aA
Kemerų pelkė
© G.Katino nuotr.

Miškų sausinimas duoda ne tik papildomą medienos prieaugį, bet ir gerina miško atžėlimą, rūšinę medynų sudėtį, mažina vėjavartų tikimybę, sako profesoriai iš Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK). Savo ruožtu Lietuvos gamtos fondo (LGF) specialistas oponuoja, kad jeigu miškus vertintume gamtosauginiu požiūriu, jų sausinimas neštų vien žalą.

Sausinant didėja miško produktyvumas

Žurnale „Miškai“ savo nuomonę išdėstę profesoriai Algimantas Patašius iš ASU ir Vytautas Mickevičius iš KMAIK teigia, kad pakitus drėgmės režimui dirvožemyje, kinta jame augančių augalų vystymasis bei produktyvumas. Vandens užlietame dirvožemyje sumažėja deguonies kiekis, dėl to kinta augalų šaknų vystymasis, o jeigu užliejimo trukmė ilgesnė, augalai pradeda skursti, gali ir žūti. 

„Nusausinus dirvožemius pagausėja deguonies, tuo pačiu sumažėja anglies dvideginio, dėl to augalų šaknų vystymasis suaktyvėja, ypač į gilesnius sluoksnius, o tai padeda augalams geriau apsirūpinti maisto medžiagomis, sumažėja vėjavartų pavojus. Nustatyta, kad medžiai gali pasiekti didžiausią produktyvumą tik esant optimaliai dirvožemio drėgmei, kuri užtikrina didžiausią transpiraciją (vandens garavimą iš augalo dalių – aut. past.) bei fotosintezę“,- savo nuomonę argumentuoja profesoriai.

Jeigu miškus auginame kaip javus, nevaidinkime gamtosaugos ir auginkime juos kaip javus. Bet tuomet tai būtų plantacijos, nebe miškai. Miškas tarnauja ne tik kaip mediena, o atlieka keletą kitų funkcijų.
D. Augutis

Jų teigimu, sausinant per drėgnus miškų dirvožemius, pašalinamas vandens perteklius iš paviršinių jo sluoksnių, dėl to pagerėja aeracija (dirvožemio oro apykaita su atmosferos oru – aut. past.), pasikeičia dirvožemio hidrologinis bei terminis režimas, maisto medžiagų balansas ir mikrobiologiniai procesai. Susidaro palankios sąlygos plisti aerobinėms bakterijoms, kurios aktyviai skaidydamos dirvožemio paklotėje ir giliau susikaupusias organines medžiagas paverčia augalams prieinamu maistu. Dėl to pagerėja medžių šaknų veikla ir suaktyvėja medžiagų apykaita tarp dirvožemio ir augalijos. Dėl viso to pagerėja medynų augimas.

A. Patašius ir V. Mickevičius pastebi, kad miškų sausinimas naudingas ne tik medienos prieaugio požiūriu. Jų teigimu, sausinimo procesas pagerina ir miško atžėlimą, rūšinę medynų sudėtį sumažina vėjavartų, ypač eglynuose, galimybę, gerina estetines miško savybes, kas, anot profesorių, ypač svarbu miškams, kuriuos gausiai lanko gyventojai.

„Sudaromos galimybės nenaudojamose žemėse įveisti miško želdinius ar įrengti kultūrines pievas bei ganyklas. Pagerėja miškų eksploatavimo sąlygos, nes iš griovio iškastas gruntas dažniausiai naudojamas kelių sankasoms įrengti. Kelių sankasų įrengimas padeda sukurti miško kelių tinklą, tai pagerina priešgaisrinę miško apsaugą. Miškai, buvę įvažiuojami tik žiemą, tampa prieinami visus metus“, - toliau dėsto profesoriai.

Miškai - ne javų plantacijos

LGF specialistas Danas Augutis, oponuodamas profesorių išsakytai nuomonei, sako miškų sausinime matantis tik žalą.

„Miškų, kurie formuojasi natūraliai, medynai dažniausiai būna prisitaikę prie tam tikro drėgnumo. Lietuvoje turime saugomų buveinių tipus, kuriuose yra pelkiniai lapuočių, pelkiniai spygliuočių miškai ir kt. Sausinimo esmė – kuo lengviau iš tos vietos paimti medieną ir atsodinti ją tam tikra tiksline rūšimi, kuriai per drėgna vieta yra netinkama“, - aiškina D. Augutis.

Gamtininkas pabrėžia – jeigu į mišką žiūrėtume tik per ekonominę medienos prieaugio prizmę, miškai netektų savo vertės.

