Europos Sąjunga numato, kad nuo 2018 metų norintiesiems statyti nuosavus namus bus išduodami leidimai tik pasyviųjų, t. y., nulinio energijos vartojimo namų statybai. Lietuvoje, tiesa, jau senokai vyksta diskusijos apie sveiką gyvenimo būdą ir ekologišką aplinką, o Klaipėdos rajone jau formuojama pirmoji Lietuvoje tokio tipo gyvenvietė „Žalieji Leliai“. Tačiau Vengrijos Šiaurėje, netoli Galgahévizo kaimo, tokia ekologiška gyvenvietė jau statoma.

Mintis pastatyti ekologišką gyvenvietę Vengrijoje brandinta jau seniai, o Galgahévizo ekologinio kaimo istorija prasideda nuo 1980 metų, kai grupė bendraminčių ryžtingai pasisakė prieš tuo metu vyravusias urbanizacijos tendencijas. Jų idėją: „Mes sukursime teritoriją, kurioje gyvendami ir mes, ir visi kiti žmonės galės jausti pasitenkinimą!“ visuomenė greitai pripažino, bet tuomet tai buvo dar tik idėja

Teisinis ir finansinis pagrindas padėtas 1990 metais, kai, taikant atitinkamus kaimo plėtros elementus, buvo parengtas ir valstybės mastu pripažintas ekologiško kaimo modelis, pavadintas Galgahévizo ekologiniu kaimu. Šiuo projektu buvo norima įrodyti, kad nedideli, iki 2,5-3 tūkst. gyventojų dydžio kaimai gali išsiversti be jokio įsikišimo iš šalies, tai yra, nenaudodami jokių sintetinių trąšų, pesticidų ir maisto priedų maisto produktų gamybai, gyvenamąjį būstą statydami teikiant pirmenybę vietinėms medžiagoms, o namų šildymo ir kitus energijos poreikius tenkindami naudojant tik vietinę energiją – geoterminę, saulės, vėjo, biomasės.
Šis projektas - vienas pirmųjų praktinių bandymų ne tik Vengrijoje, bet visame regione. Iš pirmo žvilgsnio jis daug kam atrodė utopinis, tačiau palengva požiūris į aplinką ir gyvenimo būdą keičiasi.

Pirmiausia, kaip būtina sąlyga šiam projektui įgyvendinti, geoterminėje vietovėje netoli Galgahévizo, apie 35 km į Šiaurę nuo Budapešto, buvo išskirtas 300 hektarų žemės sklypas ir 1992 metais, daugiau nei 100 Vengrijos ekologinio judėjimo entuziastų iniciatyva, toje teritorijoje buvo įkurtas ekologinės gamybos ūkis, pavadintas tos vietovės vardu - Galgafarm. Pirmasis šimtas hektarų sertifikuotų žemės ūkio naudmenų, skirtų ekologiškiems produktams gaminti, ir buvo projekto įgyvendinimo pradžia.

Nuo pirmosios idėjos paskelbimo jau praėjo dvidešimt metų. Per tą laiką netoli Galgahévizo įsikūręs ekologinės gamybos ūkis išaugo į stambų kooperatinį ekologinį ūkį, susidedanti iš kelių gamybos padalinių – augalininkystės, gyvulininkystės, produkcijos perdirbimo, maisto gamybos ir kt. Dabar Galgafarm kooperatyve dirba 10–15 nuolatinių darbuotojų. Tie patys žmonės atlieka praktiškai visus darbus: ir ekologiškus pasėlius augina, ir gyvulius prižiūri, ir dirba cehuose.

Kooperatyvas turi nedidelį malūną, kuriame malami čia išauginti ekologiški grūdai. Įdomu pastebėti, kad grūdai maistui šiame malūne malami tradicinėmis akmeninėmis girnomis. Greta esančiame ceche iš čia pat sumaltų miltų kepama ekologiška duona ir konditerijos skanėstai. Ateityje Galgafarm numatoma pradėti indeliuose konservuotų įvairių ekologiškų produktų – sulčių, daržovių, džemų ir panašiai - gamybą.

