Miškų departamento specialistai tikrinimų metu skiria didelį dėmesį miškų sanitarinei būklei, renka ir analizuoja visą informaciją apie naujus kenkėjų židinius. Be to, aplinkosaugininkai, siekdami užkardyti galimus pažeidimus, teikia informaciją miškų savininkams apie kenkėjų žalą spygliuočiams ir aktualius Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.
Per patikrinimus aplinkosaugininkai, vykdydami miškų sanitarinės būklės stebėseną, ieško žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų ir tikrina, ar smarkiai pažeistų medžių liemenyse neapsigyveno pavojingi kenkėjai, ir ar nėra jiems palankios terpės plisti. Tokiais atvejais miško savininkai arba miškininkai informuojami ir įpareigojami nedelsiant susitvarkyti ir išvežti kenkėjų užpultą medieną.
„Tokie reikalavimai numatyti tam, kad medienoje subrendę kenkėjai išskridę neužpultų sveikų medžių“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.
Daugiausia žalos spygliuočių medynams sukelia kenkėjai – verpikas vienuolis ir žievėgraužis tipografas. Verpikas vienuolis nugraužia medžių spyglius ir jų netekus nusilpusias pušis gali apnikti ne tik vabzdžiai liemenų kenkėjai, bet ir medžių džiūvimą lemiančios grybinės ligos. Dėl to daug pušų gali nudžiūti. Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas kenkėjas, nes grauždamas medį po žieve gali stipriai susilpninti egles, dėl ko jos nudžiūva.
„Šie patikrinimai svarbūs ir tam, kad išsaugotume šalies kraštovaizdį puošiančius spygliuočių miškus. Jei pavojingi kenkėjai išplistų, susidarytų daug negyvos medienos ir prireiktų didelių sanitarinių kirtimų, o vyraujančios rūšys – eglės ir pušys – po truputį nyktų“, – teigia aplinkosaugininkas.
Miškų departamento specialistai įspėja, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.