Danas Augutis
Danas Augutis
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Jeigu miškus auginame kaip javus, nevaidinkime gamtosaugos ir auginkime juos kaip javus. Bet tuomet tai būtų plantacijos, nebe miškai. Miškas tarnauja ne tik kaip mediena, o atlieka keletą kitų funkcijų. Sutinku, kad melioracija medienos auginimui galbūt ir gali būti teigiama, bet jeigu į ekosistemą žiūrime kaip į visumą, mes ją pakeičiame. Klausimas, ar mes turėtume keisti natūralias ekosistemas jas melioruodami?“- klausė D. Augutis.

Kišimasis į miškų ekosistemą, anot gamtininko, keičia miškų tipų įvairovę: tai, kas augo, kai buvo pelkinis miškas, augti jau nebegali, automatiškai nuo to pradeda nykti ir kitos rūšys, kurios priklausomos nuo drėgmės: „Klausimas, ar medienos prieaugis atsveria praradimą, ar neatsveria. Gamtininkų nuomone, vienareikšmiškai – neatsveria“.

Nauji melioracijos kanalai draudžiami

Gamtininkas pastebi, kad miškų sausinimas (melioracija) neturėtų būti vykdomas nė vienos miškų grupės miškuose. Tai numato ir FSC miškų sertifikavimo standartas, kuriame nurodoma, kad naujų sausinimo kanalų šiuo metu miškuose įrengti nebegalima.

„Tai, kas jau yra, priimama kaip status quo, nes buvo laikotarpis, kai buvo manoma, kad melioracija nėra nieko blogo. Kas jau yra padaryta - paliekama, tačiau naujų melioracijos kanalų daryti nebeleidžiama“, - patikslino pašnekovas.

Įrengus melioracijos kanalus, pagerėja miškų eksploatavimo sąlygos, nes iš griovio iškastas gruntas dažniausiai naudojamas kelių sankasoms įrengti. Kelių sankasų įrengimas padeda sukurti miško kelių tinklą, tai pagerina priešgaisrinę miško apsaugą. Miškai, buvę įvažiuojami tik žiemą, tampa prieinami visus metus.
A. Patašius ir V. Mickevičius

Baudos už šio standarto nesilaikymą nėra skiriamos, tačiau miškų urėdija susigadina savo reputaciją.

„Urėdija, kuri daro melioraciją, pažeidžia FSC standartą ir priklausomai nuo pažeidimo griežtumo jai būtų iškeltas taip vadinamas veiksmų koregavimo reikalavimas – reikalavimas sutvarkyti padarytą žalą. Jeigu pažeidimas būtų labai didelis, urėdijai būtų sustabdytas sertifikatas (urėdija negalėtų savo medienos žymėti FSC ženklu)“, - aiškino D. Augutis.

Tokios sankcijos urėdijai užtrauktų nepagarbą kitų šalių urėdijų atžvilgiu, nes FSC standartas yra plačiai paplitęs visame pasaulyje.

„Tai yra smūgis reputacijai, - neslėpė gamtos specialistas ir prisiminė, kad tokį smūgį teko išgyventi ir mūsų kaimynams latviams. - Prieš porą metų visi Latvijos miškai dėl per didelių kirtimų ir aibės kitų pažeidimų neteko FSC sertifikato. Ši istorija nuskambėjo tiek toli, kad apie ją rodė reportažą „Al Jazeera“. Arabijoje apie latvius tai, ko gero, buvo pirmas reportažas“.

Siūlo dairytis į Vakarus

D. Augutis sako, kad melioracijos kanalus Vakaruose keičia miško upelių atkūrimo projektai. Vakarų visuomenę specialistas vadina labiau pažengusia ir ekologijos prasme sąmoningesne.

„Vakaruose, kur ekologinis sąmoningumas didesnis, vyksta miško upelių atkūrimo projektai. Jeigu kalbėtume ne apie miško medžių ekosistemą, o apie vandens telkinių ekosistemą, melioracijos kanalas yra tiesus, jame vanduo teka greitai ir iš miško išteka su viskuo, ką upelis savyje turi gero.

