aA
Biologinės invazijos yra viena iš pagrindinių grėsmių vietinių bendrijų biologinei įvairovei. Nors dauguma svetimkraščių rūšių sugeba koegzistuoti kartu su vietinėmis rūšimis, nedarydamos pastebimesnės žalos, tačiau yra ir tokių, kurių atsiradimas pakeičia vietinių populiacijų struktūrą ir mitybos ryšius.
Grundalai
© Ž. Pūčio nuotr.

Baltijos jūros vandenyse tokia rūšimi laikomas invazinis juodažiotis grundalas (lot. Neogobius melanostomus). Juodažiočio grundalo natūralaus paplitimo arealas apima Pontokaspijos regioną, o Lietuvos vandenyse pirmą kartą ši žuvis sugauta 2002 m. Šiuo metu grundalas yra viena iš gausiausių Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų.

Grundalų mitybinis spektras platus, tačiau Baltijos jūroje pagrindinę raciono dalį sudaro midijos (lot. Mytilus trossulus). Manoma, kad būtent dėl to Baltijos jūroje, Lietuvos priekrantėje, žymiai sumažėjo midijų gausumas, kai kuriose vietose, ypač kur vyrauja akmenuotas dugnas, midijų sumažėjo net keliolika kartų.

Midijos yra natūralūs vandens filtrai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir apvalyti didžiulius kiekius vandens, todėl žymiai sumažėjus midijų, tikėtina, pablogės vandens kokybė, suintensyvės vandens „žydėjimas“.

Toks staigus midijų sumažėjimas taip pat ilgainiui pakeitė ir grundalų mitybą – jie ėmė dažniau maitintis kita moliuskų rūšimi – Baltijos makomomis (lot. Macoma balthica) bei žuvų mailiumi, vežiagyviais ir bestuburiais.

Juodažiočių grundalų gausumas praėjus daugiau nei dešimtmečiui po jų atsiradimo Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje žymiai išaugo. Gamtos tyrimų centro mokslininkai, vykdydami mokslinius tyrimus, finansuojamus LR Žemės ūkio ministerijos lėšomis, skiriamomis žuvininkystės moksliniams tyrimams vykdyti, nustatė, kad žymesnis grundalų pagausėjimas stebėtas šiaurinėje Baltijos jūros pakrantės dalyje (į šiaurę nuo Klaipėdos uosto) lyginant su pietine dalimi (palei Kuršių Neriją).

Grundalai
Grundalai
© Ž. Pūčio nuotr.

Tyrimo metu buvo palyginta žuvų bendrijos būklė dabar ir prieš 10 metų, kai grundalai tik pradėjo plisti. Šiaurinėje akvatorijoje vidutinis grundalų gausumas išaugo beveik 35 kartus, o pietinėje beveik nepasikeitė. Toks gausumo pasiskirstymas apspręstas skirtingų dugno savybių šiose zonose. Šiaurinėje dalyje dugnas daugiausiai akmenuotas, tuo tarpu pietinės dalies dugną dengia smėlis.

Grundalai paprastai būna gausesni akmenuotose buveinėse, kur neršia, slepiasi ir maitinasi. Atlikti tyrimai parodė, kad šiaurinėje priekrantės dalyje apie 50 proc. bendro laimikio įvairaus akytumo ir selektyvumo tinkluose sudaro grundalai, o pietinėje dalyje tik apie 5 proc. Esant tokiam skirtingam gausumui pakrantėje, akivaizdu, kad didžiausią poveikį grundalas gali daryti būtent šiaurinėje jūros priekrantės dalyje.

Ten nustatytas žymus kitų žuvų (plekšnių, otų) gausumo ir biomasės sumažėjimas per pastarąjį dešimtmetį. Išaugus grundalų populiacijai, padidėjo tarprūšinė konkurencija dėl maisto išteklių. Nustatyta, jog sumažėjo kai kurių verslinių žuvų (plekšnių, otų, žiobrių, ešerių) vidutiniai dydžiai (ilgis ir svoris) bei įmitimas būtent šiaurinėje dalyje. Didelis grundalų gausumas taip pat padidino ir kitų rūšių (ir ne tik žuvų) racioną tapdamas jų grobiu, ypač menkių ir kt. plėšrių žuvų, kormoranų.

Nors grundalų gausumo padidėjimas ir sukėlė įvairių pokyčių priekrantės bendrijoje, tačiau manoma, kad ateityje jų gausumas gali mažėti. Tokios tendencijos stebimos daugumos invazijų atveju – naujai rūšiai patekus į svetimą aplinką, kurioje nėra natūralių priešų, ligų, konkurentų bei kitų gausumą reguliuojančių veiksnių, naujos rūšies gausumas greitai didėja, o vėliau sumažėja ir stabilizuojasi.

Grundalai
Grundalai
© Ž. Pūčio nuotr.

Akivaizdu, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai, tam, kad padėtume mūsų gamtai greičiau prisitaikyti prie šio atėjūno. Tuo tarpu tam, kad būtų išvengta nepageidaujamos priegaudos gaudant grundalus, mokslininkai, atlikę tyrimus, parengė rekomendacijas žvejybos verslui dėl tinkamiausių įrankių naudojimo.

Be kitų žvejybos įrankių, buvo tirtas ir nedidelių gaudyklių, panašių į pas mus naudojamus bučiukus vėžiams, efektyvumas. Per naktį su viena tokia gaudykle buvo pagaunama iki 20 kg ar net daugiau grundalų. Taigi, kiekvienas Lietuvos gyventojas taip pat gali prisidėti prie šios prasmingos veiklos įsigydamas ar pasigaudamas grundalų ir paruošdamas gardžią vakarienę sau ir savo bičiuliams. Ne tik patikėkit, bet ir pabandykit – grundalas tikrai gardi žuvis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Įsigali svarbus draudimas žvejams (7)

Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. žvejams...

Siūloma mažinti nuo 2020 metų įsigaliosiantį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis

Seimui ketvirtadienį planuojama teikti Aplinkos apsaugos komiteto parengtą įstatymo projektą,...

Darbuotojai rado būdą, kaip prasimanyti pinigų bendroms išlaidoms: kiekviena įmonė gali daryti tą patį (11)

Nors rytas darbe dažnam prasideda nuo puodelio kavos, dienos bėgyje ant darbo stalo gali atsirasti...

Aplinkosaugininkai: JAV ir ES skolingos pusę klimato padarytos žalos atitaisymo kainos (18)

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turi apmokėti daugiau kaip pusę klimato kaitos padarytos...

Vyriausybėje – svarstymai dėl skaidžių plastiko maišelių draudimo (13)

Vyriausybei siūloma svarstyti, ar uždrausti prekybininkams pardavinėti aplinkoje skaidžius...

Top naujienos

Pasaulio ekonomika įklimpusi skolose: išbristi padės dar didesnės skolos (2)

„Zombinės“ bendrovės Kinijoje. Nepakeliama studentų paskolų našta Amerikoje. Milžiniškos...

Šimašius – apie savo klaidas, Vilniaus ateitį ir politinius skandalus: Lietuva yra politinio konflikto įkaitė perdavė linkėjimą Seimui (99)

Vertindamas šalies vidaus politikos aktualijas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius...

Nemaloni staigmena: išsipirko stovėjimo vietą, tačiau šalia išdygo neįgaliojo ženklas (138)

2 tūkst. Eur – tiek vilnietė Sigita sakė mokėjusi už vieną automobilių aikštelės vietą,...

Prie geležinkelio Klaipėdoje stovinčių namų gyventojų reikalaujama išsikraustyti (14)

Klaipėdoje prie geležinkelio gyvenantys bei triukšmą ir trūkinėjančias sienas kenčiantys...

Ekspertas apie griežtą bausmę: tai ženklas visiems rusams – juos paaukos nė nemirktelėję (390)

Net ketverių metų draudimas rungtyniauti po savo šalies vėliava ir organizuoti svarbiausias sporto...

Druskininkų reabilitacijos centro darbuotojai papasakojo, kas vyksta už klientų akių: taip yra visoje Lietuvoje (293)

„Paslaugos ir rūpestis, kurį gavau, buvo išskirtiniai; Nuostabi vieta atsigauti po operacijos;...

Fantastiška Alfo silkė Kūčioms vos iš 4 ingredientų

4 asm. Gaminimas 20 min. 1 vid. dydžio baklažano Žiupsnelio druskos 6–7 skiltelių česnako...

Ypatingą vardą dukrai suteikusi „Misis Lietuva“ dėl jo kovojo net teisme: negali numoti ranka, kai tai liečia tavo vaiką (61)

Dar visai neseniai žiniasklaidoje skambėjo žinia apie tai, kaip teisme dėl savo dukters Leylos...

Teisėjo „apvogtas“ Kavaliauskas prieš Crawfordą užfiksavo rekordą (9)

Lietuvos bokso žvaigždė Egidijus Kavaliauskas karjeros kovą WBO pusvidutinio svorio kategorijos...

Vilniaus Kalėdų eglė ir toliau skina laurus: gražiausių eglučių sąraše aplenkė visas Europos sostines (102)

Pagrindiniuose Europos miestuose jau laukiama švenčių . Juose jau stovi kalėdiniai medžiai,...