Skyrė baudų už daugiau nei 12 tūkst. litų

Joniškio apylinkės teismo nuosprendyje konstatuojama, kad pernai metų birželio mėnesį asmuo A. J., neturėdamas prekių ženklo savininkų leidimo, prie Sidabros-Bariūnų kelio sankryžos pardavinėjo didelį falsifikuotų augalų apsaugos produktų kiekį. Iš viso pas pažeidėją rasta 9 kg augalų apsaugos produktų, kurių vertė rinkoje siekia 23 111 litų. Tokiais savo veiksmais A. J. padarė žalos trims prekių ženklų savininkams –„Bayer CropScience“ , „DuPont GranstarR“ ir „Monsanto MonitorR“.
Niekas nežino, kokias tiksliai medžiagas jie (falsifikatoriai – red. past.) naudoja, kokios jų proporcijos galutiniame produkte. Legalūs gamintojai pateikia saugų produktą į rinką ir šalia tiekiamas produktas, kurio sudėtis apskritai neaiški, tai apie kokį saugumą galima kalbėti?
A. Beniulienė

Kaip GRYNAS.lt komentavo Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas, pagrindinis ieškinys byloje, kuris buvo priteistas, yra šis – kaltinamasis turės sumokėti 2 593 litų turtinės žalos kompanijai „El du Pont de Nemours and Company“, 8 143,3 lito turtinės žalos bendrovei „Bayer CropScience AG“ ir 1 tūkst. litų neturtinės žalos „Bayer CropScience AG“. Su kompanija „Monsanto“ dėl jai padarytos žalos atlyginimo pažeidėjas susidarė pats.

„Nuosprendis yra toks: A. J. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama. Laidavimas gali būti taikomas, jeigu yra atitinkami kriterijai – kaltininkas turi pripažinti kaltę (pripažino), tam neturi prieštarauti valstybės kaltintojas, t. y. prokuroras (neprieštarauja), kaltininkas turi būti sumokėjęs arba įrodęs, kad įsipareigoja sumokėti padarytą žalą (atlygino) ir nusikaltimas turi būti padarytas nesunkus. Šitas nusikaltimas, kuris yra padarytas, yra priskiriamas prie nesunkių“, - bylos nuosprendį komentavo V. Jončas.

Neslepia džiugesio teismo sprendimu

„Tiesą sakant, tai pirmas toks atvejis. Mūsų šalis, lyginant su daugeliu kitų ES šalių, pasižymi blogąja prasme, kad turime labai didelį mastą nelegalios (augalų apsaugos produktų – red. past.) prekybos ir turime juokingai mažas baudas. Už labai didelę žalą, padarytą tiek naudotojams, tiek legaliai dirbančioms įmonėms, tiek mūsų maisto saugai, gaunamos 100-200 litų baudos.

Atsiperkama labai lengvai. Šiuo konkrečiu atveju teismo nutartimi be galo džiaugiuosi, nes tai tikrai pirmas atvejis, kai žmogus, kuris bent jau mūsų asociacijos žiniomis, daugelį metų pardavinėjo falsifikatus ir vis kažkaip nepatekdavo į teisėsaugos akiratį, šįkart buvo pričiuptas už rankos – jam buvo paskirta reali bausmė – ne šimtas ir ne du šimtai litų, kaip kad paprastai tokiais atvejais anksčiau“, - situaciją komentavo Augalų apsaugos asociacijos vadovė A. Beniulienė.

Širvintų rajono gyventojas A. J., prisidengęs svetimais prekių ženklais, apgaudinėdamas ūkininkus iškišdavo šlamštą – chemikalus, kurie buvo esamų rinkoje legalių augalų apsaugos produktų kopijos.

