Aplinkos ministerijos duomenimis, per 2015 metus surašyti 3229 administracinio teisės pažeidimo protokolai už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus. Už pažeidimus medžioklės metu surašyti 688 protokolai. Daugiausiai medžioklės brakonieriavimo atvejų užfiksuota Klaipėdoje, o mėgėjų žvejybos – Kaune.
Brakonieriauja ir iš smalsumo
GRYNAS.lt žurnalistai bendravo su leidimą žvejoti turinčiu, tačiau žvejojusiu neleistinu būdu. Vyras nusprendė išbandyti žvejybą tinklu, kas žvejui mėgėjui yra draudžiama. Anot jo, tikimybė, kad jį sučiups pirmą kartą, dabar jau yra nemaža. O jei ir tektų susimokėti baudą, kuri gali siekti 289 eurų, jis pajustų didelį finansinį nuostolį.
Gyventojas jau suprato, ką reiškia užsitraukti aplinkosaugininkų nemalonę. Pastatęs tinklą jis buvo sučiuptas pareigūnų ir sumokėjo didžiulę baudą. Taip pat iš vyro buvo atimtas tinklas ir sugauta žuvis.
„Turiu leidimą žvejoti uždaruose vandens telkiniuose. Šiaip visada meškerioju, bet norėjau pažiūrėti skirtumą, kiek galima tais tinklais pagauti. Nusipirkau nelegalų tinklą ir pastačiau jį. Labai nepasisekė – mane sugavo pareigūnai ir nubaudė. Man tai labai brangiai kainavo, bet tai buvo didžiulė pamoka. Daugiau taip pats niekada nedaryčiau ir kitiems nepatariu. Laikai pasikeitė – dabar su brakonieriais rimtai kovojama“, – pasakoja pareigūnų sučiuptas brakonierius.
„Brakonieriaujama, visų pirma, dėl to, nes tai yra būdas pasipelnyti. Kitas dalykas, manau, tiesiog iš smalsumo. Kai kas iš neteisėtai sumedžioto žinduolio ar pagautos žuvies gal bando net savotišką verslą daryti. Tad, kiek pastebėta, brakonierius galima suskirstyti į tris kategorijas: tuos, kurie brakonieriauja iš smalsumo, kitaip tariant, pasiturintys asmenys, kiti brakonieriauja dėl savo pragyvenimo, o treti – asocialūs arba tie, kuriuos pasamdo brakonieriavimo organizatorius“, – pasakoja S. Mikėnas.
Pastebimas brakonieriavimo atvejų mažėjimas
Tačiau Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas pastebi, kad pastaruoju metu užfiksuotų brakonieriavimo pažeidimų Vilniaus apskrityje sumažėjo. Kaip vieną to priežasčių S. Mikėnas įvardija administracinių baudų už nelegalią medžioklę ir žvejybą sugriežtinimą bei žalos įkainių padidinimą.
„Jeigu kažkoks asmuo padaro gyvūnijos išteklių naudojimo pažeidimą, tokiu atveju jam gresia administracinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Toliau pateikiama pretenzija pažeidėjui ir pagal nustatytus įkainius skaičiuojama žala. Jeigu pažeidėjas praleidžia terminus, neatlygina žalos gyvajai gamtai už žvejybą ar medžioklę, tada rengiamas ieškinys teismui ir teismas nagrinėja ieškinį ir priteisia gamtai atlyginti žalą“, – aiškina pareigūnas.
Pašnekovo teigimu, su brakonieriais kovojama nuolat: tiek dieną, tiek naktį organizuojami reidai, dirbama ir šiokiadieniais ir švenčių dienomis. Be to, pareigūnai naudojasi modernia įranga, kuri fiksuoja pažeidėjus tamsiu paros metu, filmuoja vietovę.
„Organizuojami budėjimai. Bet kuriuo metu budi pareigūnai ir reaguoja į gyventojų pranešimus apie galimą brakonieriavimo atvejį. Tuomet, visų pirma, įvertinama bendra situacija, bendraujama su pranešėju, galbūt į vietą reikia vykti po tam tikro laiko, nes brakonierius dar ruošiasi medžioklei, o gal tiesiog reikia dažniau stebėti konkrečią vietą“, – teigia S. Mikėnas.
Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius GRYNAS.lt teigė, kad ir Alytaus regione fiksuojamas nedidelis brakonieriavimo atvejų žvejyboje mažėjimas, tačiau pridūrė, kad pažeidėjai atranda vis naujų būdų, kaip išsisukti nuo pareigūnų, pavyzdžiui, įsigyja aparatūrą, kuri fiksuoja žmogų, todėl žino, jei artinasi pašalinis asmuo, naudoja naktinio matymo žiūronus, termovizorius.
Nuo neleistinų spąstų iki neteisėtų ginklų
Brakonieriaudami tiek medžioklėje, tiek mėgėjų žvejyboje gyventojai naudoja įvairias neleistinas priemones. Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. Mikėnas vardija dažniausiai pasitaikančius medžioklės pažeidimus.
„Būtina laikytis medžioklės taisyklių: negalima medžioti apšviečiant, išskyrus šernus, negalima medžioti iš automobilių, su naktinio matymo optiniais taikikliais. Būna tokių atvejų, kur medžioja asmenys, neturintys tam teisės. Tai tokie gyventojai medžioja su spąstais, kilpomis, pasitaiko ir atvejų, kai medžioja su nelegaliu ginklu. Tai tuomet jau, be administracinės atsakomybės už medžioklės taisyklių pažeidimus, dar perduodama informacija teisėsaugos pareigūnams. Taip pat netenkama panaudoto nelegalaus ginklo. Nusižengusiojo asmens atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nelegalaus ginklo panaudojimo“, – aiškina pareigūnas.
Sutrikdomi natūralūs gamtos procesai
Nors sugautiems brakonieriams tenka gerokai paploninti pinigines, tačiau gamtai padarytos žalos kaina daug didesnė. Žvejyboje didžiausia įtaka daroma suaugusių žuvų populiacijoms. Mėgėjams žvejojant neleistinais įrankiais, pavyzdžiui, tinklais ar elektrinėmis priemonėmis, ežeruose vienos žvejybos metu pagaunamas kur kas didesnis kiekis žuvies, nei įprasta ežero ekosistemai.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad tai lemia žuvų populiacijos ežeruose pakitimus: jaunų ir mažų žuvų yra daug, o stambių mažai. Todėl žuvimis mintantiems plėšrūnams gali nepakakti maisto.
Gaudant į Raudonąją knygą įrašytas žuvis pasekmės dar didesnės: esant ir taip nedideliam individų kiekiui, gali būti sunaikinta visa rūšis.
Brakonieriavimas medžioklėje taip pat daro įtaką gyvūnų populiacijoms bei retoms rūšims. Visų pirma, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Drobelio teigimu, brakonieriai nepaiso vienos svarbiausių medžioklėje taisyklių, kuri lemia žvėrių populiacijų dydį: šaudo į jauniklius. Jie dar nėra atsargūs, silpni, todėl brakonieriams tai lengvas grobis.
Brakonieriaujant mažinama žvėrių populiacija gali sulėtinti natūralius miškuose vykstančius procesus, pavyzdžiui, mažėjant plėšrūnų skaičiui, sutrinka ir jų kaip miško sanitarų funkcija.
Be kita ko, brakonieriavimas daro įtaką ir retoms gyvūnų rūšims. E. Drobelis sako, kad kai kurie medžiotojai specialiai užsiima į Raudonąją knygą įrašyto žvėries medžiokle, nes, pavyzdžiui, labai brangus jo kailis. Neretas brakonierius taikosi į neleistinus trofejus – vilkų kailius, kuo didesnius briedžių ar elnių ragus. Kitais atvejais, retų rūšių gyvūnai gali netyčia pakliūti į brakonieriaus paspęstus neleistinus spąstus ir žūti.
Brakonieriavimas – didžiulis nusikaltimas gamtai. Tokiu būdu aplinkai padaroma nepataisoma žala. Kaip tik todėl su brakonieriais valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai kovoja dieną ir naktį. Ir jų pastangos nenueina veltui.
