Pirma skambutis, po to laiškas

Atrodo, kad visus šiuos punktus išpildęs skaitytojas Aurimas galėtų įvykio vietoje pagautą gamtos niokotoją prisirašyti prie gerųjų savo padarytų darbų sąrašo. Tačiau vyras atsiųstame laiške redakcijai piktinosi, kad savo gyvenamajame rajone prigavęs statybines atliekas nelegaliai į pakelę pilantį pažeidėją ir su nuotraukomis išsiuntęs šią žinią ministerijai, nesulaukė jokio atsako.

„Ką daryti sugavus pažeidėją?“ - tokį retorinį klausimą laiške iškėlė vyras.

GRYNAS.lt primena, kad pastebėjus gamtosaugos pažeidimus, pirma reikėtų skambintti šiais telefonais:

Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407

Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
S. Mikėnas
Laiškas yra laiškas. Sakykime, atėjo pažeidėjas į mišką ir nukirto medį, tas kelmas tikrai ne vieną ir ne dvi dienas bus. O tinklą brakonierius užmetė, po aštuonių ar dešimt valandų jį ištraukė ir viskas - pėdsakų nebeliko.

Jeigu telefonu prisiskambinti nepavyksta, reikėtų detalią informaciją surašyti laišku.

Viskas, ką gauname elektroniniu paštu, yra nagrinėjama, bet suskirstoma, ar reikalinga operatyviai spręsti tą klausimą, ar ne. Dėl apkrautumo regionų departamentai anonimiškų skundų nenagrinėja“, - bendrą situaciją GRYNUI.lt yra komentavęs Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas.

Nori detalių ir nuotraukų

Nors aplinkosaugininkai supranta, kad ne visiems gyventojams galimybės leidžia daromą pažeidimą fiksuoti nuotraukomis, ar kitomis įrašymo priemonėmis, pageidaujama, kad piliečio surašytame laiške būtų pateikiama kaip įmanoma tikslesnė informacija apie tai, koks tai objektas, kas per pažeidimas, kokia tiksli jo vieta, koordinatės ir pan.

Savo ruožtu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt patvirtino, kad problemos šioje situacijoje iš tiesų esama. Trūkstant pajėgų, aplinkosaugininkams sudėtinga budėti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Todėl tiek piliečių skambučiai, tiek ir laiškai ne visada sulaukia operatyvaus atoveiksmio.

Nors pirmenybė teikiama skambučiams, o ne laiškams, laukiama tiek vienų, tiek ir kitų. Laiškų siuntimą S. Mikėnas kritikavo dėl galimybės operatyviai reaguoti: „Laiškas yra laiškas. Sakykime, atėjo pažeidėjas į mišką ir nukirto medį, tas kelmas tikrai ne vieną ir ne dvi dienas bus. O tinklą brakonierius užmetė, po aštuonių ar dešimt valandų jį ištraukė ir viskas - pėdsakų nebeliko. Kad ši problema būtų sprendžiama, reikia tikrai didelių pajėgų“.

Nors aplinkosaugininkai sutinka, kad stokojama galimybių reaguoti į piliečių laiškus aktyviau, kol kas nerandama efektyvių būdų šiai problemai spręsti.