aA
Antradienį Europos Komisija pateikė dviejų dalių paketą: pirmoji dalis – ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kurioje išdėstoma ES parengties dabartiniam ir būsimam klimato kaitos poveikiui kokybinio šuolio įgyvendinimo sistema ir priemonės; antroji dalis susijusi su pirmąja – tai Žalioji knyga dėl draudimo nuo gaivalinių ir antropogeninių nelaimių. Šiomis dviem priemonėmis pradedamos plataus masto viešosios diskusijos dėl to, ar esamos draudimo priemonės tinkamos ir pakankamos.
Stichinė nelaimė
Stichinė nelaimė
© Reuters/Scanpix

Už klimato politiką atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Turėtume stengtis visų pirma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip dviem laipsniais ir išvengtume pavojingos klimato kaitos. Tačiau Europoje vis akivaizdžiau matome neigiamus klimato kaitos padarinius. Vienas pagrindinių Europos teritorinės plėtros uždavinių – prisitaikyti prie šių pokyčių. Mūsų strategija padės Europos sprendimų priėmėjams pasirinkti geriausius ir piliečiams naudingiausius sprendimus, kurie skatintų ekonomikos augimą bei užimtumą ir ateityje padėtų išvengti skaudžiausių netekčių – žmonių gyvybių, taip pat didelių ekonominių nuostolių ir žalos aplinkai.“

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Gaivalinių ir antropogeninių nelaimių vis daugėja, tačiau dar ne iki galo išnaudotas draudimo sektoriaus potencialas apdrausti nuo tokių nelaimių. Reikia apsvarstyti, kokiomis Europos lygmens priemonėmis būtų galima užpildyti draudimo spragas, kokių reikėtų imtis prevencinių priemonių ir kaip paskatinti piliečių bei įmonių sąmoningumą. Paskelbę žaliąją knygą ne tik pradėsime svarbios diskusijos šiais klausimais, bet ir daugiau sužinosime apie situaciją skirtingose valstybėse narėse.“

Už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakinga Europos Komisijos narė Kristalina Georgieva sakė: „Tinkama draudimo politika gali būti kaip rinkos priemonė – atgrasyti nuo rizikingo elgesio ir paskatinti priimant ekonominius bei finansinius sprendimus atsižvelgti į riziką ir apsisaugoti nuo galimo nelaimių poveikio.“

Trys pagrindiniai strategijos uždaviniai

- Skatinti valstybes nares veikti. Komisija skatins visas valstybes nares parengti išsamias prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas (kol kas jas turi tik 15 valstybių narių) ir finansiškai padės stiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus bei vykdyti kitus prisitaikymo veiksmus. Prisitaikyti prie klimato kaitos bus skatinama ir miestų lygmeniu atitinkama savanoriška kampanija, pagrįsta Merų pakto iniciatyva.

- ES veiklos atsparumas klimato kaitos poveikiui bus skatinamas prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus integruojant į pažeidžiamų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos, politiką; didinant Europos infrastruktūros atsparumą ir skatinant draustis nuo gaivalinių ir antropogeninių nelaimių.

- Geresni žiniomis grįsti sprendimai galės būti priimami užpildžius žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos spragas ir toliau kuriant Europos prisitaikymo prie klimato kaitos informacijos portalą („Climate-ADAPT“), kuriame bus pateikiama visa susijusi informacija apie visą Europą.

Daugiau darbo vietų, mažiau išlaidų

Strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama nebrangiems, ekonomikai ir klimatui naudingiems prisitaikymo prie klimato kaitos būdams, kurių verta imtis dėl daugelio priežasčių. Laikantis strategijos ekonomika augs tvariai, investicijos bus daromos atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, bus kuriamos naujos darbo vietos, ypač statybų, vandentvarkos, draudimo, žemės ūkio technologijų ir ekosistemų valdymo srityse.

Atlikus numatomų išlaidų ir naudos analizę paaiškėjo, kad kiekvienas apsaugai nuo potvynių išleistas euras padės sutaupyti šešis eurus, nes bus atitinkamai išvengta nuostolių. 1980–2011 m. per potvynius žuvo 2 500 žmonių, nukentėjo 5,5 mln. žmonių, o ekonominiai nuostoliai siekė daugiau kaip 90 mlrd. eurų. Apskaičiuota, kad, nesiimant prisitaikymo veiksmų, 2020 m. dėl klimato kaitos poveikio kasmet ES bus patiriama 100 mlrd. eurų nuostolių, o 2050 m. jie išaugs iki 250 mlrd. eurų.

Žalioji knyga dėl nelaimių draudimo

Kaip ir daugelyje kitų pasaulio regionų, Europos Sąjungoje yra kone visų tipų gaivalinių nelaimių rizika. Dėl jų kasmet ne tik žūsta žmonės, bet ir patiriama milijonų eurų vertės ekonominių nuostolių, neigiamai veikiančių ekonomikos stabilumą ir augimą. Nelaimių poveikis gali išplisti į kaimynines valstybes, kartais apimti didžiules jų teritorijas. Net jei didžiųjų nelaimių nuostoliai patiriami nedidelėje teritorijoje, netinkama draudimo apsauga pavienei valstybei narei reiškia didelę fiskalinę naštą, galinčią sukelti tiek vidaus, tiek išorinį nestabilumą. Todėl tai aktuali tema visiems Europos Sąjungos piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms.

Komisija skatins visas valstybes nares parengti išsamias prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas (kol kas jas turi tik 15 valstybių narių) ir finansiškai padės stiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus bei vykdyti kitus prisitaikymo veiksmus.