Ne mažiau reikšminga kooperatyvui ir ekologinė gyvulininkystė. Galgafarm ekologiškais metodais laikomi galvijai, vengriškos kiaulės – mangalica, ožkos, avys, žirgai, naminiai paukščiai, o gyvulininkystės produkcijai perdirbti kooperatyvas turi įsirengęs mėsos ir pieno perdirbimo cechus. Sertifikuotame pieno ceche kasdien perdirbama 1000–1500 litrų ūkyje primelžto pieno, gaminamas ekologiškas sviestas, grietinė, grietinėlė ir net 8 rūšys ekologiškų sūrių.

Palengva plečiasi ir ekologinė Galgahévizo gyvenvietė. Tarsi šauklys, modama savo baltais sparnais, kviečia pasisvečiuoti, o jei patiks – ir gyventi, nauja vėjo jėgainė. Šalimais vienas netoli kito kyla jaukūs gyvenamieji namai. Pastatų konstrukcijoms čia naudojamos ekologiškos ar natūralios, daugiausia vietinės kilmės statybinės medžiagos - mediena, akmuo, kalkingas molis, nendrės, šiaudai, kanapės ir panašiai. Pastatų lauko sienos – daugiasluoksnės: karkasas mūrijamos iš čia pat statybos aikštelėje presuojamų kalkingo molio blokelių, o tarpai užpildomi šiaudų ryšulėliais. Iš lauko pastatų sienos aptinkuojamos, o stogo dangai naudojamos medinės lentelės. Statybos procese taip pat stengiamasi naudoti energiją taupančias technologijas.

Elektros energijos ir šilto vandens poreikiai šioje gyvenvietėje užtikrinami panaudojant saulės ir vėjo energiją. Tai vėjo jėgainė, saulės kolektoriai, o svarbiausia – geoterminė energija. Ateityje numatoma ir šiaudus bei kitą šalutinę žemės ūkio produkciją perdirbti į bioenergijai išgauti skirtą biomasę. Siekiant išvengti brangių ir sudėtingų inžinerinių tinklų, geriamam vandeniui tiekti kiekvienam namui įrengiamas vietinis vandentiekis. Kanalizacijos nuotėkos valomos taip pat natūraliu būdu – tam sodinami specialūs nendrynai, kurių pagalba nuotėkos natūraliai išsivalo.
Kooperatyvas turi nedidelį malūną, kuriame malami čia išauginti ekologiški grūdai. Tai daroma tradicinėmis akmeninėmis girnomis. Greta esančiame ceche kepama ekologiška duona ir konditerijos skanėstai.

Parenkant statybos aikštelę, stengiamasi kiekvienai šeimai užtikrinti kuo didesnę asmeninę erdvę - siekiama panaudojant reljefo ypatumus ir langų išdėstymą namą orientuoti taip, kad per langus nebūtų matomi kitų kaimynų namai. Projekto iniciatoriai džiaugiasi – norinčiųjų gyventi sveikoje aplinkoje ir maitintis sveiku maistu nuolat daugėja.

Be abejo, tai daugiausia jaunos su didesnėmis pajamomis šeimos, kurios nori mėgautis sveiku gyvenimo būdu. Šiuo metu Galgahévize statoma ar pastatyta 30 tokių ekologiškų namų, kuriuose per 10 šeimų jau dabar gyvena. Projekto iniciatorių teigimu, ateityje šioje gyvenvietėje turėtų apsigyvent iki 350 šeimų.

Šis projektas - tai vienas pirmųjų praktinių bandymų įgyvendinti tausojančias aplinką ir skatinančias sveiką gyvenseną idėjas ne tik Vengrijoje, bet visame regione. Iš pirmo žvilgsnio jis daug kam atrodė utopinis, tačiau palengva požiūris į aplinką, į gyvenimo būdą keičiasi. Tiesa, šis kaimas - dar nedidelis ir kol kas vienintelis tokio tipo, tačiau jis turi didžiulę dvasinę ir auklėjamąją reikšmę visos šalies mastu. Kiekvienas pilietis, puoselėjantis sveiką gyvenimo būdą, turi galimybę pasisemti praktinės patirties, miesto gyventojai turi galimybę atvežti į šį kaimą savo vaikus ir parodyti, kad yra reali galimybė gyventi kitaip, nei jie gyveno iki šiol.