Šis prioritetas susijęs dar ir su tuo, kad 2015-ieji Jungtinių Tautų yra paskelbti Tarptautiniais dirvožemio metais. Dėl šios priežasties, kaip teigia Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktoriaus Jonas Satkūnas, vienas pagrindinių žingsnių norint išsaugoti švarų dirvožemį, – identifikuoti ir tvarkyti užterštas teritorijas, kurių tikrai netrūksta.

Pašnekovo teigimu, jos, kaip ir ankstesniais metais, bus tvarkomos pagal aplinkos ministro patvirtintą 2013–2020 m. planą.

Lietuvos geologijos tarnyba  visų pirma sieks įvertinti ir ištirti užterštų teritorijų urbanizuotose vietovėse poveikį aplinkai. Geologai mano, kad labai svarbu nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo eiliškumą, toliau eina saugus  labiausiai užterštų teritorijų sutvarkymas ir galiausiai turi būti suteikta savivaldybėms reikalinga informacija. Tuomet jos turi stengtis surasti finansinių galimybių sutvarkyti likusią dalį.
Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje sistemoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. potencialių taršos židinių. Praėjusiais metais į šį sąrašą buvo įrašyta 910 naujų židinių ir ištirta apie 140 jų teritorijų.
Citata

Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje sistemoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. potencialių taršos židinių. Praėjusiais metais į šį sąrašą buvo įrašyta 910 naujų židinių ir ištirta apie 140 jų teritorijų.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas anksčiau yra sakęs, kad užterštų teritorijų yra beveik visose savivaldybėse.

Iki šiol daugiausiai buvo tirtos vietovės, užterštos naftos produktais ir pesticidais. Tyrimo informacija buvo pateikta savivaldybėms.

Jo nuomone,Lietuvoje dėl tarybiniais laikais veikusių įvairių degalinių tinklų ir naftos bazių pavojingais teršalais gali būti užteršta apie 4 tūkst. teritorijų.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad tarybiniais laikais Lietuvoje veikė 1300 pesticidų sandėlių. Iš jų yra ištirti tik koks 100. Kone pusės jų (40 proc.) teritorijose yra užterštas gruntas ir požeminis vanduo.

Anot Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo K. Kadūno, nors užterštų teritorijų Lietuvoje daug, visų jų aptverti neįmanoma. Tai padaryti sunku dėl to, kad dauguma jų tik įtariamos užterštumu, tačiau jų tyrimams atlikti nėra pakankamai finansavimo šaltinių. Kol tyrimai nevykdomi, teritorijos lieka atviros. Tai reiškia, kad į jas gali patekti bet kas.