aA
Ir dabar, ir ankstesniais laikais žmonės savo sodybose mėgo sodinti medžius, gėles ir kitus augalus. Lietuvoje yra sodybų, kuriose žmonės medžius savo rankomis sodino prieš ne vieną dešimtį metų, todėl natūralu, kad atsisveikinimas su tokiais želdiniais skausmingas. Ypač tuomet, kai nukirsti medžius nurodo teismas. Su tokia istorija į GRYNAS.lt kreipėsi skaitytoja Monika, kuri tikina, kad dėl konflikto su kaimynu, šeima priversta atsisveikinti su mylimais želdiniais.
Teismas nusprendė iškirsti sodą
© DELFI montažas

Sodas tapo kaimynų ginčo objektu

Prieš kelias savaites į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi menininkė Monika Dirsytė, kuri savo laiške papasakojo apie situaciją, kurioje kadaise jos senelių rankomis sodintas sodas šiandien tapo kaimynų kivirčo įkaitu.

„Esu aktyviai kurianti menininkė Monika Dirsytė. Šiuo metu gyvenu ir kuriu Londone, aktyviai prisidedu prie Lietuvos garsinimo užsienyje. Lietuva man nepaprastai svarbi, o ypač man svarbi Lietuvos gamta, kuria, manau, galime didžiuotis. Tačiau esu nustebusi ir lengvai šokiruota, kad medžiai Lietuvoje taip lengvai kertami be jokios atsakomybės ir moralės jausmo“, – savo laišką pradeda M. Dirsytė.

Ji tęsia, kad jos šeima teismo sprendimu yra įpareigota per mėnesį nukirsti medžius, kurie sodinti prieš 40 metų. Teigiama, kad medžių šaknys gadina kaimyno, kuris ir kreipėsi dėl galimų pažeidimų, namo pamatus. Taip pat želdiniai užstoja šviesą, iš kaimynų dirvožemio geria maistmedžiages. Tiesa, kaip pasakoja M. Dirsytė, kaimynas turėjo pretenzijų ir dėl tvoros, kuri, anot pašnekovės, statyta 1980 metais: buvo teigiama, kad ji pastatyta kaimyno sklype. Tačiau teismas šį skundą atmetė.

M. Dirsytė laiške akcentuoja, kad vienas jos kaimynų, su kuriuo vyksta konfliktas, yra Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Giedrius Motiejauskas. Anot M. Dirsytės, nesuprantama, kaip aplinkosaugininkas gali inicijuoti medžių kirtimą.

„Ar normalu, kad sodo kirtimą inicijuoja aplinkosaugininkas Giedrius Motiejauskas? Ar normalu, kad Panevėžio laisvės aikštėje yra kertamos ilgametės eglės? <...> Ar gali gamtos departamento aukštas valdininkas, dėvintis Lietuvos Respublikos garbingą uniformą, inicijuoti sodo kirtimą? Aš esu paprasta menininkė ir, ko gero, nesuprantu visų teisinių vingrybių. Sodą pasiruošę iškirsti per teismo numatytą laikotarpi, tačiau vis tiek lieka neatsakytas pagrindinis klausimas“ – laiške klausia M. Dirsytė.

GRYNAS.lt susisiekė su G. Motiejausku. Anot pašnekovo, jis šioje byloje yra tik trečias asmuo ir kirtimų neinicijavo. Be to, G. Motiejauskas pasakoja, kad siūlė abiem pusėms susitarti draugiškai, tačiau, pasak jo, nė viena pusė tartis nenorėjo.

Tačiau M. Dirsytė nesutinka, kad G. Motiejauskas yra trečias asmuo byloje. Ji taip pat sako, kad sprendimas iškirsti medžius prieštarauja klimato kaitos mažinimo politikai.

„Darkart noriu priminti, kad paskutinės karštos dienos parodė, jog medžiai gali mažinti klimato pokyčius. Įsivaizduokite, kas būtų, jei mūsų miestuose būtų iškirsti visi medžiai, kaip mes atlaikytume tą pokytį. Ir dar kartą primenu, kad sodas sodintas 1980 metais. Beveik prieš 40 metų“, – akcentuoja pašnekovė.

