Daugelis veikiausiai sutiksite, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję, o žmogus daro jai neišvengiamą įtaką. Aplinkosaugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad šiltnamio efektas bei oro tarša visame pasaulyje didėja, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus. Tad verta susimąstyti, ką mes galėtume nuveikti ir pakeisti, jog išsaugotume savo planetą ateities kartoms. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, apie ekologijos problemas kalbame su aplinkosaugos ekspertu - dr. Gytautu Ignatavičiumi.
Kalbant apie oro taršą, kokia šiuo metu yra situacija Lietuvoje?
Nemažai atliktų tyrimų rodo, jog bendro vidaus produkto (BVP) augimas daro tiesioginę įtaką oro taršai. Iki ekonominės krizės visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sparčiai augant BVP, didėjo ir šiltnamio dujų emisijos, kurios daro įtaką šiltnamio efekto didėjimui bei klimato kaitai. Tuo tarpu 2008 metai prasidėjus sunkmečiui, užsidarius kai kurioms gamykloms ir sustojus gamybos procesams, išmetamų dujų kiekis sumažėjo. Tad augant ekonomikai, proporcingai didės ir rizika, kad ateityje mes minėtas leistinas ribas peržengsime.
Kokių priemonių galime imtis, norėdami sumažinti šiltnamio efektą?
Reikia suprasti, kad gamta yra inertiška ir mes jau esame labai daug prisidėję prie vadinamojo šiltnamio efekto. Kiekvienas mūsų dalyvauja šiame procese, kuris lyg sniego gniūžtė ridenasi ir nuolat auga. Didėjant šilumos temperatūrai, tirpsta Alpių ir ašigalių ledynai, atsiranda tamsių paviršių, kurie akumuliuoja dar daugiau šilumos ir automatiškai šildo aplinkinius paviršius. Taip pat šiaurinėse platumose atitirpsta užšalusios pelkės, kurios išskiria metano dujas, o šios savo ruožtu - dar labiau didina šiltnamio efektą.
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra įrašyta, kad teršalų atsiejimas nuo BVP augimo yra mūsų visų strateginis tikslas. Pagrindinė užduotis pasiekti, jog šiltnamio dujų emisijos augtų bent dvigubai lėčiau nei BVP.
Norint pasiekti gerų rezultatų, pirmiausia reikia ekonomiškiau ir efektyviau naudoti energetinius resursus. Juk daugiausia šiltnamio dujų išsiskiria energijos gavybos procese. Ir visai nesvarbu, ar mes gaminame elektros energiją, automobilių ar pastatų šildymo kurą. Tad neišvengiamai turime taikyti visas įmanomas priemones, kurios mažintų šių resursų naudojimą arba bent jau didintų jų naudojimo efektyvumą.
Tad kiekvienas galime pradėti nuo nedidelių dalykų – pakanka sumažinti savo poreikius, tiek transporto, tiek komunaliniame ūkyje.
Lietuvos energetikos srities ekspertai teigia, jog Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal tai, kokią dalį sukuriamos BVP dalies vienam gyventojui namų ūkis išleidžia šildymui. Akivaizdu, kad energetiniai resursai išnaudojami neefektyviai, o per skylėtus namų fasadus šiluma iškeliauja lauk. Kokią įtaką tai turės gamtai?
Akivaizdu, kad neigiamą. Iš tiesų mūsų energijos vartojimo efektyvumas yra vienas mažiausių ES. Pastatai šildomi ta pačia energija, kurios gamybos proceso metu į aplinką neišvengiamai išskiriami teršalai. Tuo tarpu vartojant mažiau energijos, mažiau jos reikia ir pagaminti. Rezultatas – automatiškai mažiau kenkiama aplinkai. Akivaizdu, kad tai yra mūsų socialinės atsakomybės dalis. Vienas iš pagrindinių politinių tikslų būtent ir turėtų būti energijos išteklių taupymas.
Pavyzdžiui, jeigu mes savo gyvenamuosiuose būstuose, racionaliau naudosime energiją, reikalingą būstų apšildymui, sutaupysime pinigų, o kartu tausosime aplinką. Suprantu žmonių pasipiktinimą, kai beveik visą uždirbamą atlyginimą reikia paaukoti sąskaitoms už šildymą, tačiau reikia ir patiems imtis iniciatyvos bei keisti esamą padėtį. Būsto renovacija yra viena iš galimų išeičių. Po renovacijos liks ir daugiau pinigų mūsų visų kišenėse, ir gamta bus mažiau niokojama.
Kiek svarbu statybose naudoti draugiškas aplinkai medžiagas?
Labai svarbu, nes šiandien yra vertinami tik statybinių medžiagų, eksploatavimo, pačių statybų ir kiti panašūs kaštai. Tačiau žvelgiant per produkto gyvavimo ciklo prizmę, mes turime atsižvelgti ir į jo poveikį aplinkai tiek gamybos proceso metu, tiek jį eksploatuojant. Jei bus naudojamos aplinkai pavojingos statybinės medžiagas, rezultatas bus liūdnas. Viena, jei dažysime sienas dažais, turinčiais švino, tai kvėpuosime pavojingais švino garais ir save nuodysime. Visai kas kita, jeigu statybose naudosime asbestinį šiferį – tokiu atveju ne vien turėsime sveikatos problemų, bet ir labai didelių išlaidų, kai reikės jį utilizuoti.
Tad vienareikšmiškai skatinu naudoti aplinkai draugiškai medžiagas. Pavyzdžiui, apšiltinat pastatus ekspertai rekomenduoja naudoti polistireninį putplastį ne vien dėl jo puikių termoizoliacinių, bet ir dėl ekologinių savybių. Šią pastatų šiltinimo medžiagą sudaro net 98 procentai oro porų. Tad galima teigti, kad ši statybinė medžiaga yra ekologiška bei nesukelia neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai.
Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, vadinasi nekenkia gruntui bei gruntiniam vandeniui. Ši termoizoliacinė medžiaga neturi neigiamo biologinio poveikio žmonių bei gyvūnų organizmams. Priešingai nei kai kurios kitos statybinės medžiagos, polistireninis putplastis nesukelia alergijos. Statybų ekspertai pastebi, kad polistireninis putplastis yra ilgaamžė statybinė medžiaga, kuri gali daugiau nei 60 metų patikimai tarnauti be jokių pakitimų.
Taip pat galimas įvairiapusiškas pakartotinis šios medžiagos panaudojimas. Suardžius polistireninį putplastį arba panaudojant jo gamybos liekanas, šią medžiagą galima pritaikyti daržininkystės reikmėms, nes polistireninis putplastis suteikia dirvožemiui purumo jo neužteršdamas.
Viskas akivaizdu, o faktai kalba patys už save. Tačiau tik pačiam žmogui reikia apsispręsti, ką rinktis ir kokioje aplinkoje jis nori gyventi.
