuo keršųjų kandelių. Nors galutiniai proceso rezultatai bus žinomi tik rugsėjo pabaigoje, kaštonų lapų būklės gerėjimas, pasak savivaldybės darbuotojų, matomas net plika akimi.
Sostinė taip pat susidūrė su keršųjų kandelių problema ir jų keliama žala kaštonams. Visgi abiejuose miestuose griebtasi skirtingų priemonių apsaugoti medžiams. Kaune – medžių gydymas vykdomas feromoninėmis gaudyklėmis, Vilniuje – tik grėbiant nukritusius lapus.
„Gydymas vyksta vietose, kuriose auga 46 medžiai. Mažiausiai ant vieno kaštono reikia kabinti kamieninę gaudyklę ir dvi lajų gaudykles. Tam, kad būtų matomas aiškesnis efektas, buvo pasirinktos uždaresnės teritorijos“, - pasakoja Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Toks vieno kaštonmedžio gydymas kainuoja apie 200 litų vienam medžiui. Palyginus gydomų medžių būklę su kitose vietose stūksančiais kaštonais, efektas, pasak R. Savickienės, akivaizdus. . Sergančių kaštonų lapai yra daug rudesni, o gydomų – išliko žalesni. Gydymą planuojama tęsti ir kitais metais.
GRYNAS.lt jau klausė, ar išnyks Lietuvoje kaštonai?
Kauno apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Rondamanskienė pasakoja apie gydymo procesą: „Yra klijuojama kamieninė juosta ir kabinamos lajos gaudyklės. Feromonai purškiami aplink kamieną, kad patinėliai galėtų prilipti. Į lajas gaudykles dedamas įdėkliukas, kuris taip pat yra išpurkštas feromonais.“
Specialistės teigimu, iš pradžių keršųjų kandelių neprikimba daug, tačiau vėliau šis skaičius padidėja. Gydymas yra taikomas atsižvelgiant į medžių būklę, kartojamas arba dažniau arba rečiau.
„Bijau, kad visiškai išnaikinti keršųjų kandelių nepavyks. Čia ne tik Kauno ar Lietuvos problema, bet ir visos Europos. Turėtų atsirasti biologinis priešas iš gamtos, kuris sugebėtų susikauti su kandelėmis“, - teigia R. Rondamanskienė.
Paklausta, kodėl kiti miestai susidūrę su kerškandžių žala medžiams nesiima panašių priemonių, moteris svarstė, kad galbūt tai jiems per brangu. Vieno medžio gydymas kainuoja apie 200 litų.
Vilniuje kova su keršosiomis kandelėmis taip pat vyksta. Tiesa, šiek tiek paprastesnėmis priemonėmis – grėbiant lapus. Pasak miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialisto Gintauto Runovičiaus, naudojant tokią priemonę, matomas sumažėjęs ligos plitimas. Be to, vyras stebisi, kaip Kauno mieste buvo leista vykdyti gydymą feromoninėmis gaudyklėmis.
„Lietuvoje nėra registruotos tokios cheminės priemonės, todėl negalima skelbti konkurso rangovui. Nežinau, kaip jiems pavyko, galbūt Aplinkos ministerija leido jiems atlikti vienkartinį bandymą?“, - retoriškai klausia G. Runovičius.
Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą svarstė medžių apsaugos klausimą. Lapų grėbimas buvo pripažintas vieninteliu leistinu būdu, kuriuo galima apsaugoti medžius. Šis procesas laikomas labai svarbiu, nes nesugrėbtuose medžių lapuose išsirita naujos parazitės - keršųjų kandelių leliukės.
Keršųjų kandelių keliama žala tai ne tik lapų spalvą pakeitę kaštonai, bet ir pati jų būklė. Dėl invazinių vabzdžių atakų, medžiai meta lapus dukart per metus ir taip susilpnina savo imunitetą.
