Vėlų šeštadienio vakarą klimato gelbėjimo paktui pritarta, pranešė BBC.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas, pirmininkavęs beveik dvi savaites Paryžiuje vykusioms deryboms, kurios užsitęsė nepaisant naktinių posėdžių, pateikė sutarties tekstą ministrams, kurie turėjo nuspręsti – pritarti šiai sutarčiai ar ne.
L.Fabiusas nurodė, kad ši pasaulinė klimato sutartis bus teisiškai įpareigojanti.
Jis taip pat pažymėjo, kad šia sutartimi siekiama, kad temperatūros žemėje augimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „gerokai žemiau“ 2 laipsnių Celsijaus. Vėliau šią ribą toliau mažinti iki 1,5 laipsnio.
Toks buvo pagrindinis mažųjų salų gyventojų ir kitų skurdžių bei pažeidžiamų šalių reikalavimas.
„Jei šalys laikysis šio nutarimo, tai bus istorinis įvykis, nes bus pereita prie švarios energetikos – pamažu atsisakoma dujų, naftos ir anglies naudojimo (...) Galbūt pavyks stabilizuoti klimato pokyčius“, – specialiai LRT RADIJUI iš Paryžiaus sakė žurnalistė Vaida Pilibaitytė.
Be to, nutarta nuo 2020 metų besivystančiam pasauliui skirti mažiausiai 92 milijardus eurų kasmet – šie pinigai bus panaudojami kovojant su pasauliniu atšilimu. Svarbu ir tai, kad naujas šio finansavimo skaičius būtų nustatytas iki 2025 metų.
Taip būtų siekiama užbaigti dešimtmečius trunkančius ginčus tarp turtingųjų ir skurdžių valstybių dėl to, kaip tęsti kovą su klimato kaita.
Siūlomas susitarimas buvo pateiktas derybininkams praleidus pradinį penktadienio terminą susitarimui pasirašyti, nes ministrai nenorėjo atsisakyti savo tvirtų pozicijų.
Ban KI-moonas: užbaikime savo darbą
Pasigirdus prognozėms, kad 2015-ieji bus karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją, pasaulio lyderiai ir mokslininkai perspėjo, kad šis susitarimas yra gyvybiškai svarbus norint apriboti temperatūros kilimą ir užkirsti kelią katastrofiškiausioms besikeičiančio klimato pasekmėms.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry išreiškė optimistines prognozes, kad šalys pritars sutarčiai.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as ragino Paryžiuje susirinkusius šalių užsienio reikalų ministrus priimti „ryžtingą“ sprendimą: „Jūs turite žengti galutinį, ryžtingą žingsnį, kuris leis mums pasiekti savo tikslą. Tai bus pirmoji klimato derybų istorijoje universali sutartis“.
Tokios pat nuomonės laikėsi ir Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
„Pabaiga jau matyti. Užbaikime savo darbą. Visas pasaulis stebi. Milijonai žmonių kliaujasi jūsų išminimi“, – sakė jis.
„Atėjo laikas pripažinti, kad nacionaliniai interesai geriausiai patenkinami veikiant tarptautiniais interesais, – pažymėjo Ban Ki-moonas. – Turime daryti (taip), kaip diktuoja mokslas. Privalome apsaugoti planetą, kuri mus išlaiko. Mums reikia visų mūsų pagalbos“.
Tekstas taip pat buvo išverstas į 6 Jungtinių Tautų organizacijos oficialias kalbas – arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų.
Dabar dokumentą atskirai ratifikuoti dar turės kiekviena JT valstybė narė.
Prieš teksto paskelbimą Paryžiuje vyko taikūs protestai, siekę atkreipti žmonių dėmesį į aplinkosaugos problemas.
Ilgos kovos dėl pinigų
Išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims dešimtmečius nepavyko pasirašyti veiksmingo visuotinio pakto dėl pasaulinio šiltėjimo apribojimo ir kovos su jo padariniais.
Jos smarkiai nesutarė dėl to, kiek atsakomybės kiekviena šalis turi prisiimti. Šis klausimas yra susijęs su interesais, kurių vertė – trilijonai dolerių.
Bet kokio susitarimo pamatas yra anglių, naftos ir dujų naudojimo energetikai sumažinimas ar eliminavimas. Anglių, naftos ir dujų naudojimas didele dalimi buvo varomoji jėga šalims jų kelyje į gerovę nuo industrinės revoliucijos pradžios išaušus 18-ajam amžiui.
Deginant tokį iškastinį kurą į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių planeta šiltėja, o jos trapi klimato sistema keičiasi.
Jei klimato kaita nesilpnės, žmonija susidurs su vis didesnėmis sausromis vienur, potvyniais ir audromis kitur, pasaulinio vandenyno lygio kilimu, dėl kurio bus užlietos salos ir tankiai gyvenamos pakrantės, perspėja mokslininkai.
