Naujas GRYNAS.lt tyrimų ciklas apie verslo ekologiją ieškos konkrečių šalies verslininkų veiklos pavyzdžių, grindžiamų darnios aplinkos principais. Startui pasirinkome vieną labiausiai potencialių taršos šaltinių, esančių kiekviename automobilyje – akumuliatorių. Analizuojame jo kelią nuo varančiosios jėgos iki pavojingos atliekos ir, galiausiai, iki antrinio panaudojimo.
Oficialiais duomenimis, 2010 metais Lietuvoje buvo surinkta per 10 tūkst. tonų naudotų akumuliatorių. Vis dėlto nustatyti tikslius skaičius ir realią situaciją šalyje – sudėtinga. Mat nemažą rinkos dalį užima nelegalūs nelicensijuoti surinkėjai, galimai nesilaikantys pavojingų atliekų surinkimo bei laikymo normatyvų.
Nemokantys perdirbti daužo akumuliatorius kirviais
Lietuvos įstatymai pavojingų atliekų perdirbimu įpareigoja rūpintis tik importuotojus, automobilių servisus, žemės ūkio bendroves. Gyventojai, licencijų neturintys vežėjai tokios prievolės neturi, už aplaidumą nebaudžiami, atliekas, tarp jų ir pavojingąsias, renka ir rūšiuoja vangiai.
Nusprendus mokėti vienkartinį mokestį už pristatomą naudotą akumuliatorių buvo išvengta šių pavojingų atliekų srautų komunaliniuose konteineriuose, tačiau didžiausia problema išliko nelicenzijuoti surinkėjai ir perdirbėjai.
Fiziniai asmenys nėra įpareigoti rūpintis kokiai įmonei – licenzijuotai ar ne - priduoda naudotą akumuliatorių. Įstatymiškai šia veikla užsiimti negalinčios įmonės akumuliatorius perdirba neaprobuotai – daužydami kirviais ar plaktukais.
Perdirbimo procese elektrolitas (sieros rūgštis) nėra surenkama, ji pilama tiesiai į gruntą, sunkiaisiais metalais užteršti plastiko korpusai metami į komunalinius konteinerius, vienintelė šešėlinių perdirbėjų prekė – švino plokštelės.
Pasak Sigito Ašmono, didžiausios naudotų akumuliatorių perdirbėjų bendrovės Lietuvoje „Žalvaris“ komercijos direktoriaus, viena didžiausių problemų šalyje išlieka naujų ir naudotų akumuliatorių apskaitos nebuvimas.
„Jei klausiate manęs, ar Lietuvoje egzistuoja ir veikia pavojingų atliekų surinkimo sistema, galiu drąsiai sakyti, jog taip, tačiau ir šiandien pagrindine problema išlieka tai, jog šių atliekų apskaita nėra efektyvi, šio verslo sektoriaus valstybinis monitoringas vykdomas gana miglotai. Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai stebi pavojingų atliekų judėjimą, tačiau šioje srityje jiems dažnai pritrūksta pajėgumų, ypatingai kai tai liečia fizinių asmenų veiklą”, - teigia S. Ašmonas.
100 procentų perdirbami
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir perdirbami taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas medžiagas, iš kurių jie pagaminti.
GRYNAS.lt tyrėjai apsilankė bendrovės „Žalvaris“ filiale „Atliekų utilizavimo centras“, kur perdirbami naudoti akumuliatoriai. Čia puikiai matosi specialiuose konteineriuose pristatomų surinktų naudotų akumuliatorių perdirbimo etapai.
Visų pirma nuo akumuliatoriaus pašalinamas plastikinis korpusas, kuris vėliau malamas ir išvežamas į užsienį kaip antrinė žaliava naujų švino baterijų korpusų gamyboje.
Iš akumuliatorių taip pat pašalinamos švino plokštelės, iš jų gaminamos naujos plokštelės ir švino oksidas.
