aA
Ar lietuvių gyvenimo būdą galime pavadinti darniu?
Ar lietuvių gyvenimo būdą galime pavadinti darniu?
© Reuters/Scanpix

Žmogaus gerovės lygis matuojamas vertinant turimas pajamas, pasiektą išsilavinimą, sveikatą. Darnus vystymasis kviečia atsižvelgti ir į žmogaus gerovės bei aplinkos kokybės sąsajas. Paprastai, kuo aukštesnis gyvenimo lygis, tuo daugiau sunaudojama gamtinių resursų ir tuo daugiau užteršiama. Darnaus vystymosi principus atitinkančios gyvensenos paieška – vienas pagrindinių šiandienos iššūkių. Šiame straipsnyje iškeliamas klausimas – ar lietuvio gyvenimo būdas vadintinas darniu?

Vienas iš įdomiausių Jungtinių tautų ir kitų organizacijų naudojamų rodiklių, matuojančių šalies darnų (ar nedarnų) vystymąsi ir gyvenimo lygį yra Ekologinis pėdsakas. Ekologinis pėdsakas – tai kiekis biologiškai produktyvios žemės ir jūros ploto, matuojamo pasauliniais hektarais, kurio šaliai reikia tam, kad galėtų apsirūpinti suvartojamais gamtiniais resursais ir tam, kad būtų įsisavintos atliekos. Jungtinių tautų organizacija remdamasi nacionaliniais šalių duomenimis paskaičiuoja vidutinį kiekvienos šalies gyventojo ekologinį pėdsaką.

Padalinus visus biologiškai produktyvius planetos sausumos ir jūros hektarus iš planetos gyventojų skaičiaus, nustatyta ekologinio pėdsako norma – maždaug 2.1 ha vienam žmogui. Jei visi planetos gyventojai paskui save paliktų tokį ar mažesnį pėdsaką, planetos ekosistemos išlaikytų stabilumą.

Pasiremsiu naujausiais 2007m. duomenimis, publikuotais šiemet Jungtinių tautų parengtoje Žmogaus socialinės raidos ataskaitoje. Žemėlapyje pasaulio šalys nuspalvintos pagal ekologinio pėdsako dydį. Kuo šalis tamsesnė, tuo daugiau globalių hektarų reikia vienam jos gyventojui tam, kad palaikytų norimą gyvenimo kokybę.

Vidutinis Lietuvos gyventojo ekologinis pėdsakas 4.7 ha. Jau minėjau, jog darniai pasaulio raidai garantuoti reiktų, jog kiekvienas jos gyventojas naudotųsi ne daugiau nei 2.1 ha. Vadinasi, kiekvienas mūsų sunaudojame resursų ir užteršiame beveik dvigubai daugiau, nei turėtume. Ar galime tuomet skųstis, kad suvartojame per mažai, kad turime per mažai? Juk jei kiekvienas žemės gyventojas gyventų taip, kaip vidutinis lietuvis, prireiktų dviejų Žemės planetų!

Įdomu, koks aplinkosauginis pėdsakas šalių, į kurias mes lygiuojamės, teigdami jog jų vystymasis darnus, o pasiekimai aplinkosaugos srityje aukšti.

Pavyzdžiui, vidutinis dano ekologinis pėdsakas 8.3 ha, suomio – 6.2 ha, švedo – 5.9 ha. Brolių latvių vidutinis ekologinis pėdsakas – 5.6 ha, o Estijoje net 7.9 ha. Tik Lenkijoje vieno gyventojo ekologinis pėdsakas mažesnis nei Lietuvoje – 4.3 ha.

Vadinasi, kiekvienas mūsų sunaudojame resursų ir užteršiame beveik dvigubai daugiau, nei turėtume. Ar galime tuomet skųstis, kad suvartojame per mažai, kad turime per mažai? Juk jei kiekvienas žemės gyventojas gyventų taip, kaip vidutinis lietuvis, prireiktų dviejų Žemės planetų!

Reiktų pasvarstyti – gal tuomet Lietuva turėtų būti rodoma kaip darnaus vystymosi pavyzdys kaimyninėms ir Skandinavų šalims? Tai – retorinis klausimas, į kurį atsakyti turėtų politikos formuotojai.

Sociologai skaitydami pateiktą žemėlapį įžvelgia ir globalios nelygybės įrodymų. Išsivysčiusios industrializuotos Šiaurės Amerikos, Europos ir kitos šalys vidutiniškai naudoja tris kartus daugiau globalių hektarų (vienam žmogui) nei darnų vystymąsi garantuojanti riba (2.1 ha). Tuo tarpu mažiausiai išsivysčiusios šalys, pvz. Burundis, Siera Leonė, Liberija, naudoja dvigubai mažiau globalių hektarų nei numatytoji darnumo riba. Tad kieno sąskaita gyvena turtingųjų šalių gyventojai? Juk žemės resursai ir gebėjimas įsisavinti žmogiškosios veiklos produktus yra baigtinis.