„Žmonės, nelegaliai veikiantys rinkoje, prekiauja pačiais brangiausiais produktais. Gali atsivežti nedidelį kiekį ir nelegaliai pardavęs susižerti didžiulį pelną. Labiausiai nukenčia tos kompanijos, kurios parduoda veiksmingus ir brangius chemikalus, nukentėjo jų reputacija. Dalis ūkininkų gal ir nesugebėdavo atskirti (koks tai produktas – red. past.), jį nusipirkęs ir nesulaukęs efektyvumo kaltindavo gamintoją – kompanijų reputacijai buvo daroma didžiulė žala“, - pabrėžė A. Beniulienė.

Moteris viliasi, kad bylos nutartis širvintiškiui nusiųs atitinkamą signalą ir kitiems falsifikuotojams – kad jų nelegali veikla neliks be pasekmių.

Lietuviškos baudos ne atgraso, o skatina nusikalsti

Kad vyksta nelegali augalų apsaugos produktų prekyba, žinoma tiek ūkininkams, tiek ir priežiūros institucijoms, tačiau ūkininkai kartais rizikuoja, nes nori sutaupyti, o kartais tiesiog išsiduria būdami per daug patiklūs. Savo ruožtu priežiūros institucijos taip pat galėtų intensyviau vykdyti tokių produktų kontrolę ir griežčiau tikrinti pardavėjus. Bent jau tokią nuomonę išsako Augalų apsaugos asociacijos direktorė.

„Ūkininkai, norėdami naudoti augalų apsaugos produktus, turi gauti pažymėjimus, kad baigė augalų apsaugos kursų pažymėjimus, o kursų metu ir yra aiškinama, kad produktas turi būti registruotas ir turėti visą informaciją pateikiančią etiketę. Vos ne lankstinukas būna prilipdytas prie produkto konteinerio pakuotės“, - sako A. Beniulienė.
Šitas nusikaltimas, kuris yra padarytas, yra priskiriamas prie nesunkių.
V. Jončas

Šiuo metu manoma, kad Lietuvos rinkoje iki 20-30 proc. augalų apsaugos produktų sudaro falsifikatai. Augalų apsaugos asociacijos nuomone, tiesiausias kelias sumažinti šį procentą – priimti sprendimą didinti baudas už falsifikuotų produktų pateikimą rinkai. Baudos, anot A. Beniulienės, turėtų būti tokios, kurios atgrasytų nuo pažeidimų.

„Turime baudas, kurios skatina nelegalią prekybą“, - griežtai pasisako pašnekovė. Maža to, A. Beniulienė sako mananti, kad valdžia abejingai žiūri į šią problemą ir nesiima atitinkamų veiksmų jai išspręsti.

Poveikis aplinkai nežinomas, tačiau tikrai žalingas

„Niekas nežino, kokias tiksliai medžiagas jie (falsifikatoriai – red. past.) naudoja, kokios jų proporcijos galutiniame produkte. Legalūs gamintojai pateikia saugų produktą į rinką ir šalia tiekiamas produktas, kurio sudėtis apskritai neaiški, tai apie kokį saugumą galima kalbėti? Produktas yra purškiamas tiesiai į aplinką, patenka į vandenis, į maisto produktus. Būtent dėl šios priežasties, kalbu jau nebe kaip asociacijos direktorė, o kaip paprastas žmogus – nesugebu suprasti, kodėl pas mus yra baudos, kurios skatina nelegalią prekybą? - retorinius klausimus kėlė A. Beniulienė.
Iš viso pas pažeidėją rasta 9 kg augalų apsaugos produktų, kurių vertė rinkoje siekia 23 111 litų.
Citata

Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai, GRYNAS.lt kalbinti prieš metus, yra teigę, kad nelegalūs ar falsifikuoti augalų apsaugos produktai gali pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai: sukelti mutageninius išsigimimus, onkologinius susirgimus, pakenkti vaisingumui, negimusiam vaikui bei aplinkai. 

Augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pažeidimus, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reklamavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki devynių šimtų litų. Augalų apsaugos produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Iš viso didžiausia bauda nelegaliai į Lietuvą įvežtus pesticidus gali siekti 5000 litų.