Užpatentavo specialią dangą
Individualių namų gyventojams jau kurį laiką nemokamai dalijami kompostavimo konteineriai, tačiau ar būtų realu atliekas kompostuoti ir gyvenant daugiabutyje? Ar jos neskleistų nepakeliamos smarvės? Ir kur susidariusį kompostą būtų galima panaudoti?
Tokius ir panašius klausimus sau kėlė ir mokslininkai, sukdami galvas, kaip kompostavimą padaryti visuomenei prieinamesnį ir patogesnį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai užpatentavo komposto kvapo naikinimo būdą. Kaip pasakojo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros docentė dr. Eglė Marčiulaitienė, jų išradimas susijęs su nuotekų dumblo kompostavimu bei kompostavimo dangomis, mažinančiomis dujinių teršalų išsiskyrimą į aplinką. Šios dangos, anot jos, gali būti panaudojamos tiek kompostavimo įmonėse, tiek namų ūkiuose, kompostuojant bioskaidžias atliekas.
Danga, kurią užpatentavo mokslininkai, sudaryta iš trijų sluoksnių. Pirmas (apatinis) dangos sluoksnis sudarytas iš 5-10 cm smulkintos medžio žievės, antrasis - iš tekstilės medžiagos, o trečiasis –iš 4–6 cm durpių arba dirvožemio su žoline augalija.
„Kompostuojamos medžiagos apdengiamos kompostavimo danga, sudaryta iš natūralių medžiagų sluoksnių su žoliniais augalais. Vidiniai kompostavimo dangos sluoksniai sudaryti iš žievės ir durpių ar dirvožemio, sulaiko ne tik šilumą, bet ir kompostavimo metu išsiskiriančias dujas. Viršutinis augalų (žolės) sluoksnis greitina biologiškai skaidžių atliekų humifikaciją (organinių liekanų yrimą – red. past.). Augalai nitrifikacijos (biologinio proceso, kurio metu amoniakas oksiduojamas iki nitritų, o pastarieji oksiduojami iki nitratų – red. past.) proceso dėka asimiliuoja azotą, todėl sumažėja dujinių azoto junginių išsiskyrimas į aplinką, mažėja perteklinio azoto kiekis dumble“, - sudėtingus procesus, vykstančius kompostavimo metu, išdėstė mokslininkė.
Ar reikėtų įvesti prievolę?
Nors iš pažiūros atrodo, kad maisto atliekų kompostavimas Lietuvoje nėra labai populiarus, E. Marčiulaitienė svarsto, kad dėl aktyvių savivaldybių veiksmų šis procesas po truputį juda.
Maisto atliekų kompostavimas – vienas iš būdų prisidėti prie bendro tikslo, kad kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartynus. Mokslininkė, paklausta, ar prie kompostavimo populiarinimo galėtų prisidėti privalomo maisto atliekų kompostavimo įvedimas, teigė, kad iš dalies tai jau vyksta.
„Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m plane numatoma iki 2016 metų visiems gyventojams ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kita), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo vietoje (t. y. kompostavimą)“, - oficialų raštą cituoja docentė.
Mano, kad įmanoma kompostuoti ir daugiabutyje
E. Marčiulaitienė svarsto, kad kompostavimo technologijų yra labai įvairių - nuo tik pramonei skirtų iki paprasčiausių kompostavimo dėžių individualiam naudojimui. Taip pat naudojamos tiek uždaros sistemos, tiek atviros kompostavimo technologijos.
„Taigi, net ir daugiabučio gyventojui įmanoma kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas“, - reziumuoja VGTU mokslininkė. Tiesa, paklausta, ar esama netradicinių būdų rinkoje, kur galima būtų dar panaudoti kompostą, abejoja, ar reikėtų ieškoti alternatyvų, nes, jos teigimu dar neišnaudotos jau esančios galimybės.
„Kompostas gali būti naudojamas pakankamai plačiai: žemės ūkis, sodininkystė, daržininkystė; pažeistos teritorijos, energetinio miško auginimas, žalieji plotai, kelių statyba, miškų atsodinimas ir pan“, - vardija pašnekovė.
Ji taip pat pabrėžia keletą svarbių aspektų, kodėl kompostavimas itin palankus aplinkai: „Kompostavimas padeda sumažinti atliekų kiekį, kuris būtų nukreiptas į sąvartynus. O tai reiškia, kad mažinamas metano dujų išsiskyrimas į aplinką. Kompostavimas taip pat mažina cheminių trąšų naudojimą. Ypač didelė komposto svarba kraštuose, kuriuose nėra derlingos žemės. Be to, kompostavimas gali sutaupyti pinigų, nes mažėja atliekų tvarkymo išlaidos“, - sakė E. Marčiulaitienė.
Pokyčius žada nuo 2018-ųjų
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė GRYNAS.lt teigė, kad šiuo metu valstybiniu mastu keliamas uždavinys pirmiausia savivaldybėms įsidiegti biologinių atliekų apdorojimo įrenginius, o paskui skatinti gyventojus kompostuoti maisto atliekas namuose.
