Prancūzijoje ir kitur Europoje kai kurios laukinės gėlės, paprastai klestinčios laukuose tarp javų, jau sunyko. Kitos, tokios kaip rugiagėlės, adoniai, dirvinės raugės, darosi retos.
„Visoje Europoje situacija tokia pati, šių rūšių rimtai sumažėjo“, - teigia prancūzų aplinkos ministerijos specialistė Amelie Coantic. - „Iš 102 rūšių, augusių Prancūzijoje, 52 yra kilusi grėsmė, o septynios jau išnyko.“
Tūkstančius metų šios gėlės augo greta kviečių, rugių ir kitų javų, tačiau neištvėrė intensyvaus ūkininkavimo. Nors su javais jos nesivaržo, ilgą laiką buvo vertinamos kaip piktžolės, rašo „The Guardian“.
„Platus herbicidų naudojimas buvo lūžio taškas“, - sako žemės ūkio inžinierius Fredeicas Coulonas, organizacijos, remiančios darnų žemės ūkį, atstovas.
Laukinės gėlės išstumtos į laukų pakraščius, kur bando išlikti. Aguonų Prancūzijoje dar gausu, tačiau tokie augalai kaip raugės ir svidrės liko pražūtingoje padėtyje.
Botanikai pradėjo nerimauti septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, nes gėlės yra geras bioįvairovės indikatorius ir teikia maisto daugeliui vabzdžių apdulkintojų. „Ilguoju laikotarpiu šių vabzdžių praradimas pakenks pačiam žemės ūkiui, nes net ir javai turi būti apdulkinami“, - aiškino F. Coulonas.
Augalai taip pat maitina kai kuriuos paukščius ir padeda išvengti javų ligų, nes pritraukia boružes ir žiedmuses, kurios naikina amarus, veikdamos kaip natūralus pesticidas ir mažindamos poreikį chemikalų naudojimui.
Prancūzijoje ruošiamas ilgalaikis planas, kai išsaugoti laukines gėles.
