Vilniuje, Neries krantinėje priešais Nacionalinę dailės galeriją, antradienį pradėtos sodinti jau žydinčios sakuros. Japonų, dovanojusių medelius, iniciatyva sostinės savivaldybė džiaugiasi, tačiau abejoja noru prie kiekvienos sakuros pridėti po jų vardo lentelę.

Norėjo dovanoti daugiau

Pusšimtį sakurų dovanojusi Japonų asociacija „Gifu Sakura no Kai“ (Gifu Cherry Blossoms Association) norėjo miestui dovanoti dvigubai daugiau medelių, tačiau šis jų užmojis neišsipildė – tam sutrukdė mūsų klimatas. 47 sakuros bus pasodintos antradienį, likusias tris kalno viršuje pasodins atvažiavę idėjos iniciatoriai.

„Jie norėjo sodinti 100 mažesnių sakurų, bet pasakiau, kad kas nors paims ir išvogs. Tokią sakurą, kokia sodinama dabar, jau reikia turėti sveikatos išnešti, tai patariau sodinti mažiau, bet didesnes. Tai nei nulauš, nei dar ką nors padarys“, - pasakojo sakuras sodinantis ir su Japonų asociacija bendradarbiaujantis Kęstutis Ptakauskas. Jis pats parinkęs rūšį ir nusiuntęs Prunus sargentii rūšies sakurų nuotraukas sulaukė japonų pritarimo.

K. Ptakauskas teigė besistengiantis, kad japonai didžiuotųsi čia augančiomis sakuromis, galėtų atvažiuoti, aplankyti Lietuvą, todėl esą ir apsiėmė jas nemokamai prižiūrėti. 
K. Ptakauskas
Tokią sakurą, kokia sodinama dabar, jau reikia turėti sveikatos išnešti, tai patariau sodinti mažiau, bet didesnes. Tai nei nulauš, nei dar ką nors padarys.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė teigė, kad pasodinus medelius jų priežiūra pateks į savivaldybės rankas. „Mes tarsimės dėl priežiūros laikotarpio, kada jie galėtų pasirūpinti sakurų prigijimu ir kada galėtų perduoti mums“, - sakė ji.

Suabejojo idėja pridėti lenteles

Vilniaus miesto savivaldybė, nusprendusi tęsti sakurų sodo idėją ir pažadėjusi pasirūpinti vandens cisterna sakurų sodinimui, suabejojo organizatorių noru prie kiekvieno medelio pridėti dovanojusiųjų vardus.

„Rimto klausimo dėl to dar nebuvo, tačiau suabejojau dėl idėjos, ar tos lentelės tiktų. Keistokai tai atrodytų prie medelių. Įsmeigs tas lenteles, o kas atsakys? Tai dar neaptarti reikalai“, - tikino V. Deveikienė.

Pasak jos, paprastai prie medžio dedamas jo pavadinimas, o žmonių vardus kabinti kaip ir nauja mada. „Svarbiausia dabar yra pasodinti medį, o dėl lentelių nuspręsime iki gegužės pradžios – kada įvyks oficialus sodinimas“, - konstatavo V. Deveikienė. Pats K. Ptakauskas dėl tolimesnės lentelių su dovanotojų vardais ateities sakė per daug nesibaiminantis. Jis mano, kad po dviejų metų tos lentelės gali ir nusidėvėti, esą tai nieko baisaus.

Baiminasi, kad sakuras gali pavogti

K. Ptakausko svarstymai, kad kas nors sakuras gali išnešti – ne iš piršto laužti. Jau anksčiau buvo rašyta, kaip Kaune, Nemuno saloje, iš prieš aštuonerius metus pasodintų sakurų liko tik pusė – dalis medelių iššalo, kita dabar auga kauniečių soduose bei kiemuose. Sakuros „iškeliavo“ į privačius kiemus ir Alytuje – ten sakuros buvo išnešiotos per keturias dienas.

K. Ptakauskas džiaugiasi, kad pavyko gauti ir didesnių, ir atsparesnių šalčiui sakurų. Prunus sargentii rūšis, kitaip dar vadinama sibirine, esą tai pati atspariausia. „Lietuvoje problema ta, kad jos šala ir atsparios tik iki -26 laipsnių, šios – iki –30 laipsnių šalčio. Jos neiššąla, bet apšąla ir nesivysto taip, kaip turėtų“, - paaiškino pašnekovas.

Ši rūšis atvežta iš Vokietijos, anot K. Ptakausko, ypatinga dar ir tuo, kad yra viena didžiausių – ji užauga iki dviejų metrų ir subrandina vaisius. „Paukščiai gausiai lanko sakuras, tai jų turėtų būti daug prie šių medžių“. Neseniai grįžęs iš Vokietijos, K. Ptakauskas teigė, kad tiek ten, tiek Slovakijoje ir Čekijoje sakuros jau žydi. Pas mus sakuros turėtų sužydėti balandžio gale – gegužės pradžioje. Sostinės gyventojų ir svečių akis sakurų žiedai turėtų džiuginti mėnesį laiko.