Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius, mūsų šalyje daugumą šių įrenginių sudaro atskiroms miestų teritorijoms ir miesteliams šilumą tiekiančios katilinės. Jos dažnai yra didžiausios oro teršėjos toje vietovėje. Tokių įrenginių veikla Lietuvoje reglamentuojama jau daugiau kaip 20 metų. Juos naudojant privalu laikytis Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normose nustatytų išmetamų teršalų – sieros dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido – ribinių verčių, apskaityti sunaudoto kuro ir išmestų teršalų kiekį. Daugumą šių įrenginių galima eksploatuoti tik turint nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą.
Naujieji reikalavimai įsigalios tokia tvarka: didesnės kaip 5 megavatų nominalios šiluminės galios įrenginiams – 2025 m., 1-5 megavatų galios – 2030 metais. Jeigu kurą deginantys įrenginiai bus pradėti eksploatuoti 2018 m. gruodžio 20 d. ar vėliau, jiems šie reikalavimai bus taikomi iš karto.
Griežtesnės sieros dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ribinės vertės bus taikomos ir stacionariems varikliams bei dujų turbinoms, bet nėra nustatyta anglies monoksido ribinė vertė. Šio teršalo koncentraciją reikės tik matuoti, apskaičiuoti išmestą metinį jo kiekį ir teikti apie tai ataskaitas. Šalies mastu apibendrinti tokių ataskaitų duomenys bus teikiami Europos Komisijai.
Jeigu nauji vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams keliami reikalavimai, pasak Eugenijaus Leonavičiaus, bus laiku ir tinkamai įgyvendinami, juolab kad šiuo metu yra sudarytos sąlygos pasinaudoti ES 2014-2020 m. finansine parama katilams atnaujinti, tikėtina, kad ilgai laukti nereikės geresnių oro kokybės, socialinės aplinkos ir žmonių sveikatos rodiklių.