Europos Sąjunga (ES), anot jos, kreipia labai didelį dėmesį į bet kokių atliekų perdirbimą, bet ypatingai didelis dėmesys skiriamas biologiškai skaidžioms atliekoms.
„Iš tokių atliekų galima gauti gerą trąšą dirvai, o tai reiškia – nebenaudoti arba mažiau naudoti cheminių trąšų – o mes dabar tokias atliekas išvežame į sąvartyną, kur jos supūva“, - sakė V. Karosienė.
Ji mini, kad nepaisant to, jog biologiškai skaidžios atliekos gali būti vertinga žaliava, jų perdirbimui reikia pasiruošti.
Pirmenybė – individualiems namams
„Pirmas žingsnis biologiškai skaidžių atliekų tvarkyme – skatinti individualų kompostavimą ten, kur jis gali vykti. Toks žingsnis jau žengtas. Iki 2016-ųjų turime Lietuvoje įdiegti didelius mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginius, į kuriuos patektų visas miksas – tai, ko neišrūšiuojame ir sumetame į konteinerius. Tų įrenginių užduotis būtų dar kartą viską perrūšiuoti, padaryti tą darbą, kurio nepadarė žmogus“, - aiškino V. Karosienė.
„Iš mišraus srauto išrūšiuotas ir padarytas kompostas yra tik techninis, nes negali būti naudojamas žemės ūkyje dėl užterštumo. Jis gali būti naudojamas sąvartynų perdengimams, pažeistų teritorijų rekultyvavimui “, - paaiškino Atliekų departamento vadovė.
Būtent dėl šios priežasties norima paskatinti biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimą pirminiame etape – t. y. gyventojų namuose, nes tuomet gaunama geresnės kokybės žaliava perdirbimui.
„Iki 2018-ųjų pabaigos turėtume pradėti diegti atskirą virtuvės atliekų rūšiuojamą surinkimą. Dabar negaliu pasakyti, ar būtinai visuose daugiabučiuose tai bus padaryta, bet bent jau iš viešbučių, restoranų, valgyklų – ten, kur yra didesnė koncentracija tokių atliekų“, - teigė V. Karosienė.
Mini danų pavyzdį
„Mums pasakojo, kad tie žmonės susidariusį kompostą panaudoja sau – savo augalėliams“, - pasakojo V. Karosienė. Jos teigimu, tokie dalykai įmanomi ir Lietuvoje, reikia tik iniciatyvos ir nebijoti kreiptis į savivaldybes, kalbėtis apie tai, ko reikia namų gyventojams.
„Pirmiausia reikėtų savivaldybės pritarimo, nes jos nustato taisykles, kaip toje teritorijoje turi būti elgiamasi, - aiškino Atliekų departamento direktorė. - Kai turi noro, gali padaryti viską. Labai laukčiau šiuo klausimu gyventojų aktyvumo todėl, kad kaip kitaip savivaldybes išjudinsi? Šioje srityje labai mažai yra daroma iš savivaldybių pusės, o jų veiksmai yra pagrindiniai rezultatui gauti“.
Kaimo sodybos - gal, bet ne sostinės senamiesčio kavinės
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė išgirdusi apie Aplinkos ministerijos planuojamus pokyčius teigė, kad kol kas jų įgyvendinimo galimybės tarp maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių nėra aptartos. Planuojama prie derybų stalo sėsti rudenį ir apie tai pasikalbėti plačiau.
„Įstatymiškai dabar negalima to daryti (kompostuoti gyvūninės kilmės atliekų – red. past.) įmonės turi priverstinai tas atliekas kaupti, šaldyti, turėti tam tikrą konteinerį, išskirti jam vietą ir po to atiduoti tas atliekas išvežėjams“, - sakė E. Dilkienė. Tokių atliekų, anot jos, maitinimo įstaigos negali maišyti ir su bendru atliekų srautu. Todėl, pasak pašnekovės, į nuo 2018-ųjų įvedamą galimybę kompostuoti tokias atliekas, asociacijos nariai žiūri teigiamai.
„Kas norės, turės galimybę tai daryti. Galbūt kaimo sodybos, didesni restoranai, kurie turi daugiau ploto, o ne senamiestyje įsikūrę, galės tai įgyvendinti. Kitiems restoranams, nemanau, kad tai turės didesnės įtakos“, - svarstė E. Dilkienė. Ji svarstė, kad įvedama naujovė nebus visiems privaloma, todėl tai bus daugiau kaip papildoma galimybė ir alternatyva.
GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu vidutinis Lietuvos gyventojas kasmet prikaupia per 400 kg komunalinių atliekų. Iš jų – 40-50 proc. sudaro biologiškai skaidžios atliekos.
Taigi, teisingas kompostavimas galėtų kiekvieno lietuvio kasmetinį „indėlį“ į vietinį sąvartyną sumažinti iki 200 kilogramų atliekų.
