Nelegalių statybų problema Lietuvoje vis labiau pastebima ir matoma. Dabar į ją dėmesį atkreipia ir aukščiausi valstybės vadovai. Neseniai Prezidentė pateikė įstatymo pataisas, susijusias su nelegaliomis statybomis, ji siūlo sugriežti baudas bei suteikti VTPSI daugiau galių, palengvinti statinių griovimo kelią ir pan. L. Nalivaikienė džiaugėsi šiomis pataisomis.
„Manau, kad situacija pagerėtų, džiaugiuosi, kad Prezidentūros kanceliarija mūsų pasiūlymus įvertino, bendromis pajėgomis parengėme projektus ir manau, kad situacija tikrai pagerėtų, ypatingai padarinių šalinimas laiko prasme labai sutrumpėtų“, - kalbėjo L. Nalivaikienė.
- Ar dėl to, kad inspekcijai nereikėtų kreiptis į teismą, norint nugriauti nelegalų statinį, nepadidėtų inspektorių piktnaudžiavimo galimybė?
- Manau, kad ne, nors yra daug teisinių diskusijų šiuo klausimu, bet Lietuva būtų ne pirma, kuri yra įsivedusi tokį reglamentavimą. Jeigu asmuo nesutiktų su inspekcijos sprendimu, jis galėtų kreiptis į teismą. Bet galiu pasidžiaugti, kad turime labai mažą pralaimėtų bylų skaičių. Praeitais metais pralaimėtų bylų yra tik 3,98 proc.
- Skandalingas Vyriausybės nutarimas, kuriuo kaip papildomu motyvu pasirėmė teismas, įteisindamas Vijūnėlės dvarą, gali būti ir panaikintas. Jūs teisme esate kaip trečioji šalis, ar tai padėtų kovojant dėl Vijūnėlės dvaro pripažinimo nelegaliu?
- Mano supratimu tas Vyriausybės nutarimas jokios įtakos tai bylai nedaro, kadangi tame sklype nenustatyta, kuri kurortų apsaugos zonos juosta yra: pirma, antra ar trečia. Vieni teigia, kad pirma, kiti teigia, kad trečia, bet realiai nei vienuose dokumentuose tai nėra parašyta. Jeigu tai būtų pirma zona kažkur nustatyta, tada statybos nėra galimos, bet kadangi nėra, tai man iš viso labai keistas tas skandalas ir to Vyriausybės nutarimo keitimas ar nekeitimas, nes visai ne prie ko ta byla, žiūrint juridine prasme.
- Bet teismo nutartyje tai buvo aiškiai parašyta, kad Vyriausybės nutarimas yra kaip papildomas motyvas įteisinant tą dvarą.
- Aš negaliu komentuoti teisėjos darbo ir teisėjos sprendimo, mano supratimu, nieko bendro tame nėra.
- Ar imsitės kokių nors priemonių Druskininkų specialiojo plano nuginčijimui, mat savivaldybė jį priėmė, o inspekcija netvirtino to plano?
- Šiuo atveju taip, kadangi vyksta bendrasis planavimas, formaliai turi teisę savivaldybė susistatyti, aplink kokius telkinius, kokio dydžio apsaugos juostos bus, bet jie pažeidė procedūras. Formaliai reikės naikinti, bet tai nereiškia, kad jiems atimsime toliau galimybę planuoti, bet jau teisėtai.
- Ar jūsų, kaip specialistės nuomone, toks statinys kaip Vijūnėlės dvaras gali būti legalus?
- Yra labai daug statinių ir prie ežerų, ir prie upių - ne vienas važiavo, plaukė baidarėmis ir matė. Teisės aktai vienareikšmiškai nedraudžia statyti, tačiau pagal teisės aktus turi atitikti statybos. Gilintis į teisminę bylą nelabai turiu galimybių, nes byla yra apeliacinės instancijos teisme. Teismas priims atitinkamą sprendimą, pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą, kad statyba yra teisėta, bet byla nėra tokia paprasta, kaip yra iš šalies. Ten nagrinėjami ir valstybinės žemės nuomos klausimai ne aukciono būdu, atitikimas bendrajam planui. Mano supratimu, galutinį tašką čia galės padėti tik aukščiausiasis teismas.
- Vienas skandalingesnių atvejų, nuskambėjusių pastaruoju metu, buvo Trakų rajone aptverta didžiulė teritorija, siejama su Jurijumi Borisovu. Statybos leidimai ten berods tik 6, o statinių – daugybė. Atrodo, kad inspekcija tą sklypą aplenkė daugybę metų, kaip galėtumėte pakomentuoti tą situaciją?
