Kasmet Lietuvos laivai sužvejoja per 100 tūkst. tonų žuvies, iš jų penktadalį – Baltijos jūroje, o daugiausia – Atlanto vandenyne.
Mokslininkai teigia, kad nemažai žuvų rūšių nyksta dėl pernelyg intensyvios žvejybos. Tai Baltijos lašišos, otai, unguriai, paltusai, kitos žuvys. Mažėja ir buvę gausūs menkių ištekliai, mat didžioji dalis sugaunamų menkių niekada nėra neršusios.
Žuvininkytės tarnyba tikrina laivus, perdirbimo, prekybos vietas, ar žuvis sugauta legaliai, ar nėra per maža.
„Žinom, kokie turi būti dydžiai, ir turim nepažeidinėti įstatymų“, – sako pardavėja Irma Videikienė.
Specialia liniuote matuojama, ar žuvys atitinka nustatytą mažiausią verslinį dydį. Pasak inspektoriaus, nors ir iš akies matosi, kad žuvelė per maža, tačiau kai kurie žvejai ima ir tokias.
„Daugiausiai starkiukai, kurių mažų pasitaiko, ir paltusiukai, kurių brangi mėsa. Ir jų mažai pagauna. Todėl ir mažesnius ima“, – teigia Žuvininkystės tarnybos inspektorius Algirdas Balnis.
Anot Žvejybos ir stebėsenos skyriaus vedėjo Tado Kazlausko, neretai pardavėjai nežino žuvų dydžių ir įsigyja jas iš nesąžiningų žvejų: „Kontrolės pareigūnai supažindina pardavėjus su šiais dydžiais, pateikia informacinę medžiagą. Už pažeidimus taikomos nuobaudos. Mažesnės nei nustatyta žuvies pardavimas užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 500 Lt“.
„Žvejys, turintis patirties, pats laivo savininkas, prigaudė 5 t žuvies. Iš jų didelė dalis buvo mažų plekšnių. Jam teko sumokėti 15 tūkst. litų. Kiti pažeidimai mažesni – tai žurnalo nespėja užpildyti, tai ne tą kiekį įrašė“, – pasakoja Žuvininkystės tarnybos vadovas Vytautas Grušauskas.
Tarnybos vadovas pastebi, kad šiemet sumažėjo sunkių pažeidimų, palyginti su prieš 2–3 metus buvusiais, kai buvo užfiksuota nelegalios žvejybos atvejų.
Gamtosaugos organizacijų teigimu, pasaulyje daugiau nei trečdalis žuvies yra nelegaliai sugaunama ir pateikiama į rinkas.