Bene pavojingiausia akumuliatoriaus sudedamoji dalis – elektrolitas (liaudiškai vadinamas tiesiog rūgštimi), pilamas į specialias talpas ir keliaujantis tiesiai į chemijos pramonės valdas, kur technologinių stebuklų dėka virsta trąša mūsų ir užsienio laukams.
Sieros rūgštis naudojama ir spalvotųjų retųjų metalų, vaistų, dažų, neorganinių rūgščių, sintetinių pluoštų gamyboje, maisto, pramonėje, juodųjų metalų ėsdinimui.
Tarptautinės baterijų tarybos (Battery Council International) duomenimis, net 97 proc. naudotų akumuliatorių perdirbama ir grįžta į automobilių pramonės grandinę.
Lietuvoje šis rodiklis kiek kitoks: Vyriausybės patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. šalyje būtų perdirbami 65 procentai švino – rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų.
S.Ašmono teigimu, tokie skaičiai figūruoja dėl įstatyminės spragos – fiziniam vienetui nenumatoma atsakomybė už pavojingų atliekų netinkamą laikymą ar utilizavimo vengimą.
„Mūsų šalies žmonės dar nėra įsisąmoninę, jog perdirbant pavojingas atliekas galima išgauti vertingų medžiagų, kurios vėliau sėkmingai panaudojamos.
Akumuliatoriai yra viena labiausiai perdirbamų pavojingų atliekų, nes visas jų sudedamąsias dalis galima panaudoti kitiems produktams gaminti. Juos perdirbti būtina norint išsaugoti švaresnę aplinką savo vaikams ir tausojant gamtos išteklius“, – pabrėžė bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius S.Ašmonas.
Kodėl reikia atiduoti akumuliatorių perdirbimui?
Šarminiai ir švino rūgštiniai akumuliatoriai irdami išskiria į aplinką visą puokštę sunkiųjų metalų ir kitų teršalų: švino, sieros rūgšties, stibio, plastiko priedų ir kitų. Netinkamai laikomi, nesurenkami ir savavališkai ardomi naudoti akumuliatoriai gali užteršti dirvą ir gruntinius vandenis.
Neatiduodami perdirbimui taip pat prarandame iš pavojingųjų atliekų galimų gauti vertingų antrinių žaliavų ir energijos.
Gyventojai netenka ir vienkartinio mokesčio už pristatomą akumuliatorių. Priklausomai nuo rinkos kainos (LT/kg) vienas naudotas akumuliatorius gali kainuoti nuo 20 iki 40 Lt.
Todėl GRYNAS.lt drauge su bendrove „Žalvaris“ kviečia visus skaitytojus skatinti draugus, kolegas ir pažįstamus į pavojingas atliekas žiūrėti atsakingai – perduodant jas tvarkyti licenzijuotiems specialistams. Užkrėsk gera iniciatyva aplinkinius.
Bendrovė „Žalvaris“ akumuliatorius superka/renka šiais būdais:
- iš įmonių ir organizacijų (pagal sutartis su įmonėmis (autoservisais, pramonės įmonėmis, transporto kompanijomis ir kt.). Tai susidaro didžiausius srautus.
- iš fizinių asmenų (fiziniai asmenys senus akumuliatorių pristato į mūsų regioninius skyrius). Vien UAB „Žalvaris“ turi dešimt atliekų supirkimo aikštelių.
- regioninių atliekų surinkimo akcijų metu (atokesniuose regionuose, pagal savivaldybių ir seniūnijų poreikį, apvažiavimo būdu, organizuojamos atliekų surinkimo akcijos, kurių metu gyventojai gali priduoti pavojingas ir nepavojingas atliekas).
Visą įmonių, turinčių pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, sąrašą rasite ČIA
Kitoje publikacijoje GRYNAS.lt tyrimas kartu su bendrove "Baltical” atskleis alchemijos paslaptis: kaip tai, kas auksu nežiba paversti auksu.
Taip pat kviečiame visus aplinkosauga besirūpinančių įmonių atstovus pranešti apie savo veiklą elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