„Klimato kaita kelia neatidėliotiną ir potencialiai negrįžtamą grėsmę žmonių visuomenėms ir planetai“, – sakoma ankstesnės planuojamo susitarimo versijos įvade.
Besivystančios šalys tvirtino, kad turtingosios valstybės privalo prisiimti kovos su klimato kaita atsakomybės liūto dalį, nes nuo industrinės revoliucijos laikų išmetė į atmosferą daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos turtingos šalys sako, kad kylančios milžinės taip pat privalo daryti daugiau.
Jos tvirtina, kad besivystančios šalys dabar teršia labiausiai, todėl bus labiausiai atsakingos už šiltėjimą ateityje.
Teisinės prievolės
Prieš šešerius metus Kopenhagoje turtingosios šalys pažadėjo iki 2020-ųjų surinkti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) per metus, kad padėtų besivystančioms šalims keisti energetiką ir dorotis su pasaulinio šiltėjimo padariniais.
Tačiau prieš derybas Paryžiuje dar buvo neaišku, kaip tos lėšos bus renkamos, ir besivystančios šalys pareikalavo aiškumo naujajame susitarime, kuris įsigaliotų nuo 2020 metų.
Besivystančios šalys taip pat pareikalavo įsipareigoti po 2020-ųjų padidinti tą sumą.
JAV užsiminė, kad nori padėti mobilizuoti tuos pinigus, bet sakė, jog negali priimti pasiūlymų, kad susitarimu finansinės prievolės taptų teisiškai įpareigojamos.
Pasiūlyto susitarimo tekstas iškart po L. Fabiuso kalbos dar nebuvo prieinamas.
Tačiau L. Fabiusas sakė, kad susitarimu 100 mlrd. dolerių per metus būtų įtvirtinti kaip „grindys“, tai yra, minimumas ateičiai.
Prieš derybas dauguma valstybių pateikė savanoriškus planus nuo 2020-ųjų riboti atmosferos taršą. Toks procesas daugelio yra giriamas kaip svarbi platforma sėkmei.
Tačiau mokslininkai sako, kad net jei šie pažadai bus visiškai ištesėti, Žemės šiltėjimo perspektyva vis tiek smarkiai viršys saugią ribą. Viltys dėl šios trajektorijos pažeminimo yra siejamos su vadinamuoju reketo mechanizmu, pagal kurį ateities pažadai sumažins taršą.
Labiausiai nuo klimato kaitos nukentėti galinčios šalys aktyviai siekė, kad Paryžiaus pakte būtų formuluotė, kuria šiltėjimas būtų apribotas 1,5 laipsnio pagal Celsijų, ir perspėjo, kad priešingu atveju kylant vandenynų lygiui išnyks ištisos salos.
Tokios didelės teršėjos kaip Kinija, Indija ir daug naftos išgaunanti Saudo Arabija teikė pirmenybę 2 laipsnių pagal Celsijų „luboms“, kurios sudarytų sąlygas joms iškastinį kurą deginti ilgiau.
Giria ir mokslininkai
Vienas garsiųjų klimato mokslininkų, kritiškai vertinęs anksčiau JT klimato deryboms pateiktus tekstus, naujausią tekstą giria ir sako, kad jis atitinka mokslo požiūrį.
Hansas Joachimas Schellnhuberis, Potsdamo klimato tyrimų instituto Vokietijoje direktorius, sako, kad „jeigu bus sutarta ir įgyvendinta, tai reiškia šiltnamio dujų emisijos sumažinimą iki nulio per kelis dešimtmečius“.
Pasak jo, šeštadienį pateikta sutartis „atitinka mokslinius faktus, kuriuos mes pateikėme apie tai, ką reikia daryti norint apriboti tokias klimato grėsmes kaip ekstremalūs orai ir vandens lygio kilimas; norint stabilizuoti mūsų klimatą anglies dvideginio emisija viršūnę turi pasiekti gerokai anksčiau negu 2030-aisiais ir būtų visiškai eliminuota kuo anksčiau po 2050 metų“.
Dar jis pridūrė, kad „vyriausybės tikrai dabar gali žengti istorinį žingsnį, tad ateities kartos šį Paryžiaus viršūnių susitikimą minės per amžius“.
Panašios nuomonės yra ir aplinkosauginė organizacija „Greenpeace“ bei kitos garsios aplinkosaugos grupės – kad ši sutartis bus stiprus smūgis iškastinio kuro pramonei.
„Veikimo klimatui (stabilizuoti) ratas sukasi lėtai, bet Paryžiuje jis pasisuko. Ši sutartis pastato iškastinio kuro pramonę į klaidingą istorijos vietą“, – sakė „Greenpeace International“ vadovas Kumi Naidoo.