Lietuvos savivaldybių asociacijos, pramonininkų konfederacijos bei Darnios plėtros instituto organizuotoje konferencijoje dr. Jurgis Valiūnas, bendrovės „Hidroterra“ direktoriaus pavaduotojas atsakė į visus šiuo klausimus. Pranešėjas pristatė, kokius darbus atliekų tvarkymo srityje planuojama įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį. Minėta bendrovė yra viena iš šio atliekų tvarkymo plano rengėjų.
Daugės skirtingų atliekų maišelių?
Dr. J. Valiūnas pirmiausia pasidžiaugė, jog prieš tai numatytos užduotys: reikalavimų neatitinkančių sąvartynų uždarymas ir atliekų tvarkymo paslaugos visuotinis teikimas – jau praktiškai pasiektos. Vis dėlto, Europos institucijos už pasiekimus atliekų tvarkymo srityje Lietuvos nepagiria.
„Blogiausia situacija su atliekų tvarkymu, apdorojimu, panaudojimu. Čia pasiekimai – labai menki.
Jeigu pažvelgus į atliekų tvarkymo būklę Europos valstybėse 2010-aisiais metais, tai Lietuva yra pačioje pabaigoje. Matosi, kad problema yra sisteminė ir Europos komisija yra pateikusi rekomendacijas Lietuvai, ką reikėtų daryti, kad situacija būtų iš esmės pagerinta“, - paaiškino dr. J. Valiūnas.
Jo teigimu, 2014- 2020-ųjų metų laikotarpiu Lietuvoje pirmiausia bus siekiama sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį, užtikrinti, kad didėtų perdirbamų atliekų kiekiai, bei gyventojai būtų šviečiami dėl atliekų prevencijos (siekti, kad atliekų susidarytų mažiau).
Planuojama išplėtoti atskiro atliekų surinkimo sistemą, dėmesį skiriant ne tik antrinių žaliavų, bet ir atskiram maisto bei pavojingų atliekų surinkimui iš gyventojų.
Įrengimai už mus neišrūšiuos
Pagrindinės institucijos, atsakingos už atliekų tvarkymą ir toliau liks savivaldybės.
„Regioninis principas išliks, savivaldybės vykdys atliekų tvarkymą vietoje, antrinių žaliavų atskyrimą. Regionuose įsikurs stambiagabaričių atliekų tvarkymo bei kompostavimo aikštelės“, - dėstė dr. J. Valiūnas.
Pranešėjas taip pat pabrėžė, jog labai svarbus antrinių žaliavų surinkimas, tačiau jos turi būti surenkamos atskirai (t.y. jas vis tiek teks rūšiuoti patiems gyventojams).
Bendrovės „Hidroterra“ atstovo teigimu, tai reikalinga todėl, kad tuomet gaunama daug švaresnė žaliava, turinti didesnę vertę rinkoje.
Kadangi didžioji dalis Lietuvos jau „apsodinta“ rūšiavimo konteinerių komplektais, kuriuos netgi savivaldybių ar ministerijos darbuotojai žaismingai pavadina „teletabiais“, dr. J. Valiūno teigimu,
bus stengiamasi eiti „arčiau žmonių“, taikyti maišų sistemą, išdalinant individualių namų gyventojams skirtingus maišus, į kuriuos jie galės rūšiuoti skirtingas antrines žaliavas.
Tačiau Vokietijoje į tokias aikšteles nuolat plūsta lankytojai. Tikimasi, jog ir Lietuvoje žmonės aktyviau pradės jomis naudotis.
Teks atskirti virtuvės atliekas
„Kitas svarbus uždavinys - žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas. Vis griežčiau yra reglamentuojamas žaliųjų atliekų šalinimas sąvartynuose. Tokios aikštelės – tai ne žaliųjų atliekų sąvartos, o aikštelės, kurias prižiūrėtų bendrovės. Jose būtų gaminamas produktas (kompostas, - red. past.), kurį galima parduoti“, - dėstė dr. J. Valiūnas.