Žaliojoje knygoje iškeliama klausimų dėl nelaimių draudimo priemonių tinkamumo ir pakankamumo. Taip siekiama atkreipti dėmesį į šiuos klausimus ir įvertinti, ar derėtų imtis ES lygmens veiksmų ir ar jie būtų pagrįsti siekiant gerinti nelaimių draudimo rinkos veikimą Europos Sąjungoje. Konsultacijų procesas taip pat padės išplėsti žinių bazę, skatinti naudotis draudimu kaip nelaimių valdymo priemone ir apskritai skatinti nelaimių prevencijos ir mažinimo kultūrą.

Tolesni veiksmai

Komunikatas dėl prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos skirtas kitoms ES institucijoms, tad laukiama jų nuomonių. Balandžio 29 d. Briuselyje rengiama suinteresuotųjų šalių konferencija strategijai aptarti.

Konsultacijos dėl žaliosios knygos vyks iki 2013 m. birželio 30 d. Išnagrinėjusi gautus atsakymus Komisija nuspręs dėl tinkamiausių tolesnių veiksmų, kurių forma gali būti įvairi - teisės aktas arba ne teisėkūros priemonė.

Pagrindiniai faktai

Europos klimatas šyla sparčiau negu kitose pasaulio dalyse – per pastarąjį dešimtmetį Europos žemės temperatūra pakilo vidutiniškai 1,3 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, o pasaulio klimatas sušilo 0,8 laipsnio. Klimato kaitos poveikis priklauso nuo klimatinių, geografinių ir socialinių bei ekonominių sąlygų, tačiau jį patiria visos valstybės narės. Pagausėjo tam tikrų ekstremalių oro sąlygų. Pavyzdžiui, pietų ir vidurio Europoje padažnėjo karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros. Prognozuojama, kad šiaurės ir šiaurės rytų Europoje pagausės kritulių ir potvynių, o pakrantėse taip pat padidės potvynių ir erozijos rizika. Tikėtina, kad dėl tokių įvykių padažnėjimo išaugs ir nelaimių mastas, tad neišvengiamai didės ekonominiai nuostoliai, visuomenės sveikatos problemos ir mirtingumas.

Pažeidžiamiausios Europos vietos – Viduržemio jūros baseinas, kalnuotos vietovės, tankiai gyvenamos salpos, pakrančių zonos, atokiausi regionai ir Arktis. Be to, trys ketvirtadaliai europiečių gyvena miestuose, kuriuos gali paveikti karščio bangos, potvyniai ar jūros lygio kilimas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvos energetikos sektorius keisis iš esmės (4)

Lietuvos energetikos sektorius per ateinančius tris dešimtmečius keisis iš esmės: atsisakius...

Oro taršos lygis keičiasi: prognozuoja, kiek užterštumas dar tęsis (17)

Trečiadienį, vasario 24 dieną, Aplinkos apsaugos agentūra pranešė apie pagerėjusią oro...

Atliekas ženklinsime pagal Šiaurės šalių pavyzdį (6)

Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi pritaikyti gyventojus rūšiuoti atliekas skatinančią vienodą...

Hidrologas įspėja apie labai rimtą potvynį: įvardijo, kada gali prasidėti ir kas labiausiai nukentės (41)

Vasario pabaiga žada pliusinę temperatūrą dienomis, o tai reiškia vis greičiau tirpstantį...

Skubus įspėjimas gyventojams: visoje šalyje fiksuojamas oro užterštumas papildyta (226)

Aplinkos apsaugos agentūra gyventojams į mobiliuosius telefonus išsiuntė įspėjimą apie...

Top naujienos

Raskevičius apie peticiją: ji yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį (59)

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių...

Užkalnis. Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas (3)

Stambulo konvencija , suprantama, siekia kilnaus tikslo. Moterų nevalia mušti? Žinoma. Nieko...

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (212)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Paplonino pinigines diskotekų organizatoriams – už šokius prekybos centruose skirtos baudos (107)

Vasario 12-osios vakare prekybos centre „ Maxima “ vyko neįprastas judėjimas – užgrojus...

Po klajonių Laose laimę rado gimtojoje Tauragėje: gyvena karavane pamiškėje ir apie didmiestį nebesvajoja (1)

Daug keliavusi, tarp Vilniaus ir Tauragės besiblaškiusi, o galiausiai dešimt mėnesių praleidusi...

Interjero dizainerė negyvenamas patalpas pavertė jaukiu būstu: siekė sukurti prabangų interjerą, turėdama minimalų biudžetą

Nors atrodo, kad tradicinio suplanavimo naujos ar senos statybos buto įrengimas gali kelti...

Mados žinovė ragina atkreipti dėmesį – šiomis drabužių spalvomis norės rengtis kiekviena moteris (3)

Moksliškai įrodyta, kad spalvos atlieka reikšmingą vaidmenį mūsų gyvenimuose. Jos gali daryti...

Tirpstantis sniegas vienoje sostinės aikščių atvėrė statybų broką (25)

Tirpstantis sniegas sostinės Basanavičiaus aikštėje atvėrė statybų broką. Pusnims nutirpus,...

doc. dr. Vincas Urbonas | D+

Onkologo užrašai. Man sunkiausia – ne pranešti apie diagnozę atsakymas, ar pagaliau turėsime tabletę nuo vėžio

Pirmą kartą pacientui ištartas žodis „ vėžys “ jam sukelia didžiulį stresą ir ne vienam...

Darbo netekimas iš pradžių neatrodė tragedija: kai viską uždarė, vilčių nebeliko (20)

Nors valdžia po truputį atlaisvina karantino suvaržymus, tačiau nestabilumas tarptautinėse...