Prieš porą metų visi Latvijos miškai dėl per didelių kirtimų ir aibės kitų pažeidimų neteko FSC sertifikato. Ši istorija nuskambėjo tiek toli, kad apie ją rodė reportažą „Al Jazeera“. Arabijoje apie latvius tai, ko gero, buvo pirmas reportažas.
D. Augutis

Jeigu upelis yra vingiuotas, jame vanduo gali tekėti taip pat greitai, bet kadangi yra daug vingių, atstumas vandeniui ištekėti iš miško gali būti didesnis nuo keleto iki dešimties kartų. Tekančiame vandenyje vyksta tam tikri ekosisteminiai procesai – savaiminis vandens apsivalymas, kai įvairūs mikroorganizmai suskaido chemines medžiagas. Dėl natūralios vandens ekosistemos ir didesnio vandens ištekėjimo atstumo drėgmės pašalinimas iš miško yra mažiau žalingas. Biogenai iš natūralaus upelio nėra taip smarkiai išnešami į didesnes upes negu iš melioracijos kanalo“, - aiškino LGF specialistas.

Dėl iš dirvožemio išplaunamų gerųjų maistinių medžiagų (įrengus melioracijos kanalus miškuose) su D. Augučiu sutiko ir profesoriai A. Patašius bei V. Mickevičius.

„Didėjant vandens išlaidoms, tai yra vandens nuotėkiui, iš dirvožemio išplaunamos maisto medžiagos, ypač azotas, kuris užteršia paviršinius vandens telkinius. Apie 15 proc. miško ploto užima įrengtos brangios sausinimo sistemos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros ir nemažų pinigų“, - apie melioracijos teikiamus trūkumus žurnale „Miškai“ užsiminė  A. Patašius ir V. Mickevičius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Greta Thunberg kreipėsi į pasaulio lyderius: „Kaip jūs drįstate?“ (31)

Klimato aktyvistė Greta Thunberg Jungtinių Tautų (JT) klimato susitikime apkaltino pasaulio...

JT: 2015-2019 m. laikotarpis bus karščiausias istorijoje (4)

Pasaulis privalo dėti 3-5 kartus daugiau pastangų, kad temperatūros kilimą sustabdytų ties 1,5-2...

Neįprasta kelionė po pakaunės kraštą: žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis (21)

Pakaunės krašto grožis atsiskleidžia, keliaujant Nemunu po Raudondvario Kačerginės, Zapyškio,...

Keli šimtai protestuotojų didmiesčiuose sieks atkreipti dėmesį į klimato kaitą (12)

Keli šimtai moksleivių, studentų ir kitų protestuotojų penktadienio pavakarę Lietuvos...

Apklausa parodė, ką gyventojai mano apie atsinaujinančią energetiką: rezultatai – stebinantys (6)

Beveik trečdalis gyventojų labai norėtų patys pasigaminti elektros iš saulės, o 60 proc. rimtai...

Top naujienos

Ateityje Alzheimeriu sirgs vis daugiau žmonių: simptomai sunkiai pastebimi ir gali būti labai subtilūs (54)

Atminties, intelekto praradimas, pažintinių funkcijų globalūs pakenkimai. Tai tik keli požymiai,...

Čimbaro sūnui – blogos žinios dėl viceministro posto (211)

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI teigė, kad, jo nuomone, Modesto Čimbaro...

Dėl vienos darbuotojos žinoma įmonė verčiasi per galvą: kas ta paslaptingoji Pija? (242)

„Pija, pasilik!” – tokius užrašus ant automobilių šįryt turėjo pastebėti vilniečiai...

Buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas nušautas Dalase (52)

Lietuvos sostinės klubui atstovavęs 37 metų Andre Emmettas tragiškai žuvo Dalase. JAV...

Putinas žaidžia žiaurų žaidimą „pagauk-paleisk“ (213)

Jau tampa panašu į sistemą: Rusijos teisėsaugos institucijos sulaiko kokį nors asmenį pagal...

Oficialiai išsiskyrė Monika ir Andrius Šedžiai, bet karas nesibaigė: paaiškėjo su kuo gyvens poros vaikas

Andriaus ir Monikos Šedžių skyrybų procesas pasiekė finišo tiesiąją – pora oficialiai nebe...

Žinomi žmonės papasakojo, kaip (ne)naršo telefone prie vairo: vaizdai socialiniuose tinkluose gali apgauti (1)

Atėjus rugsėjui didžiųjų miestų gatvėse padaugėjo automobilių, o tai reiškia ne tik...

Po atostogų grįžusi šeima patyrė šoką: iš pradžių automobilis dingo „be žinios“, vėliau – pasipylė tepalai (169)

Įsivaizduokite situaciją: išsirengiate į atostogas ir šeimos automobilį paliekate stovėjimo...

Ryškiausias kada nors užfiksuotas žybsnis: mūsų Galaktikos juodoji skylė tampa vis alkanesnė (13)

Mūsų Galaktikos centre esanti juodoji skylė Šaulio A* yra neaktyvi – nors aplink ją yra...