Šią savaitę britų tinklalapis „Greenmatch“ publikavo tyrimą, kuriame Lietuva yra laikoma labiausiai klimato kaitos paveikta valstybe Europoje. Ataskaitoje rašoma, kad jūros lygis šalyje nuo 1970-2015 metų kyla 4,46 milimetro per metus, jūros temperatūra pakilo 0,73 laipsnio, stebint 1960-2014 metų laikotarpį, paviršiaus - 0,325 laipsnio per dekadą, o krituliai gausėja 20 mililitrų per dešimtmetį, stebint 1960-2015 metus.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriaus Algirdo Augustaičio, tiek temperatūros kilimas, tiek kritulių gausa yra aiškiai pastebima.
„Teisybė, kad Lietuvoje temperatūra yra pakilusi - nuo 1980-ųjų apie 1,5 laipsnio. Kritulių kiekis taip pat padidėjęs. Didėja ir vienkartinis iškritimas. Gali būti tarpai be lietaus pakankamai dideli, o paskui per vieną kartą gali iškristi vos ne mėnesio norma. Tiesa, paskutinieji duomenys rodo, kad temperatūra ir krituliai šiek tiek stabilizavosi, bet, norint įvertinti, ar tai ilgalaikė tendencija, reikia palaukti bent 5 metus“, - Eltai sakė profesorius.
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis taip pat sutinka, kad ataskaitos duomenys atskleidžia gamtos realijas Lietuvoje. Jo teigimu, šalies tarnybos pastebi netgi didesnį pokytį.
„Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 2,05 laipsnio pagal Celsijų per 1961-2018 m. laikotarpį, arba 0,342 laipsnio per dekadą. Tad, pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, stebimas pokytis netgi didesnis“, - sakė jis.
T. Aukštinaičio teigimu, besikeičiantis klimatas atneša daug nuostolių - vien žemės ūkis nukentėjo 2017 m. nuo per didelio kritulių kiekio, o 2018 m. buvo sausra.
Profesorius Algirdas Augustaitis taip įžvelgia neigiamų aspektų. Jo teigimu, dėl klimato pokyčių gali atsirasti naujų ligų, paplisti ne mūsų krašto augalų rūšių ir gyvūnų, kurie nebijo šaltos žiemos.
Tiesa, profesoriaus teigimu, įžvelgti galima ir teigiamų dalykų. Pasak jo, dabar šalies medžiams ir augalams yra pakankamai gerai, didėja prieaugis, o ir žmogus gali pasimėgauti šiltesniais orais.
„Kokie dabar rugsėjai yra pas mus, prie jūros galima gulėti, degintis, užsakyti visi kambariai. Tai paklausus žmogui, ar yra blogai, ko gero, ne. Šiluma ir vanduo, liaudiškai tariant, kaulų nelaužo“, - sakė jis.
Pasak Klimato kaitos valdymo grupės vyresniojo patarėjo T. Aukštinaičio, Aplinkos ministerija šio metu atnaujina Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją, kurioje bus pateikiami atnaujinti tikslai ir uždaviniai, skirti švelninti klimato kaitos veiksnius ir prisitaikyti prie klimato kaitos neigiamo poveikio.
„Svarbu kuo labiau sumažinti nuostolius įvairioms ūkio šakoms, investuoti į atsparią klimato kaitos pokyčiams infrastruktūrą ir apsaugoti ekosistemas bei visuomenės sveikatą“, - sakė specialistas.
Pasak „Greenmatch“ tyrimo, antrą vietą pagal didžiausią klimato kaitos poveikį užėmė Suomija, trečioje - Latvija. Šalimis, kurias klimato kaita paveikė mažiausiai, buvo įvardintos Islandija, Graikija ir Norvegija.
