Rokiškio rajone keli metrai nuo namo durų urve apsigyvenusi nuodingų gyvačių šeimyna buvo deportuota į mišką.
„Savaitę gyvenom kaip ant adatų: keli metrai nuo namo durų, po beržu, tarp žydinčių čiobrelių, apsigyveno nuodingų gyvačių pora. Dieną jos išlįsdavo iš urvo ir šildydavosi saulėje“, - apie baugią ir pavojingą kaimynystę „Gimtajam Rokiškiui“ pasakojo Vida Margelevičienė, su šeima vasarojanti Kukių kaime.
Pirmoji pavojingą roplį pastebėjo tėvų sodyboje atostogaujanti dukra Kristina. Pasilenkusi nusiskinti čiobrelių ji išvydo judantį padarą.
„Liepiau dukrai atidžiai gyvatę stebėti ir šalia esančių vaistažolių neliesti. Gyvatė gulėjo rami. Įkišau į kelmą ranką, bandžiau nuskinti čiobrelių ir nustėrau: pro šalį prašliaužė antra gyvatė, tik daug storesnė ir labai didelė. Akimirkai sustingau. Gyvatė įlindo į kitą urvą. Stebėjomės jos sugebėjimu įsirangyti tarp žolių ir tapti visiškai nematoma. O juk gulėjo prieš mūsų akis. Daugiau čiobrelių neberinkom. Labai baugino tokia kaimynystė: gyvačių vieta mažametį anūką Arną traukė tarsi medus. Visą savaitę negalėjome nuo jo akių nuleisti“, - pasakojo Vida.
Nuo pavojaus sodybos šeimininkus išgelbėjo medžiotojas, kuriam pačiam prieš penkerius metus gyvatė įkando į koją, rašo „Gimtasis Rokiškis“.
Ši drėgna ir šilta vasara labai palanki veistis gyvatėms, todėl uogautojai, grybautojai turėtų būti itin atsargūs, įspėja specialistai. Pati gyvatė nepuola, tik ginasi, todėl sutikus reikia jos neerzinti, judėti kuo lėčiau, leisti prašliaužti.
Savo išvaizda angis panašiausia į žaltį, tačiau juos atskirti nėra sudėtinga. Per gyvatės nugarą eina ryškus rombinis raštas, o žalčio galvos šonuose matomos dvi gana ryškios geltonos dėmės. Skiriasi ir angies bei žalčio įkandimo paliekamos žymės: žaltys palieka daugelio, o gyvatė - tik dviejų dantų žymes.