Koloninės obelys
Koloninės obelys
© Shutterstock

Kreipėsi į ministrą

M. Dirsytė laiške rašo, kad sodas sodintas prieš 40 metų, nepažeidžiant tuometinių įstatymų, o teismo sprendimas kirsti, anot jos, priimtas vadovaujantis naujausiu teisės aktu, priimtu dar šių metų balandį (Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės).

„Pagal šių dienų įstatymus medžiai turi būti atitraukti nuo tvoros tris metrus, bet mano tėvų sode ilgaamžiai medžiai yra apie 2 metrus nuo tvoros. Sodas prižiūrimas, genimas, žydintis, duodantis derlių ir absoliučiai nedarantis žalos kaimynui, kuris eina (pabrėšiu dar kartą) gamtos apsaugos departamente atsakingas pareigas. Jei mes taip elgsimės kaip šis žmogus, praktiškai turime iškirsti visus sodus, nes pasivaikščiojus, tikriausiai, net ir jūsų gatvėje pamatysite, kad medžiai, kurie susodinti prieš keliasdešimt ar daugiau metų, neatitinka šių dienų įstatymų. Tokiu atveju kertam ne tik mano tėvų sodą, kertam kone puse Lietuvos“, – klausimus kelia M. Dirsytė.

Tiesa, pasak pašnekovės, nė vienos institucijos atstovas nėra atvykęs į minėtą sodą ir pats pamatavęs atstumus. Kaip vėliau GRYNAS.lt išsiaiškino nagrinėdamas teismo sprendimą, buvo remiamasi dokumentais ir nepriklausomų specialistų matavimais.

„Jokios institucijos nebuvo atvykusios, kas irgi labai keista. Vizualiai niekas neapžiūrėjo to sodo. Visi stebisi, nes tikrai sodas absoliučiai nedaro jokios žalos kaimynui. Sodas yra šiaurės rytų pusės. Pabrėžiu, kad mes priimame teismo sprendimą, per mėnesį iškirsime sodą, tačiau vis tiek nesuprantama, kaip galima inicijuoti sodo kirtimą einant gamtosaugininko pareigas. Aš jau net nebekalbu apie paukščius, derlių“, – pasakoja M. Dirsytė pridurdama, kad pati yra skambinusi į Panevėžio gamtos apsaugos inspekciją ir klaususi, kokia yra institucijos pozicija apie tai, kad gamtosaugininkas inicijuoja želdinių kirtimą.

GRYNAS.lt kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su klausimu, ar aplinkosaugininkai yra pradėję tyrimą dėl ginčo dėl želdinių. Gautame atsakyme teigiama, kad institucija nėra gavusi jokių pranešimų ar prašymų šia tema.

„Atsakydami į jūsų užklausą informuojame, kad iki 2019 m. gegužės 30 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nebuvo gavęs jokių pranešimų ar prašymų šia tema. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai želdinių atstumų nematuoja, privačiose valdose šią funkciją atlieka savivaldybės. Iki naujų želdinių sodinimo taisyklių galiojo Statybos techninis reglamentas, gali būti, kad teismas juo ir vadovavosi. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nėra gavęs šios teismo nutarties“, – rašoma atsakyme.

M. Dirsytė kreipėsi ir į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Ji dalinasi laišku, kurį išsiuntė ministrui, Aplinkos apsaugos departamentui.

„Gerb. ministre, tiesą pasakius, grįžau į Lietuvą įgyvendinti projektą „Žalia Lietuva“, kurį planavau pristatyti „New Artist fair” Londone, būtent norėjau padaryti video dokumentinį filmą apie mūsų tėvų, prosenelių sodus, žalumą, gamtą, kas yra kiekvieno lietuvio, tiek mano, tiek jūsų, pasididžiavimas. Tikiuosi, kad man nereikės atlikti video performanso „Iškirstas žydintis sodas”. Labai gerbiu Jus ir tikiuosi pagalbos neįgyvendinant šio mano performanso. Teismo sprendimo, tai yra žydinčių obelų, spygliuočių pašalinimas per 30 dienų. Savaime suprantama, tiek tėvai, tiek aš LR sprendimą vykdysime, nes esame teisingi ir sąžiningi piliečiai, kurie nedrįsta abejoti teismais. Laikas spaudžia, o ranka nekyla žudyti. Tikiuosi Jūsų greito atsakymo“, – rašoma laiške.

