Kauno Atgajos bendrija – moksleiviai, studentai, lankantys apleistus Lietuvos istorijos ir gamtos paminklus – pakvietė prisijungti kitus. Ir patys apstulbo, kai į Ekologinio protesto, plaukìmo Nerimi žygį iškart susirinko vos ne tūkstantis žmonių.
Pačių pasisiūtos ir laiveliuose iškeltos trispalvės vėliavos pakrantėse stovintiems žmonėms buvo pirmosios matytos trispalvės, iki didžiojo Sąjūdžio mitingo Vingio parke dar buvo likę keli mėnesiai. Ir sovietų armijos metalo laužas miškuose, ir didelių gamyklų slaptieji nuotekų kanalai buvo žygeivių pamatyti, ir kaip sakytume dabar – paviešinti.
Po metų žalieji žygeiviai jau pakilę į Taikos žygį, su vėliavomis ir būgnais apeina sovietų karinius poligonus Rukloje, prie Kėdainių ir Šiaulių. Nerealus atrodęs plakatų šūkis „Rusų kareivi, keliauk namo!” tapo tikrove.
O ar gamtosauginės idėjos galėtų vėl sukviesti tuos dešimtis tūkstančių nieko nebijančių žmonių šiandien ir kaip sujungti visuomenės siekius ir valdininkų darbą? Tokia diskusijos tema, o klausimai patys netikėčiausi. Pavyzdžiui, kam kreivinti melioruotas upes ir atstatinėti prieš keliasdešimt metų suniokotą gamtą, išnaikintus vabalėlius ir retuosius augalus.
Ministro Kęstučio Navicko atsakymas visai netikėtas: „O tada pasakykit, kam vaikščioti į bažnyčią ar užsiiminėti joga. Visai nenaudingas ir neūkiškas sprendimas, tik laiko gaišimas. O jei kalbėt apie knygų skaitymą, tai čia visiška beprasmybė, ir dar pinigus knygynuose ištaškom.“
Pokalbiui apie atkuriamas gamtos vertybes pasisukus prie stambesnių padarų vilkų, žurnalistai pastebi, kaip metus laiko trukusi visuomenės sutaikymo su gyvūnais akcija gali nueiti niekais dėl vienui vieno užsakomojo straipsnio. O dar stambesni dalykai – neleistinos statybos, gražiausių gamtovaizdžių užgrobimas – ilgai buvo tema, skirta ne paprasto mirtingojo nosiai. Bet situacija keičiasi.
Visa apskritojo stalo diskusija šeštadienį 10 val. LRT kultūros laidoje „Pradėk nuo savęs“.