Kaip pažymi „Global Footprint Network“ organizacija, šiandien daugiau nei 80 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kur sunaudojama daugiau išteklių, nei tų šalių teritorijose esančios ekosistemos geba parūpinti. Tokios šalys vadinamos ekologinėmis skolininkėmis ir yra labai priklausomos nuo šalių, vadinamų ekologiniais kreditoriais. Šios šalys nepanaudoja visų savo teritorijoje turimų resursų ir mažiau teršia aplinką.

Įdomu tai, kad paprastai šalys ekologinės kreditorės yra tuo pačiu finansinės skolininkės (besivystančios šalys), o šalys ekologinės skolininkės dažnai būna finansinėmis kreditorė-mis (aukšto ekonominio išsivystymo šalys). Lietuva, deja, yra ir finansinė skolininkė ir, kaip matome iš ekologinio pėdsako dydžio, ekologinė skolininkė.

Apibendrinant galima pasakyti, jog vidutinis lietuvio ekologinis pėdsakas yra mažesnis nei kaimyninių ar stipriųjų-turtingųjų Europos šalių (galėtume pasididžiuoti labiau darnumo principus atitinkančia gyvensena), tačiau palyginus rodiklį su 2.1 ha pasauline norma turime pripažinti, jog esame ekologiniai skolininkai.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (6)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (61)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Testas: ar pavyks atsakyti į 10 šią vasarą išpopuliarėjusio žaidimo klausimų (6)

Gyventojai visoje Lietuvoje įsitraukė į „Nacionalines Eko lenktynes“ – virtualų žaidimą,...

Lietuvoje atsidarė visoje Europoje žinoma gamykla: tik pažiūrėkite, kuo pavirsta į taromatus sukišti jūsų buteliai (62)

Stebint sėkmingus užstato sistemoje surenkamų vienkartinių gėrimų pakuočių rezultatus,...

Kiekvienas iš mūsų turėsime išmokti gyventi visiškai kitaip: laukia daugybė naujovių, prie kurių turėsime priprasti (31)

Europai žengiant žiedinės ekonomikos kryptimi, vis daugiau šios ekonomikos sėkmės pavyzdžių...

Top naujienos

Po naujų koronaviruso rekordų – Verygos žinutė: galima sau leisti visai kitokį elgesį nei pavasarį dalis rekomenacijų bus atnaujintos šalies mastu (380)

Nauji koronaviruso atvejai Lietuvoje šį savaitgalį mušė dar nematytus rekordus. Sveikatos...

Lietuvoje – 70 naujų koronaviruso atvejų židiniai užfiksuoti sporto klube, SPA centre (131)

Iš 70 naujų koronaviruso atvejų 35 nustatyti židiniuose, pirmadienį pranešė Nacionalinis...

Tiesioginė transliacija / Piniginiai reikalai. Nesibaigiantys grasinimai iš Baltarusijos – kam ruošiasi vežėjai  antra tema: turgaviečių ateitis, kai paramos visiems nepakako

Aliaksandras Lukašenka jau ne kartą pagrasino užverti sienas ir nebepraleisti vilkikų iš...

„The Insider“: rusų specialiosios tarnybos patyrė dar vieną nesėkmę

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas , kuris po apnuodijimo gydomas Vokietijos klinikoje...

LRT per „Eurolygą“ rodyti reklamos negali, bet ieško pirkėjo rėmimo pozicijoms už 280 tūkst. eurų (1)

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ( LRT ), šiais metais įsigijęs teises transliuoti...

Legendinio Stepheno Hawkingo dukra kreipsis į lietuvius: pandemijos akivaizdoje primena savo tėvo žodžius (16)

„Jis labai gerai sugebėjo rasti kasdienių pavyzdžių, kaip paaiškinti Visatą, nors kai kuriuos...

Naujausi užsikrėtusiųjų maršrutai: populiarios kavinės, parduotuvės, sporto klubai (34)

Per praėjusį savaitgalį Lietuvoje buvo užfiksuotas rekordinis naujų koronaviruso susirgimų...

Prabilo apie netikėtus sprendimus po rinkimų: vos keli mandatai situaciją gali keisti iš esmės (506)

Rinkimai į Seimą intriguoja ne tik dėl iki šiol neaiškaus jų laimėtojo, bet ir po rinkimų...

Lenkijos premjeras apie naują Baltarusijos valdžios taktiką: esu pasibaisėjęs (65)

Šimtai žmonių susirinko Baltarusijos sostinėje, mesdami iššūkį valdžios grasinimams...

Prievartą irgi patyrusi mergina kreipėsi į Didžiulius: atsakykite sau į vieną klausimą (225)

Per Lietuvą ką tik nuvilnijo skandalas, kurį geriausiai iliustruoja lietuviškas posakis „iš...

|Maža didelių žinių kaina