Kaip gyventojai keliauja mieste?
Kai gamta pagaliau prabunda iš žiemos miego, gyventojai nori kuo daugiau ja pasidžiaugti. Todėl imama svarstyti, kaip daugiau laiko praleisti gryname ore ir, kaip tą orą padaryti dar grynesniu.
Vienas pagrindinių aplinkosaugininkų patarimų – palikti automobilius namuose ir rinkis kitas keliavimo miesto alternatyvas. Tačiau, ar žmonės tokių patarimų klauso?
Vilniuje gyvenanti Brigita GRYNAS.lt pasakoja, kad automobilis sostinėje jai visiškai nereikalingas. Ji jo neturinti ir neketinanti pirkti, nes mieste, anot jos, puikiai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, o, atėjus pavasariui, mergina jau svajoja, kada persės ant dviračio.
„Sostinėje man namus, darbą ar prekybos centrus patogiausia pasiekti viešuoju transportu. Jei atstumai mažesni - pėsčiomis. Šiemet labai laukiu šiltesnių, pavasariškų orų, kad galėčiau į darbą keliauti dviračiu. Kasdien keliavimas tarp darbo ir namų užima tikrai nemažai laiko, kurį galima praleisti ne sėdint ir lūkuriuojant, o sportuojant ir pasisemiant gerų emocijų“, – pasakoja pašnekovė.
Kita Vilniuje gyvenanti mergina Kristina GRYNAS.lt sako, kad automobilį turi, tačiau į darbą vaikšto pėsčiomis. Tiesa, Kristina pabrėžia, kad gyvena ir dirba miesto centre.
Šiuo metu gyvenu centre, darbas taip pat centre, todėl vaikštau pėsčiomis. Ateinu maždaug per 20 minučių. Paskaičiavau, kad jei važiuočiau automobiliu, sugaiščiau labai panašiai, nes tektų pastovėti kamščiuose, be to, užtrunka, kol randi vietos kur prisiparkuoti. Jei jau labai prastas oras ar šiaip nesinori eiti (kartais pasitaiko), tam, kad išvengčiau parkavimo vietos paieškų, naudojuosi pavėžėjimo paslaugomis“, – apie savo keliavimo mieste įpročius pasakoja Kristina.
Vis dėlto, į parduotuvę mergina važiuoja savo automobiliu, nes yra nusivylusi viešuoju transportu sostinėje: „Kai reikia apsipirkti, nuvykti į kitą miesto galą pas draugus ir pan., visada renkuosi kelionę automobiliu dėl elementariausio patogumo: viešojo transporto nemėgstu dėl to, kad stotelėse kai kurių autobusų ar troleibusų tenka ilgai laukti, reikia derintis prie grafikų, be to, dažnai nebūna vietos kur atsisėsti, viduje būna tai per karšta, tai per šalta... O ir pati kelionė dažnai trunka ilgiau nei savo automobiliu. Todėl, jei nėra galimybės vykti savo transportu, renkuosi taksi.“
Vilnietė Vytautė taip pat gyvena ir dirba miesto centre. Anot merginos, pasiekti darbovietę merginai trunka vos 5 – 6 minutes pėsčiomis. Todėl ji akcentuoja, kad automobilis jai nereikalingas. Tačiau, jei Vytautei reikia pasiekti tolimesnę vietą mieste, ji renkasi pavėžėjo paslaugas.
Šiuo metu mano pagrindinis keliavimo būdas – pėsčiomis. Kadangi neturiu vairuotojo pažymėjimo ir didžiąją dalį gyvenimo praleidau kiurksodama viešajame transporte, atsiradus progai pasirinkau gyvenamąją vietą taip, kad svarbiausius taškus pasiekčiau pėsčiomis. Tai nesikeičia nuo metų laiko, tačiau neatmetu galimybės pavasarį ir vasarą išbandyti Vilniaus dviračius. Jei jau tenka pavažiuoti kažkur toliau (t.y. jei vieta, į kurią reikia nuvykti, yra toliau nei 3 km atstumu), naudoju pavėžėjų paslaugas“, – pasakoja Vytautė.
Didieji Europos miestai atsisako dyzelinių automobilių
Atsižvelgiant į pašnekovių keliavimo mieste įpročius, matyti, kad jie yra ir panašūs, ir skirtingi. Vis dėlto pasiekti tolimesnes vietas mieste merginoms patogiausia automobiliu (naudojantis pavėžėjų paslaugomis arba nuosavu automobiliu). Tačiau ir Brigita, ir Kristina, ir Vytautė į darbą nekeliauja nuosavais automobiliais ir taip tam tikra prasme prisideda prie oro taršos mažinimo.
Kaip GRYNAS.lt aiškina Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros doc. Jūratė Žaltauskaitė, taršiausia transporto rūšis yra dyzeliu varomas transportas.
Išmetami didžiausi kiekiai NOx, kietųjų dalelių kiekiai, išmetamos sieros kiekis priklauso nuo naudoto kuro sieringumo. Azoto junginiams patekus į atmosferą cheminių reakcijų metu susidaro kenksmingas pažemio ozonas. Kalbant apie CO2 emisijas, tai 1 dyzelio tūrio vienetas sugeneruoja didesnes CO2 emisijas lyginant su benzinu, tačiau dyzeliniai automobiliai sunaudoja mažiau kuro“, – komentuoja mokslininkė.
Ji pabrėžia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje vis dažniau pradedamas ribotas dyzelinių automobilių eismas didžiuosiuose miestuose. Taip pat ir tokių transporto priemonių gamyba.
„Didieji miestai (tokie kaip Paryžius, Londonas, Roma) nutarė, kad į miesto centrą įsileis tik aukščiausius kokybės standartus atitinkančius dyzelinius automobilius. Senesnės gamybos ir taršesni automobiliai nėra arba nebus įsileidžiami“, – informuoja doc. J. Žaltauskaitė.
Naujovė – elektrinis viešasis transportas
Kalbėdama apie viešojo transporto privalumus, docentė pažymi, kad, rinkdamiesi viešąjį transportą, sumažiname ne tik spūstis miestuose, išvengiame automobilio pastatymo problemų, bet ir prisidedame prie šiltnamio dujų emisijų mažinimo, oro taršos mažinimo bei mažiname oro taršos keliamą riziką žmonių sveikatai. O keliavimas pėsčiomis arba dviračiu, pasak J. Žaltauskaitės, ne tik prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, bet ir didina fizinį aktyvumą.
Kita vertus, ir kelis dešimtmečius menantis viešasis transportas į aplinką išmeta daug teršalų. Tai išsivysčiusios šalys ketina išspręsti viešąjį transportą atnaujindamos ir senąjį dyzelinį pakeisti naujuoju, pavyzdžiui, hibridiniu arba elektriniu viešuoju transportu. Anot doc. J. Žaltauskaitės, elektrinis viešasis transportas tikrai prisideda prie oro taršos mažinimo.
„Lyginant elektrinį viešąjį transportą su iškastiniu kuru varomu transportu, galime teigti, kad elektrinis transportas ne tik išmeta mažesnius kiekis šiltnamio dujų, kitų oro teršalų (ypač NOx ir kietųjų dalelių) kiekius, bet ir yra mažiau triukšmingas. Skaičiavimai rodo, kad šiltnamio dujų emisijos iš elektrinio transporto gali būti iki 70-87 proc. mažesnės nei iš dyzelinio transporto. Tačiau vertinant kompleksiškai reikia atsižvelgti ir į gamybos metus naudojamas medžiagas, transporto naudojimo metu išskiriamas medžiagas ir utilizavimą“, – pabrėžia mokslininkė.
Oro kokybė blogėjo
GRYNAS.lt pasidomėjo, kaip oro taršos specialistai vertina oro kokybę keliuose didžiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kaip informuoja Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė, oro kokybė didžia dalimi priklauso nuo teršalų kiekio, patenkančio į aplinkos orą, ir meteorologinių sąlygų, kurios gali lemti arba greitą jų išsisklaidymą, išplovimą, arba kaupimąsi priežeminiame oro sluoksnyje. Tokiais atvejais stebimi padidinto oro užterštumo epizodai.
„Vertinant aplinkos oro užterštumą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per pastaruosius 5 metus matoma nevienareikšmė tendencija: nors įmonių, kasmet atsiskaitančių dėl išmesto į aplinkos orą teršalų kiekio, duomenimis, 2014-2017 m. išmestų teršalų kiekiai didėjo, tačiau oro užterštumas, ypač tais teršalais, kurių kiekis aplinkos ore kelia didžiausią nerimą dėl dažnos grėsmės viršyti nustatytas normas (kietosios dalelės ir jose besikaupiančios įvairios cheminės priemaišos ar jų junginiai) šiuose miestuose turėjo mažėjimo tendenciją“, – aiškina Z. Šilienė.
Specialistė tęsia, kad 2018 m. oro užterštumas šiuose miestuose padidėjo (išmesto teršalų kiekio duomenys dar nežinomi).
„Ypač ryškus padidėjimas Klaipėdoje, kur kietųjų dalelių koncentracijos metinis vidurkis vienoje iš 2-jų šiame mieste veikiančių oro kokybės tyrimo stočių viršijo 2014 m. lygį (Vilniuje ir Kaune buvo didesnis negu 2017 m., bet mažesnis, negu 2014 m.)“, – akcentuoja Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Pasak Z. Šilienės, nors didžiausias oro užterštumas paprastai stebimas šaltuoju metų laiku, kai prie oro taršos prisideda reikšmingas taršos šaltinis – šildymo įrenginiai, tačiau metiniams rodikliams ir tendencijoms dažnai didelę įtaką turi šiltojo sezono metu vyravę meteorologinės sąlygos.
„Pavyzdžiui, 2017 m. vasara ir ruduo pasižymėjo labai lietingais ir permainingais orais, tai lėmė oro užterštumo sumažėjimą, palyginti su 2016 ir ankstesniais metais, o 2018 m. šiltasis sezonas buvo ilgas, šiltas be didesnių liūčių ir audrų. Tai ir galėjo lemti oro užterštumo padidėjimą 2018 metais. Klaipėdoje šiuo laikotarpiu prie įprastinės transporto keliamos taršos prisidėjo ir gana plačiai vykdyti gatvių remonto darbai, didinantys oro užterštumą“, – paaiškina ekspertė.
Oro tarša aktuali visus metus
Z. Šilienė akcentuoja, kad transporto tarša Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra aktuali ištisus metus. Mat, pavasarį, vyraujant sausiems orams, įprastinę transporto keliamą taršą (kai teršalai į orą patenka iš automobilių išmetamųjų vamzdžių) gali dar padidinti automobilių ratų nuo kelio dangos keliamos dulkės dėl gatvių pakraščiuose per žiemą susikaupusių smėlio, druskų liekanų, kuriose gausu įvairių cheminių priemaišų, kai komunalinės tarnybos laiku nesuspėja jų pašalinti. Šaltuoju metų laiku, pasak ekspertės, prie oro kokybės blogėjimo prisideda individualių namų šildymo įrenginių bei šiluminę energiją gaminančių įmonių, ypač naudojančių kietąjį kurą (mediena, durpės, akmens anglis), keliama tarša. Taip pat miestuose vykstančios statybos ir su jomis susijęs sunkiojo transporto srautų padidėjimas, gatvių remontas taip pat gali padidinti oro užterštumą vienoje ar kitoje miesto vietoje, ypač nusistovėjus sausiems orams ir nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms.
Kaip galime sumažinti oro taršą?
Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo ekspertė pateikia kelias priemones, galinčias prisidėti prie oro kokybės gerinimo. Pirmoji priemonė – reguliuoti transporto srautus, žaliųjų šviesoforo bangų diegimas, automobilių gatvėse pralaidumo didinimas, išmanieji šviesoforai miestuose turėtų dominuoti; didinti visuomeninio transporto patrauklumą ir patogumą, skatinti gyventojus naudotis visuomeniniu transportu, atsisakyti nebūtinų kelionių mieste savo automobiliu; plėtoti dviračių takų tinklus ir skatinti gyventojus jais naudotis.
Taip pat reikia valyti miesto gatves kasdien; sausuoju metų laiku gatves drėkinti; remontuoti gatves ir kelius, kad nebūtų duobių, kad vairuotojams be reikalo nereikėtų stabdyti transporto priemonių, nes kiekvienas stabdymas didina oro taršą.
Skatinti gyventojus, suteikiant finansinę paramą, keisti taršius šilumos įrenginius individualiuose namuose į naujos kartos mažiau taršius įrenginius.
Tankiai apstatytuose senamiesčiuose riboti eismą automobiliais; steigti žaliąsias zonas, kur judėti galėtų tik pėstieji ir nemotorinės transporto priemonės.
Kovoti su pernykštės žolės ar atliekų deginimu; pažeidėjus griežtai bausti ir viešinti pažeidėjų veiksmus; šviesti visuomenę apie tokiais veiksmais daromą žalą aplinkai.
Skatinti gyventojus nepasiduoti begaliniam vartotojiškumui, nes kiekvieno daikto pagaminimui reikalinga energija, kuri gaunama deginant vienokį ar kitokį kurą, kuris prisideda prie oro taršos, neigiamai veikia ir kitus gamtos išteklius (vandenį, dirvožemį, miškus ir kt. resursus).