- Tikrai statybų inspekcija specialiai nieko neaplenkia - turime kiek turime, tų pajėgumų. Bet jei išaiškėja pažeidimai, yra imamasi veiksmų, todėl bus atlikta patikra ir pasižiūrėta. Iš teisų dabar vertinti tai teisėta ar neteisėta... Juk ne kiekvienam pastatui reikalingas leidimas, kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai.
- Ar jūs, kai vyksite į patikrinimą, tikrinsite ir statinius, kurie yra ne tik ant žemės, bet ir po žeme?
- Manau, kad taip (juokiasi.) Jeigu jų tokių gali būti, vadinasi, reikia tikrinti.
- Puiku, tikėkimės, kad jus ten įsileis.
- Tam yra policijos pareigūnai, jeigu neįsileidžia, tai kreipsimės į juos.
- Dar vienos opios Lietuvai statybos yra Kuršių nerijoje, kur Vyriausiasis teismas priėmė sprendimą griauti statinius. Neseniai per televizijos laidą nuskambėjo „Seklyčios“ advokato žodžiai, kad jie negali vykdyti teismo sprendimo, nes Statybų inspekcija siunčia raštus su patarimais nevykdyti teismo sprendimo. Kaip jūsų institucija gali patarinėti nevykdyti teismo sprendimo?
- Tai sena ir bendravalstybinė problema, todėl į ją žiūrima ganėtinai plačiai. Šiai dienai galiu pasakyti taip, kad vyksta teritorijų planavimo dokumento keitimas, jį vykdo Saugomų teritorijų tarnyba. Yra vykdomi susitikimai su žmonėmis, kurie turi nelegalius statinius toje teritorijoje, derinamos taikos sutarties sąlygos. Paskutiniai susitikimai vyks dar šią savaitę ir, matyt, jau balandžio pabaigoje išaiškės, kurie statiniai bus griaunami, kurie ne. Kai kurie asmenys geranoriškai nusiteikę ir pertvarkyti statinius, tačiau kai kurie savininkai yra užsispyrę ir jiems, matyt, yra patogu bylinėtis su valstybe.
- Situacija Kuršių nerijoje teisinėje valstybėje apskritai atrodo keistesnė negu keista. Šitiek metų vyko teismai, Vyriausiasis teismas pasakė, kad statinius reikia griauti, sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Dabar norima pakoreguoti tvarkymo planą, kad tie statiniai taptų legalūs. Ar mes taip nesiunčiame signalo statytojams ir valdininkams, kad galima daryti bet ką, o kad ir teismas priims sprendimą, vis tiek viskas bus įteisinta, nes bus brangu mokėti kompensacijas? Ir ar taip neruošiame dirvos korupcijai?
- Mano supratimu, leisti įteisinti tai, kas yra neteisėta, nėra teisinga. Visiškai pritariu jūsų nuomonei. Tokiu atveju signalas yra toks, kad statyk kuo greičiau, kuo labiau nelegaliai, kuo daugiau ir tokiu atveju tiesiog valstybė išsigąs žalos ir nesiims represinių priemonių. Todėl kalbant apie taikos sutartis, tai nereiškia, kad bus įteisinta taip, kaip stovi - turės prisiimti atsakomybę ir patys statytojai.
- Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje trūksta valdininkų, kurie išduoda leidimus ir kurie kontroliuoja statybas, asmeninės atsakomybės? Dabar, kai draustinyje atsiranda gyvenamųjų namų kvartalas, žmogus išdavęs leidimus, gali pasakyti: atsiprašau, nežinojau, kad ten yra draustinis - ir viskas.
- Pagal teisės aktus jie ir neša tą atsakomybę, nes jeigu žala priteisiama iš valstybės arba savivaldybės, ta institucija, kurios darbuotojas dėjo neteisėtą parašą, privalo regreso tvarka išsireikalauti iš to žmogaus ir nesvarbu, ar tas žmogus dirba toje institucijoje, ar nedirba, ar jau išėjo. Tą institucijos privalo vykdyti tik klausimas, ar savivaldybės tai vykdo. Toks didelis klaustukas.
- Šitiek metų dirbate, ar girdėjote, kad bent iš vieno valdininko būtų išreikalauta ta suma? Pavyzdžiui, Kuršių nerijos atveju čia būtų milžiniška suma.
- Iš savivaldybių negirdėjau, kad prie prieš savo darbuotojus imtųsi veiksmų, bet kadangi mes esame perėmę apskričių viršininko administracijų funkciją, tokiu atveju, kai priteisiama žala iš valstybės, ir jeigu nustatoma kaltė darbuotojo, mes kreipiamės į teismą dėl išieškojimo. Tokių bylų yra teisme ir pažiūrėsime, kuo jos baigsis. Dėl Kuršių nerijos bylos dar nepasibaigusios, bet yra pasibaigusios dėl kitų objektų.