Medžiai sodyboje
Medžiai sodyboje
© Asmeninis archyvas

Įstatymai keitėsi ne vieną kartą

Pašnekovė informuoja, kad teismų procesas pradėtas 2018 metų rugsėjo mėnesį, o teismo sprendimas priimtas 2019 vasarį. Tuomet sprendimas buvo apskųstas, o galutinis ir nepakeičiamas sprendimas priimtas šių metų gegužės pabaigoje. M. Dirsytė dar kartą pabrėžia, kad vaismedžių atstumas nuo tvoros 170 cm, spygliuočio-krūmo atstumas 80 cm.

„Sprendimas priimtas pagal naujus įstatymus, o medžiai sodinti pagal senus įstatymus ir atitiko visas tuo metu galiojusias normas. Teismo sprendimui įgyvendinti skirta 30 dienų. Atrodo, amoralu kirsti žydinti, vaisius užmezgusį sodą“, – akcentuoja M. Dirsytė.

Pagal dabar galiojančias (nuo balandžio mėnesio) Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, „Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“.

Iki balandžio mėnesio, t.y., 2018 metais, kai buvo pradėtas teismo procesas, ir jau šių metų vasarį, kada paskelbtas nuosprendis, galiojo kitos, 2007 metais priimtos, želdinių sodinimo taisyklės. Pagal jas „Medžiai ir krūmai veisiami: medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais; medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų ir nuo monolitinių tvorų; medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienučių; medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų; krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų; sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės“.

Taigi, pagal naujausias taisykles, M. Dirsytės minėti želdiniai iš tikrųjų turėtų būti nukirsti, nes, pasak jos, jie yra apie 2 metrus sklypo ribos, kai turėtų būti 3 metrus. Pagal 2007 metų taisykles, medžiai taip pat per arti kaimyno sklypo.

Teismas priėmė sprendimą nukirsti

Tiesa, pagal įstatymą, nauji teisės aktai negali būti taikomi atgaline data. Ir nebuvo: GRYNAS.lt perskaitė teismo nuosprendį ir išsiaiškino, kad jis priimtas atsižvelgiant į 1992 metų teisės aktą.
Kaip rašoma teismo nuosprendyje, remiantis specialistų skaičiavimais ir fotonuotraukomis, žemės sklype auga obelys, 1,60 m nuo sklypo ribos ir sodintos prieš 40 metų ne dabartinės sklypo savininkės, krūmas, kuris yra 0,70 m atstumu nuo sklypo ribos, alyva (0,50 m nuo sklypo ribos ir 1-1,5 m aukščio), sodinti jau 1998-1999 metais. G. Motiejausko paaiškinimais nustatyta, kad ir krūmai, ir medžiai yra aukštesni už tvorą – apie 3 metrų aukščio. Sklypo savininkai šių aplinkybių neginčijo.

Medžiai sodyboje
Medžiai sodyboje
© Asmeninis archyvas

Kaip rašoma teismo sprendime, išvardintų augalų sodinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 metų patvirtintos respublikinės statybos normos, kurios reglamentavo LR miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą. Šiose normose buvo numatyta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m, vyšnios, slyvos – 2 m, serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 m.

Tiesa, minėto punkto norma nekalba apie kitokių, ne vaismedžių ar vaiskrūmių, sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų, tačiau, kaip rašoma teismo sprendime, situacija, kai stambaus vaismedžio sodinimui teisės aktu yra nustatytas atstumas nuo kaimyninio sklypo valdų ribos, o kitokių medžių, įskaitant miško medžius, kurie gali užaugti gerokai aukštesni ir platesni nei stambūs vaismedžiai, sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumas nėra nustatytas, neatitinka logikos dėsnių, teisingumo ar protingumo principų, nes nebūtų pasiektas minėta norma keliamas tikslas – tinkamai sureguliuoti ir užtikrinti kaimyninio sklypo valdos savininko interesus. Todėl siekiant užpildyti minėto teisinio reguliavimo spragą, vadovaujantis Civilio Kodekso įtvirtinta įstatymo analogija, punkto norma dėl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojanti panašaus pobūdžio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambūs vaismedžiai ir stambesniems.

