aA
Gytautas Ignatavičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Daugelis veikiausiai sutiksite, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję, o žmogus daro jai neišvengiamą įtaką. Aplinkosaugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad šiltnamio efektas bei oro tarša visame pasaulyje didėja, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus. Tad verta susimąstyti, ką mes galėtume nuveikti ir pakeisti, jog išsaugotume savo planetą ateities kartoms.

Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, apie ekologijos problemas kalbame su aplinkosaugos ekspertu - dr. Gytautu Ignatavičiumi.

Kalbant apie oro taršą, kokia šiuo metu yra situacija Lietuvoje?

Oro taršos požiūriu situacija Lietuvoje, lyginant su kitomis, labiau išsivysčiusiomis ir pramoninėmis valstybėmis, yra pakankamai nebloga. Nors žvelgiant į daugelį taršos rodiklių, Lietuva neviršija reikalaujamų normų, negalime užmigti ant laurų. Augant ekonomikai, neišvengiamai didės ir oro tarša. 

Augant ekonomikai, proporcingai didės ir rizika, kad ateityje mes minėtas leistinas ribas peržengsime.

Nemažai atliktų tyrimų rodo, jog bendro vidaus produkto (BVP) augimas daro tiesioginę įtaką oro taršai. Iki ekonominės krizės visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sparčiai augant BVP, didėjo ir šiltnamio dujų emisijos, kurios daro įtaką šiltnamio efekto didėjimui bei klimato kaitai. Tuo tarpu 2008 metai prasidėjus sunkmečiui, užsidarius kai kurioms gamykloms ir sustojus gamybos procesams, išmetamų dujų kiekis sumažėjo. Tad augant ekonomikai, proporcingai didės ir rizika, kad ateityje mes minėtas leistinas ribas peržengsime.

Kokių priemonių galime imtis, norėdami sumažinti šiltnamio efektą?

Reikia suprasti, kad gamta yra inertiška ir mes jau esame labai daug prisidėję prie vadinamojo šiltnamio efekto. Kiekvienas mūsų dalyvauja šiame procese, kuris lyg sniego gniūžtė ridenasi ir nuolat auga. Didėjant šilumos temperatūrai, tirpsta Alpių ir ašigalių ledynai, atsiranda tamsių paviršių, kurie akumuliuoja dar daugiau šilumos ir automatiškai šildo aplinkinius paviršius. Taip pat šiaurinėse platumose atitirpsta užšalusios pelkės, kurios išskiria metano dujas, o šios savo ruožtu - dar labiau didina šiltnamio efektą.

Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra įrašyta, kad teršalų atsiejimas nuo BVP augimo yra mūsų visų strateginis tikslas. Pagrindinė užduotis pasiekti, jog šiltnamio dujų emisijos augtų bent dvigubai lėčiau nei BVP.

Žinoma, idealu būtų, kad šie du kriterijai visai nebūtų tarpusavyje susiję, tačiau realybėje tai sunkiai pasiekiama. Tad esant politinėms pastangoms ir pasitelkiant finansines galimybes, tikslas du kartus sumažinti šiltnamio dujų keliamą efektą yra labai realus.

Būsto renovacija yra viena iš galimų išeičių. Po renovacijos liks ir daugiau pinigų mūsų visų kišenėse, ir gamta bus mažiau niokojama.

Norint pasiekti gerų rezultatų, pirmiausia reikia ekonomiškiau ir efektyviau naudoti energetinius resursus. Juk daugiausia šiltnamio dujų išsiskiria energijos gavybos procese. Ir visai nesvarbu, ar mes gaminame elektros energiją, automobilių ar pastatų šildymo kurą. Tad neišvengiamai turime taikyti visas įmanomas priemones, kurios mažintų šių resursų naudojimą arba bent jau didintų jų naudojimo efektyvumą.

Tad kiekvienas galime pradėti nuo nedidelių dalykų – pakanka sumažinti savo poreikius, tiek transporto, tiek komunaliniame ūkyje.

Lietuvos energetikos srities ekspertai teigia, jog Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal tai, kokią dalį sukuriamos BVP dalies vienam gyventojui namų ūkis išleidžia šildymui. Akivaizdu, kad energetiniai resursai išnaudojami neefektyviai, o per skylėtus namų fasadus šiluma iškeliauja lauk. Kokią įtaką tai turės gamtai?

Akivaizdu, kad neigiamą. Iš tiesų mūsų energijos vartojimo efektyvumas yra vienas mažiausių ES. Pastatai šildomi ta pačia energija, kurios gamybos proceso metu į aplinką neišvengiamai išskiriami teršalai. Tuo tarpu vartojant mažiau energijos, mažiau jos reikia ir pagaminti. Rezultatas – automatiškai mažiau kenkiama aplinkai. Akivaizdu, kad tai yra mūsų socialinės atsakomybės dalis. Vienas iš pagrindinių politinių tikslų būtent ir turėtų būti energijos išteklių taupymas.

Pavyzdžiui, jeigu mes savo gyvenamuosiuose būstuose, racionaliau naudosime energiją, reikalingą būstų apšildymui, sutaupysime pinigų, o kartu tausosime aplinką. Suprantu žmonių pasipiktinimą, kai beveik visą uždirbamą atlyginimą reikia paaukoti sąskaitoms už šildymą, tačiau reikia ir patiems imtis iniciatyvos bei keisti esamą padėtį. Būsto renovacija yra viena iš galimų išeičių. Po renovacijos liks ir daugiau pinigų mūsų visų kišenėse, ir gamta bus mažiau niokojama.

Kiek svarbu statybose naudoti draugiškas aplinkai medžiagas?

