Žmonės dažnai painioja du visiškai skirtingus reiškinius.

„Nors orai labai permainingi, tačiau nemaišykit kritulių terminų. Šiandien iš dangaus krenta tikrai ne kruša, o sniego kruopos (graupelis). Kruša yra kietas ir skaidrus ledukas, o sniego kruopos, – baltos ir minkštos“, – šeštadienį rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai.

Teigiama, kad kruša pasireiškia šiltuoju metų laiku, dažniausiai vasarą. Šis reiškinys pavojingas, neretai pridaro žalos. O štai sniego kruopos iš dangaus pabyra šaltuoju metų laiku, kai temperatūra svyruoja apie nulį laipsnių Celsijaus.

Kruša yra kieti ledo gabaliukai, kurių pirštais nesuspausi, dažniausiai jie siekia 1 cm dydį, bet gali būti ir didesni. Sniego kruopos – minkštos, jas lengva suspausti pirštais, jos yra baltos ir neskaidrios, o jų dydis siekia 2–5 mm.

Kruša susiformuoja kai audros debesyje esantys vandens lašai stipraus vertikalaus oro srauto pakeliami į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kur sušąla į ledą. Sniego kruopos susidaro kai aukštai atmosferoje esantys peršaldyti vandens lašeliai prišąla ant krentančių snaigių suformuodami kelių milimetrų šerkšno sluoksnį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją