Kai kurie Lietuvos regionai savaitgalį ir savaitės pradžioje sulaukė lietaus, tačiau kita Lietuvos dalis ir toliau kenčia nuo sausros. Miškininkai ir meteorologai skelbia, kad gegužės 14 – 15 dienomis Lietuvoje vyrauja aukščiausios gaisringumo klasės – 4 ir 5.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vyr. specialistas Dainius Adžgauskas GRYNAS.lt sako, kad savaitgalio lietus situaciją gali pakeisti tik kai kuriuose regionuose – ten, kur palijo.
„Lietaus buvo tik kai kuriuose regionuose. Vakar lijo Tauragės, Jurbarko, Kuršėnų, Telšių rajonuose, todėl tikimės, kad gaisringumo klasė šioje Lietuvos dalyje sumažės“, – svarsto D. Adžgauskas.
Miškininkų ir meteorologų sudarytame žemėlapyje matyti, kad aukščiausia miškų gaisringumo klasė yra Pietų Lietuvoje. D. Adžgauskas sako, kad čia mišių gaisrų rizika ir toliau išlieka aukšta.
„Didžiausias pavojus išlieka Pietų Lietuvoje: Varėnos, Druskininkų rajonuose, kur vyrauja pušynai. Čia Lietaus yra tik epizodiškai, todėl gaisringumo klasė išlieka aukšta“, – vardija pašnekovas.
Jis tęsia, kad ekstremalios padėties skelbti neskubama. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje kilo keli miško gaisrai. Tiesa, anot jo, jei Pietų Lietuvoje gaisringumas nesumažės, bus svarstoma apie papildomas priemones. Gali būti siūloma skelbti ekstremalią padėtį.
„Paskutinėmis dienomis kilo keli miškų gaisrai ir iš to galime spręsti, kad masinio pavojaus nėra. Žmonės šiuo metu miškuose lankosi mažiau, nes yra vėsoka, nėra uogų, grybų daug, todėl pavojus mažesnis. Miškininkai yra pasiruošę, budi pagal maksimalų darbo režimą, reaguoja į gaunamus pranešimus. Jeigu artimiausiu metu gaisringumas, pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje, nesumažės, planuojama svarstyti galimybę kreiptis į savivaldybę“, – pabrėžia D. Adžgauskas.
Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 13 d., Lietuvos miškuose užregistruota 151 miško gaisras 166,16 ha plote, iš jų 69 miško gaisrai privačiuose miškuose 72,46 ha plote (2018 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 63 miško gaisrai 19,44 ha plote).
Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 510 kartų.
Didelis dėmesys Kuršių nerijai
Didelis dėmesys miškų priežiūrai skiriamas ir Kuršių nerijoje. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis GRYNAS.lt sako, kad vienas prioritetinių Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbų Kuršių nerijoje – priešgaisrinė miškų apsauga
„Skirtingai negu žemyninėje Lietuvos dalyje, Kuršių nerijoje ugniagesių komandos, gavusios pranešimą apie gaisrą, tikrinti informacijos vyksta iš karto su autocisterna – jeigu pasitvirtintų pranešimas ir kiltų gaisras, svarbi kiekviena sekundė. Girininkijų darbuotojai taip pat aprūpinti mobiliais gaisrų gesinimo moduliais, sumontuotais visureigiuose“, – pasakoja specialistas.
Jis tęsia, kad Kuršių nerijos miškus nuolat stebi Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos (AAMGSS) operatoriai, vaizdas stebimas iš keturių kamerų. Stebėjimas yra dubliuojamas iš stebėjimo pultų Smiltynėje ir Kretingoje. Be to, pavasarį ir vasarą, kai gaisrų tikimybė didelė, Kuršių nerijos teritorijoje pamainomis nuolat budi atsakingi darbuotojai, vykdomi priešgaisriniai reidai, dažnai į pagalbą pasitelkiant ugniagesius ir aplinkosaugininkus.
„Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinės komandos Kuršių nerijoje naudojasi dviem miško gaisrų gesinimo automobiliais ir dviem visureigiais, aprūpintais priešgaisriniais moduliais. Taip pat visuomet yra paruošta kita gaisro gesinimui reikalinga technika ir priemonės – traktorius, diskinės akėčios, miško freza, nugariniai purkštuvai, benzopjūklai, surenkamos kelio plokštės, palengvinančios sunkios ugniagesių technikos važiavimą klampiu smėliu. Vandeniui operatyviai paimti yra įrengti 2 plaukiojantys motosiurbliai, pumpuojantys vandenį iš Kuršių marių. Nuolat atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos, iškertami krūmai ar šakos, trukdančios pravažiuoti ugniagesių transportui“, – kokia įranga aprūpinti miškininkai, pasakoja T. Zaleckis.
Anot jo, Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinės komandos gaisro metu pasiruošusios veikti pagal bendrą planą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Neringos, Klaipėdos, Palangos savivaldybių ir kitomis ugniagesių pajėgomis: „Kasmet tam kruopščiai ruošiamasi ir Kuršių nerijoje vyksta bendros miškininkų ir ugniagesių pratybos.“