Labai svarbu, nes šiandien yra vertinami tik statybinių medžiagų, eksploatavimo, pačių statybų ir kiti panašūs kaštai. Tačiau žvelgiant per produkto gyvavimo ciklo prizmę, mes turime atsižvelgti ir į jo poveikį aplinkai tiek gamybos proceso metu, tiek jį eksploatuojant. Jei bus naudojamos aplinkai pavojingos statybinės medžiagas, rezultatas bus liūdnas. Viena, jei dažysime sienas dažais, turinčiais švino, tai kvėpuosime pavojingais švino garais ir save nuodysime. Visai kas kita, jeigu statybose naudosime asbestinį šiferį – tokiu atveju ne vien turėsime sveikatos problemų, bet ir labai didelių išlaidų, kai reikės jį utilizuoti.

Tad vienareikšmiškai skatinu naudoti aplinkai draugiškai medžiagas. Pavyzdžiui, apšiltinat pastatus ekspertai rekomenduoja naudoti polistireninį putplastį ne vien dėl jo puikių termoizoliacinių, bet ir dėl ekologinių savybių. Šią pastatų šiltinimo medžiagą sudaro net 98 procentai oro porų. Tad galima teigti, kad ši statybinė medžiaga yra ekologiška bei nesukelia neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai.

Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, vadinasi nekenkia gruntui bei gruntiniam vandeniui. Ši termoizoliacinė medžiaga neturi neigiamo biologinio poveikio žmonių bei gyvūnų organizmams. Priešingai nei kai kurios kitos statybinės medžiagos, polistireninis putplastis nesukelia alergijos. Statybų ekspertai pastebi, kad polistireninis putplastis yra ilgaamžė statybinė medžiaga, kuri gali daugiau nei 60 metų patikimai tarnauti be jokių pakitimų.

Taip pat galimas įvairiapusiškas pakartotinis šios medžiagos panaudojimas. Suardžius polistireninį putplastį arba panaudojant jo gamybos liekanas, šią medžiagą galima pritaikyti daržininkystės reikmėms, nes polistireninis putplastis suteikia dirvožemiui purumo jo neužteršdamas.

Viskas akivaizdu, o faktai kalba patys už save. Tačiau tik pačiam žmogui reikia apsispręsti, ką rinktis ir kokioje aplinkoje jis nori gyventi.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šioje unikalioje pajūrio vietoje galioja savos taisyklės: nė nemirktelėję galite sulaukti nemažos baudos (17)

Kuršių nerija yra unikali saugoma teritorija, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą....

Ėmėsi spręsti žvejų ir ruonių konfliktą: siūlo naują žvejybos įrankį (11)

Ruonių ir žvejų konfliktas tęsiasi jau metų metus. Tačiau praėjusiais metais situacija įkaito...

Ruoškimės blogam arba labai blogam scenarijui: kilus audrai dalis Klaipėdos, Palangos ir Kuršių nerija gali atsidurti po vandeniu (265)

Diskusijos apie tai, kyla pasaulinio vandenyno lygis ar ne, jau nebėra. Mokslininkai patvirtina...

Savaitgalį būkite atsargūs: aukščiausios klasės miškų gaisringumas – trečdalyje Lietuvos (3)

Penktadienį aukščiausios, penktosios, klasės miškų gaisringumas paskelbtas daugiau kaip...

Ištirta, kuriuose regionuose yra pesticidų pėdsakų (3)

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliekamų gruntinio vandens tyrimų...

Top naujienos

Kubilius apie Nausėdos dalyvavimą rinkimuose: Karbauskis buvo teisus (49)

Šeštadienį konservatorius Andrius Kubilius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje...

Gediminas Jaunius. Momentiniai TV reitingai ar sėkmė „Eurovizijoje“ – štai, kur klausimas! (1)

„Eurovizijos“ sezonas Lietuvai pasibaigė, deja, šįsyk nesėkmingai, į finalą nepatekome....

„Valstiečių“ klausimų kandidatams į prezidentus sąrašas - be galimybės išsisukti

„Valstiečiai“ paviešino sąrašą klausimų, į kuriuos laukia atsakymų iš kandidatų į...

Prezidentu prisaikdintas Zelenskis paleido Aukščiausiąją Radą uždraudė valdininkams kabinti savo kabinetuose jo portretą; nuolat atnaujinama (250)

Volodymyras Zelenskis išėjo iš namų Marijos parke į Aukščiausioje Radoje vykstančią...

Niekas statybose nebenori dirbti už 700 eurų: darbo rankų jau ieško visur tik ne Lietuvoje (106)

Jaunimas nenori eiti dirbti į statybas, todėl yra pastebima, kad vis labiau trūksta darbo jėgos,...

Kaunietis užfiksavo nemalonią situaciją: automobilis kliudė žmones ir nė nesustojo (4)

„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga....

Juodos dienos „Huawei“: „Google“ apribojo prieigą prie „Android“ papildyta 11.10 (149)

Užsienio spauda praneša, kad „Google“ sustabdė bendradarbiavimą su Kinijos technologijų...

Eva Mendes atvirai papasakojo apie tai, kodėl dėl vaikų atsisakė karjeros

45 metų Eva Mendes – talentinga aktorė ir rūpestinga dviejų mergaičių – ketverių...

Žiūrovo verdiktas po „Eurovizijos“: turbūt tik sapnuose suprasime, ko jai reikia

Šį kartą būsiu labai atviras: „Eurovizijos“ laukiau vien tik dėl Jurijaus pasirodymo. Pyksite...

Netikėtai spaudos konferenciją atšaukęs Landsbergis įvardijo, kas nutiko papildyta (50)

Po pirmadienį planuotos, tačiau neįvykusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų...