Japoniškų sodų estetika: kuo jie tokie ypatingi?

Praėjusio amžiaus pradžioje ir netgi anksčiau, kai Vakaruose prasidėjo dabar jau prieštaringai vertinamas orientalizmo bumas, ypač susidomėta japoniškais būstais ir sodais. Per daugiau nei šimtmetį žavėjimasis tradicinės japonų kultūros reiškiniais ne tik nenuslopo, bet dar labiau sustiprėjo.

Galima tvirtinti, kad pusantro tūkstantmečio istoriją turinti japoniškų sodų estetika padarė ir tebedaro didžiulę įtaką Vakarų vaizduotei. Nenuostabu, kad turizmo srautams į Japoniją didėjant, apsilankyti šios šalies puoselėjamuose soduose tampa beveik privaloma. Augantį susidomėjimą liudija ne tik lankytojų iš užsienio gausa daugelyje Japonijos prefektūrų, nuo seno puoselėjančių didesnius ir mažesnius (neretai miniatiūrinius) sodus, bet ir tai, kad, sekant japoniškais pavyzdžiais, daugybė tokių objektų buvo įkurta ir sėkmingai prigijo įvairiose pasaulio šalyse. Kai kurie Vakaruose prieš daug dešimtmečių įrengti japoniško stiliaus sodai jau patys kasmet pritraukia gausybę lankytojų. Lietuvoje pirmasis japoniškas sodas 2003 m. atsirado Vilniaus universitetui priklausančiame Kairėnų botanikos sode.