Pasaulyje perdirbama vos 9 proc. plastiko

Lietuva ES atliekų perdirbimo statistikoje šiek tiek viršija vidurkį, nes skelbiama, jog 2020 metais perdirbo net 58,8 proc. plastikinės taros, o užstato sistemoje dalyvaujančios PET taros net 92,7 proc. Popierinės ir kartotinės taros Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis perdirbama 81,7 proc.

Visgi perdirbimo apimtys sparčiau auga tik pažengusiuose regionuose. Šių metų pradžioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, kad pasaulyje plastiko perdirbama vos 9 proc., o jo gamybos kiekiai drastiškai kyla: pernai pasaulyje buvo sunaudota 460 mln. tonų plastiko, o jo atliekų kiekis pasiekė 353 mln. tonų per metus. Tai dvigubai didesni skaičiai, nei buvo prieš du dešimtmečius.

Nepaisant to, plastikinių pakuočių skaičius pasaulyje auga, o perdirbamo plastiko kiekis vargu ar gali labai kisti, nes plastikas perdirbamas vos 2-3 kartus. Didelė dalis, ypač maisto pramonėje naudojamo plastiko, išvis yra neperdirbama. Tuo tarpu kartonas gali būti perdirbamas iki 25 kartų, o, pavyzdžiui, stiklas ir metalas beveik neribotą kartų kiekį.

Mikroplastikas

Kartono pakuotės jau lenkia plastiko

Kaip pasakoja Diana Ramanauskaitė, VšĮ „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė, vertinant deklaruojamų pakuočių santykį, kartono pakuotės jau keletą metų Lietuvoje populiaresnės už plastikines. Statistiškai, vertinant gamintojų ir importuotojų vidaus rinkai tiektą bendrą pakuočių kiekį, nuo 2019 m., lyginant plastiko ir popierines pakuotes, popierinių pakuočių tiekiama apie 35-36 proc. daugiau nei plastiko pakuočių. Šis santykis išlikęs panašus, 2019 m. – apie 35 proc., o 2021 m. – apie 36 proc. daugiau popierinių pakuočių nei plastiko.

D. Ramanauskaitė sako, jog vienareikšmiškai vertinti, kuri pakuotė yra tvaresnė, labai sunku, nes reikia objektyviai atsižvelgti į gausybę skirtingų faktorių.

„Pakuotės tvarumas priklauso ne tik nuo naudojamos medžiagos, bet ir nuo to, kieno ir kokiomis sąlygomis ji išgaunama, kokį atstumą transportuojama, kokiais dažais, lakais ar kitomis medžiagomis gamyboje padengiama ir, galiausiai, kaip ji likviduojama po panaudojimo. Aplinkai mažiausiai kenkia tos pakuotės, kurios gaminamos su minimaliu papildomų medžiagų kiekiu, t. y. optimizuotos, ir svarbiausia – perdirbamos“, – sako D. Ramanauskaitė.

Pakuotė

Pavyzdžiui, popierinis maišas ar pakuotė, atsidūrusi sąvartyne, užims daugiau vietos nei iš plastiko pagaminta alternatyva, tačiau popieriaus žaliava suirs žymiai lengviau ir greičiau nei plastikas. Perdirbtas popierius yra plačiau panaudojamas nei plastikas, jei jį teisingai išrūšiuosime – jis sėkmingai gyvens antrą gyvenimą. Tuo tarpu plastikas, jei ir suyra, tai į mažesnes daleles – mikroplastiką, kuris žaloja natūralią aplinką ir gali sukelti ekologinių iššūkių. Visgi didžioji dalis smulkesnių verslų neskuba pereiti prie popieriaus žaliavos panaudojimo dėl ekonominių sumetimų – popieriniam maišeliui pagaminti reikia 4 kartus daugiau energijos ir trigubai didesnio kiekio vandens nei plastikiniam.

Auga reikalavimai pakuotėms

Augančią tvarių kartono pakuočių paklausą pastebi ir patys gamintojai. „Tvarumas pakuočių atžvilgiu tampa vis svarbesniu aspektu tiek verslui, tiek klientams. Šiuo metu daugelis įmonių reikalauja ne tik aplinkai draugiškų pakuočių, bet ir to, kad gamyboje naudojamos medžiagos būtų paženklintos sertifikatais, patvirtinančiais jų kilmę ir aukštus gamybos standartus. Klientai taip pat tikisi, kad kartonas būtų pagamintas iš medienos kuri tiekiama iš tvariai tvarkomų miškų”, – pasakoja vienos didžiausių pakuočių gamybos įmonių Baltijos šalyse „Grigeo Packaging“ vadovas Otonas Valiušis.

O. Valiušio teigimu, kartono pakuočių paklausą visų pirma diktuoja galutinių klientų poreikiai. Prekių gamintojai pastebi, jog pirkėjas dažnai pirmenybę teikia į kartoną supakuotai prekei.

„Šiuo metu klientams labai svarbu net smulkiausios detalės, į kurias anksčiau jie nekreipdavo dėmesio. Kiek perdirbto popieriaus yra pakuotėje, ar yra galimybė į pakuotės vidų automatizuotai įdėti kartonines detales, kurios leistų išvengti amortizuojančio putplasčio ar plastiko naudojimo. Labai svarbu, kad pakuotės dydis irgi būtų tvarus. Stengiamasi, jog pakuotė nebūtų per didelė ir nereiktų „vežti oro“, – apie augančius klientų poreikius pakuotei pasakoja O. Valiušis.

Pakuotė

„Grigeo Packaging“ apie 80 proc. pakuočių pagamina iš perdirbtų žaliavų. Pasak O. Valiušio, žiedinės ateities kūrimas yra pagrindinė „Grigeo“ įmonių grupės misija, nes tvarus žaliavų surinkimas ir pakartotinis panaudojimas padeda sumažinti gamyboje išmetamą CO2 kiekį ir prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo.

Svarbu tinkamai rūšiuoti

Mobilaus klimato muziejaus komunikacijos vadovė Miglė Vasiliauskaitė pritaria, jog kartonas daugeliu atveju aplinkosaugos požiūriu pranašesnis už plastiką, tačiau vartotojus ragina būti atidžiais, o verslus atsakingesniais.

„Vis tik reiktų žvelgti atidžiau, nes kartonas kartais naudojamas tik kaip marketingo elementas, neva rūpinantis aplinka, bet į kartoninę dėžutę tiesiog pakuojama plastikinė pakuotė. Tokiais atvejais tai tiesiog žaliasis smegenų plovimas, nes vietoje vienos pakuotės turime dvi, o tai dar blogiau“, – pastebi M. Vasiliauskaitė.

Taip pat Klimato muziejaus atstovė primena, kad kartoninė ar popierinė pakuotė nereiškia, jog galima su ja elgtis bet kaip. Pavyzdžiui, šlapias kartonas nėra perdirbamas, tad tokio į rūšiavimo konteinerius nereikia mesti. Taip pat perdirbimui netinka maisto medžiagomis suteptas kartonas. Tinkamas atliekų paskirstymas palengvina perdirbimo galimybes ir didina jo apimtis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt