Generalinę urėdiją ruošiamasi panaikinti
Tik pradėjęs darbą ministras K. Navickas ėmėsi reformuoti daug kritikos susilaukiančią valstybinių miškų sistemą. Jo teigimu, vietoje 42 urėdijų turėtų būti sukurta viena valstybės įmonė.
Aplinkos ministras K. Navickas tikisi politikų pritarimo jo siūlomai miškų urėdijų pertvarkai. Jo teigimu, bus siekiama, kad valstybės įmonės valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.
„Šios valstybės valdomos įmonės valdymas būtų grįstas skaidrumo, atsakomybės principais, kad įmonėje būtų suformuota ministrui atskaitinga valdyba ir jai būtų pavesta išrinkti vadovą ir nubrėžti įmonės veiklos gaires“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė K. Navickas.
Anot jo, reforma yra reikalinga, kadangi dabartinis urėdijų pasiskirstymas neatitinka šiandieninių realijų. Ministro teigimu, šiuo metu urėdijos yra netolygiai pasiskirsčiusios, o mažesnius miškų plotus prižiūrinčios urėdijos dirba nuostolingai.
„Pagal miškų valdymo plotus urėdijų išdėstymas yra netolygus, visos 42 urėdijos negali būti pelningos, nes skiriasi miškų kirtimo apimtys, miškų priežiūros užduotys. Mes matome silpnas vietas, norime užtikrinti skaidrų ir visuomenei atskaitingą valstybinio turto valdymą, ir dėl to manome, kad vienos įmonės valdymas padėtų suteikti tą skaidrumą“, - kalbėjo K.Navickas.
Anot jo, reforma palies urėdijų vadovus ir bendrųjų reikalų darbuotojus.
Ministro žodžiais tariant, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai, bus atsižvelgiama į racionalius visuomenės pasiūlymus.
„Visos Europos Sąjungos šalys nuėjo panašiu keliu. Kad tai konstruktyvus sprendimas, rodo ir kitų šalių atlyginimų lygmuo - jie daug aukštesni nei Lietuvoje, kadangi mažiau darbuotojų, sistema efektyvesnė“, - aiškino Aplinkos ministerijos miškų departamento direktorius Donatas Dudutis.
Jo teigimu, vykdant reformą turėtų nelikti ir Generalinės miškų urėdijos. „Jungiant miškų urėdijas, Generalinės miškų urėdijos egzistencija praranda prasmę, ir ji turės būti likviduota. (...) Įsteigti vieną valstybės įmonę ir pradėti leisti funkcionuoti yra galimybė nuo 2018 metų sausio, o vidinė struktūra bus suformuota per ilgesnį laikotarpį“, - spaudos konferencijoje sakė D. Dudutis.
Vietoje dabar veikiančių urėdijų įsteigti valstybinę įmonę ir užtikrinti jos finansavimą tikimasi iki 2018 metų sausio 1 dienos. O Miškų įstatymo pakeitimo projektas Seime turėtų būti svarstomas pavasario sesijoje. Jį tikimasi pateikti iki vasario mėnesio pabaigos.
Be to, bus siekiama, kad prekybai mediena būtų skelbiamas vienas aukcionas.
Anot ministro, naujoji įmonė nebūtinai veiks Vilniuje: „Centrinės įmonės vieta nėra taip svarbu, manau, kad daugiau argumentų yra, kad ji nebūtų Vilniuje“.
K. Navickas nesitiki, kad urėdai lengvai priims šį sprendimą. Jis mano, kad bus organizuojami protestai, kils urėdų nepasitenkinimas. Tačiau priimti sprendimą tai nesutrukdys. O viskas vyks nuolat informuojant visuomenę.
Žurnalistams paklausus, kaip ministras vertina situaciją, kai buvęs generalinio urėdo Rimanto Prūsaičio pavaduotojas Gintaras Visalga, išėjęs iš darbo po to, kai policijos pareigūnams pasiūlė 20 eurų kyšį, gavo darbą Alytaus miškų urėdijoje, K. Navickas sakė, kad būtent reforma turėtų padėti išspręsti tokias problemas.
O koks generalinio urėdo R. Prūsaičio likimas, ministras konkrečiai atsakyti negalėjo.
Dabartinė sistema sulaukia daug kritikos
Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo auditą, pabrėžia, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei jo konsolidavimą siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.
Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (įskaitant Generalinę urėdiją), 2016-ųjų kovo viduryje teigė šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pabrėžęs, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Miškų urėdijose yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.
Seimas 2015 metų balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, tačiau nepakeitė urėdijų skaičiaus, jo nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes jos užkirto kelią centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Pataisas vetavo prezidentė, tačiau 2015-ųjų gegužę Seimas jos veto atmetė.
Kad miškų sistemą reikia kuo greičiau reformuoti, savo komentare teigė ir GRYNAS.lt redaktorius Tomas Janonis. Komentarą galite rasti ČIA.