Pavasarį bendrovė „Litgrid“ pažadėjo, kad stengsis šiemet paženklinti aukštos įtampos laidus virš Nemuno ties Šančių vidurine mokykla taip, kad juos pastebėtų čia skraidantys paukščiai ir išvengtų žūties. Tačiau pažadas ir liko pažadu. Kodėl?
Realybė liūdina
Nemuną ties Šančių vidurine mokykla kertančios aukštos įtampos (110 kV) linijos yra perdavimo tinklų įmonės „Litgrid“ nuosavybė, kuri tapo sunkia našta ir jos šeimininkei, ir gulbėms. Jos kiaurus metus telkiasi šioje upės vietoje.
Pavasarį ir rudenį, kai dalis šių paukščių migruoja, nemažai jų žūsta, kai dideliu greičiu atsitrenkia į niekuo nepaženklintus laidus. Tai patvirtina čia savanoriškai šiuos paukščius prižiūrinti Loreta Kiliotaitienė.
„Niekam nelinkėčiau pamatyti, kaip žūsta gulbės, atsitrenkusios į joms nematomą kliūtį – aukštos įtampos laidus“, – sakė L.Kiliotaitienė.
„Išlikusios gyvos nebegali skristi dėl lūžusių sparnų ar kitų patirtų traumų, – aiškino pašnekovė. – Todėl labai liūdna, kad ir šį rudenį teko stebėti panašius vaizdus, nors „Litgrid“ žadėjo paženklinti tą mirtį nešančią laidų liniją taip, kad ją pastebėtų skraidantys paukščiai.“
Sunkiai įveikiamas uždavinys
Beveik visos aukštos įtampos linijos Lietuvoje nutiestos prieš 20 metų, kai galioję teisės aktai nenumatė būtinybės įvertinti paukščių saugumo. Kai buvo tiesiama minėta linija Kaune, virš Nemuno, čia dar nebuvo vandens paukščių susitelkimo ir migracijos vietos. Ji čia radosi pastaraisiais metais.
Anot bendrovės „Litgrid“ komunikacijos vadovės Lauros Šebekienės, iš pradžių neatrodė, kad bus taip sudėtinga paženklinti minėtą liniją virš vandens.
Todėl buvo pažadėta išspręsti šią problemą šiemet, tačiau ieškant sprendimo būdų paaiškėjo, kad tam būtini nekasdieniai technologiniai sprendimai, technika.
Jau įsigijo žymeklių
„Litgrid“ specialistai su mokslininkais ir ornitologais ilgai sprendė, kaip saugiai pakabinti žymeklius ant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, nutiestų virš upės.
Pavasarį planuojama išbandyti dar neįprastas Lietuvoje žymeklių pakabinimo ant laidų virš vandens technologijas.
Dar neaišku, kas talkins bendrovei atlikti šiuos darbus: ar koks nors upių laivas, ar skraidyklės, ar dar kažkas, tačiau „Litgrid“ savo lėšomis jau įsigijo specialių žymeklių su atšvaitais, kad pavojingi laidai būtų matomi ir tamsesniu paros laiku.
Virš sausumos – saugiau
Anot Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktoriaus Liutauro Raudonikio, ornitologai padeda „Litgrid“ specialistams parinkti būsimų linijų trasas, atsižvelgiant į perskrendančių paukščių kelius. Linijos neprojektuojamos ten, kur yra migruojančių paukščių sankaupų, susilieja tranzitinių ir vietinių perskridimų srautai.
Didinamas ir esančių sausumoje linijų matomumas: įrengiami gerai pastebimi specialūs įtaisai, montuojama speciali įranga, trukdanti paukščiams nutūpti ir kartu apsauganti juos (ant 110 kV įtampos linijų ypač mėgsta įsikurti gandrai) nuo galimo elektros smūgio.
Pasak L.Raudonikio, „Litgrid“ tai daro savanoriškai, nes Lietuvoje nėra jokio privalomo teisės akto, reglamentuojančio paukščių apsaugos reikalavimus tiesiant aukštos įtampos laidus.
Tikisi ES paramos
Nors pavasarį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis teigė, kad ornitologai turėtų teikti ministerijai teisės akto projektą, kuriuo remiantis būtų priimtas dokumentas, visapusiškai reglamentuojantis paukščių saugą Lietuvoje, tačiau LOD nuomone, tai būtų labai ilgas ir sunkus kelias.
Anot ornitologų, jie pasirinko greitesnį kelią – konstruktyvų bendradarbiavimą su perdavimo tinklų įmone „Litgrid“.
Lėšų esamoms linijoms ženklinti tikimasi iš ES gamtosaugos fondų, kurių analogiškos pagalbos sulaukė Vengrija ir kitos Bendrijos šalys.
