Šiandien Komisija paskelbė pasiūlymą riboti visuotinį žemės paskirties keitimą, pagal kurį žemė skiriama biokuro gamybai, ir mažinti ES naudojamo biokuro poveikį klimato kaitai. Naudojamų maistinės kilmės biodegalų kiekis bus ribojamas iki 5 proc., nors Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje nustatytas 10 proc. atsinaujinančiosios energijos rodiklis. Taip siekiama skatinti plėtoti alternatyvaus vadinamojo antros kartos biokuro gamybą iš nemaistinių žaliavų, pavyzdžiui, šiaudų ar atliekų, nes jis išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei iškastinis kuras ir jo gamyba tiesiogiai netrukdo pasaulinei maisto gamybai. Pirmą kartą vertinant biokuro išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bus atsižvelgiama į apskaičiuotąjį visuotinio žemės paskirties keitimo poveikį (netiesioginį žemės paskirties keitimą (angl. ILUC)).

Už energetiką atsakingas Komisijos narys Güntheris Oettingeris sakė: „Šiuo pasiūlymu bus nustatytos naujos paskatos mažiausiai taršiam biokurui gaminti. Ateityje biokuras išskirs gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o mūsų kuro importo išlaidos sumažės.“

Už klimato politiką atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Biokuras padeda mums kovoti su klimato kaita, todėl mūsų naudojamas biokuras privalo būti tikrai tvarus. Turime investuoti į biokurą, kuris padėtų smarkiai sumažinti išskiriamo anglies dioksido kiekį ir nekonkuruotų su maisto gamyba. Be abejo, mes nenustosime gaminti ir pirmos kartos biokuro, tačiau duodame aiškiai suprasti, kad ateityje turėtų būti plėtojama tik pažangiojo biokuro gamyba. Visų kitų rūšių biokuras nebus tvarus.“

Taikant našius procesus tvariai gaminami biodegalai – mažai anglies dioksido išskiriantys degalai, ES energijos rūšių derinyje, visų pirma transporto srityje, pakeičiantys iškastinį kurą. Biokurą paprasta laikyti ir paskirstyti, jis yra didelio energijos tankio ir paprastai išskiria kur kas mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei nafta, dujos ar anglis. Viešoji parama Europos rinkoje skiriama tik biokurui, atitinkančiam tam tikrus tvarumo kriterijus.

Plečiantis biokuro rinkai, paaiškėjo, kad visuotinis įvairių rūšių biokuro poveikis, kurį lemia žemės naudojimas, išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui nevienodas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad atsižvelgus į netiesioginį žemės paskirties keitimą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai dėl biokuro gamybos maisto ar pašarų gamyba perkeliama į ne žemės ūkio paskirties žemę, kaip antai iškertant miškus, kai kurių rūšių biokuro išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali būti ne mažesnis nei iškastinio kuro, kurį biokuras pakeičia.

Todėl Komisija siūlo iš dalies keisti dabartinius biokurui taikomus teisės aktus – Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą ir Degalų kokybės direktyvą, visų pirma:

- padidinti naujiems įrenginiams taikomą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenkstį iki 60 proc., siekiant gerinti biokuro gamybos procesų našumą ir neteikti paskatų toliau investuoti į įrenginius, išskiriančius daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

- įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo veiksnius į kuro tiekėjų ir valstybių narių teikiamas biokuro ir skystųjų bioproduktų išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ataskaitas;

- maistinės augalinės kilmės biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, įskaičiuojamą siekiant ES tikslo transporto sektoriuje iki 2020 m. naudoti 10 proc. atsinaujinančiosios energijos, iki 2020 m. apriboti pagal dabartinį suvartojimo lygį, t. y. 5 proc., kartu siekiant bendrų atsinaujinančiosios energijos ir taršos anglies dioksidu intensyvumo mažinimo tikslų;

- rinkos priemonėmis skatinti gaminti biokurą, kuris dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo taršos nekelia arba ji yra nedidelė, ypač antros ir trečios kartos biokurą iš žaliavų, kurioms auginti papildomos žemės nereikia, kaip antai dumblių, šiaudų ir visokių rūšių atliekų, nes toks kuras labiau padeda siekti 10 proc. atsinaujinančiosios energijos transporto sektoriuje rodiklio pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą.

Šiomis naujomis priemonėmis Komisija ketina skatinti naudoti biokurą, kuris padeda smarkiai sumažinti anglies dioksido išmetimą, tiesiogiai nekonkuruoja su maisto gamyba ir kartu yra tvaresnis. Nors dabartiniu pasiūlymu valstybėms narėms netrukdoma teikti finansinės paramos biokuro gamybai, Komisijos manymu, po 2020 m. biokurui finansinė parama turėtų būti teikiama tik tokiu atveju, jei jis išskiria daug mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir nėra gaminamas iš maistinių ir pašarinių pasėlių.

Pagrindiniai faktai

Pagal 2009 m. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą iki 2020 m. 10 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Degalų kokybės direktyvoje nustatytas rodiklis – iki 2020 m. 6 proc. sumažinti su transporto sektoriuje naudojamais degalais susijusią taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tikimasi, kad biodegalų naudojimas iš esmės padės siekti šių planinių rodiklių.

Siekiant išvengti galimo neigiamo šalutinio poveikio, abiejose direktyvose nustatomi tvarumo kriterijai, kuriuos atitinkantys biodegalai ir skystieji bioproduktai gali būti įtraukiami apskaičiuojant rodiklių siekimo pažangą ir gauti paramą.

Laikantis dabar galiojančių biokuro tvarumo kriterijų draudžiama tiesiogiai keisti miškų ir šlapžemių, taip pat didelės biologinės įvairovės vertės vietovių paskirtį pritaikant šias teritorijas biokuro gamybai ir reikalaujama, kad biokuro išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų bent 35 proc. mažesnis nei iškastinio kuro, kurį šis biokuras pakeičia. 2017 m. šis reikalavimas sugriežtinamas iki 50 proc.

Tačiau esama pavojaus, kad padidėjusi biokuro paklausa pasauliniu mastu iš dalies bus tenkinama didinant žemės ūkiui skirtos žemės plotą, o tai netiesiogiai didins anglies dioksido išmetimą, kurį lemia žemės paskirties keitimas. Todėl Komisijos paprašyta įvertinti netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir pasiūlyti teisinius veiksmus tam poveikiui kuo labiau sumažinti.