Visos atliekos, kurios nepateks nė į vieną iš šių kategorijų (pavojingos, stambiagabaritės, žaliosios atliekos), keliaus į planuojamus statyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius.
Čia jos bus išrūšiuojamos ir skirstomos į bioskaidžias, degias, inertines bei antrines žaliavas.
„Vėliau šie atliekų srautai būtų atitinkamai sutvarkomi. Kaip? Priklauso nuo regiono pasirinktos technologijos, nes regionai rinkosi skirtingai“, - kalbėjo pranešėjas.
Jo teigimu, jau iki 2018 - ųjų metų lietuviams teks išmokti atskirti virtuvės maisto atliekas ir jas priduoti atskirai nuo kitų komunalinių atliekų.
„Kokybišką kompostą pagaminti galima tik iš atskirai surinktų atliekų. Tai, kas šiandien atskiriama iš mišraus komunalinių atliekų srauto, neatitinka jokių kompostui keliamų reikalavimų. Atskirai surinktos virtuvės atliekos būtų arba kompostuojamos, arba iš jų būtų gaminama energija, išgaunamos dujos“, - būtinybę atskirti virtuvės maisto atliekas paaiškino dr. J. Valiūnas.
Kas liko - sudeginti
Aptarus visas sritis dar lieka dalis atliekų, kurios nėra nei antrinės žaliavos, nei biologiškai skaidžios.
„Jos būtų panaudotos energijai gauti“, - pabrėžia pranešėjas. - Pagal šiuo metu patvirtintas galimybių studijas, tai būtų 40 proc. atliekų, patenkančių į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Tai – gana didelis kiekis. Reikia įrenginių (atliekų deginimo gamyklų, - red. past.), kad būtų galima iš jų išgauti energiją. Kol kas tokį žingsnį žengė tik Klaipėda“.
Kaip pasiekti, kad gyventojai uoliai rūšiuotų ir tinkamai tvarkytų savo atliekas? Atrodo, šiuo atveju „morkos“ principas nebus taikomas.
„Viena iš svarbiausių priemonių to siekiant – atliekų šalinimo sąvartynuose, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose apmokestinimas. Plane numatoma, jog bus įvestas sąvartyno mokestis, atliekų deginimo mokestis ir panašūs mokesčiai, kurie skatintų atliekas tvarkyti tinkamai. Tokie mokesčiai daugumoje Europos valstybių jau yra įvesti. Ir pas lenkus, ir pas suomius, ir pas latvius. Šis mokestis yra apie 20-40 eurų (už toną atliekų, - red. past.), tačiau kai kuriose valstybėse siekia ir 80 eurų“, - atskleidė bendrovės „Hidroterra“ atstovas.
Už atliekų tvarkymą surinktos lėšos keliauja arba į valstybės, arba į savivaldybių biudžetus. Jos panaudojamos arba bendroms reikmėms (jei atliekų sistemos problemos yra išspręstos), arba atliekų tvarkymo sistemai tobulinti, užterštų teritorijų tvarkymui.
Lietuvos atliekų tvarkymo plane numatoma, jog lėšos, surinktos įvedus tokį mokestį, būtų skiriamos bioskaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrai finansuoti bei atliekų prevencijai.
Savivaldybėms - atlygis už gerus darbus
Šios lėšos taip pat bus kaip motyvacijos priemonė: savivaldybės, kurios geriau susidoros su atliekų tvarkymo užduotimis, gaus ir daugiau finansavimo.
„Belgijoje, Danijoje, augant sąvartyno mokesčiui labai stipriai sumažėjo atliekų šalinimas į sąvartynus. Tose valstybėse, kur sąvartyno mokestis nėra toks didelis, pavyzdžiui, Lenkijoje, atliekų šalinimas sąvartyne nėra toks žymus. Tas mokestis skatina atliekų atskyrimą, išrūšiavimą vietoje. Tuomet jas galima geriau tvarkyti ir realizuoti“, - tikino dr. J. Valiūnas.