Šie atstumai gali būti keičiami tik abiejų šalių susitarimu, tačiau ieškovas, kaip minima teismo sprendime, neigia aplinkybę, kad buvo susitarta dėl kitokių želdinių atstumų. Be to, nėra ir jokio rašytinio įrodymo apie susitarimą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
3.6308

Aplinkos ministras aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos diplomatais (6)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos...

Aktyvistai per naują protestą prieš klimato kaitą blokavo Jungtinės Karalystės kelius (15)

Per naujas demonstracijas už greitesnius veiksmus dėl klimato aktyvistai pirmadienį blokavo kelius...

Vienas aukščiausių jūrinių akvariumų Baltijos šalyse pasipildė naujais gyventojais (10)

Į aukščiausių pasaulio akvariumų dešimtuką patenkantis Kaune įsikūrusio prekybos ir...

Vokietijos ekonomikos ekspertai siūlo apmokestinti CO2 taršą (27)

Vokietijos vyriausybės patarėjų ekonomikos klausimais taryba ragina Vyriausybę tiesiogiai...

Birštone lankytojams atidaromas apžvalgos bokštas: vaizdai gniaužia kvapą (6)

Penktadienį Birštone lankytojams atveriamas apžvalgos bokštas .

Top naujienos

Įvertino realiausius kandidatus į auksinį postą: kiekvienas turi rimtų minusų (1)

DELFI šaltinių duomenimis, eurokomisaro postą gali užimti vienas iš trijų pareigas šiuo metu...

Griežtas eksperto vertinimas Lietuvos prekybos tinklams: verdantys savose sultyse ir nekūrybiški (92)

Mažmeninė maisto prekyba Lietuvoje jau kurį laiką yra išsiplėtusi už fizinės parduotuvės...

Karbauskis: parašai dėl nepasitikėjimo Pranckiečiu inicijavimo – surinkti Papildyta 10:38 val. (90)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad parašai...

Prezidento rinkimų kampanija: VRK skelbiami finansiniai duomenys skiriasi kaip diena ir naktis (171)

Kuo tikėti – pasibaigusios šalies Prezidento rinkimų kampanijos išlaidų duomenis skelbiančia...

Kitokia ekskursija po serialo „Černobylis“ užkulisius: paslaptys apie paliktas klaidas ir kūrėjų dovanas Fabijoniškių gyventojams (69)

Lietuviai apie kuriamą serialą „ Černobylis “ sužinojo gerokai anksčiau, nei likęs pasaulis....

Ursulai von der Leyen gresia skandalas: mesti rimti kaltinimai (47)

Kritikai aiškinasi begalės milijoninės vertės sutarčių sudarymo aplinkybes ir kaltina...

Iki kepenų persodinimo turėjo 6 mėnesius: per šį laiką uteniškis atsisakė vieno produkto ir operacijos nebereikėjo (15)

Jei vartojate daug svaigiųjų gėrimų, vertėtų sunerimti, mat alkoholis – vienas iš...

Turite vos 20 sekundžių įtikinti darbdavį: kaip sukurti teigiamą įspūdį apie save

CV , curriculum vitae, gyvenimo aprašymas – nesvarbu, kaip bepavadinsite, jie turi vieną...

Ministras užstojo Žaliūną: tokiu būdu kiekvieno žmogaus reputaciją galime sumaišyti su žemėmis (25)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga , komentuodamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto...

Vilnietė pasakė, kodėl jai gėda prieš atvykėlius: esame priversti susitaikyti (3)

Nebeapsikenčiau... Neseniai praūžė graži liepos 6-osios Valstybės šventė. Mieste, nepaisant...